Spalio 6 d., sekmadienį, vyks Lietuvos valstybės vadovo, kovojusio su sovietine okupacija, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vado, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro Adolfo Ramanausko-Vanago laidojimo metinių minėjimas:
12.30 val. – Šventos Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Mišias aukos vyskupas Arūnas Poniškaitis.
14.00 val. – gėlių vainiko padėjimas prie A. Ramanausko-Vanago kapo valstybės vadovų panteone, Antakalnio kapinėse.
A. Ramanauskas-Vanagas, sovietams okupavus Lietuvą, įsijungė į partizaninę kovą už Lietuvos nepriklausomybę, tapo vienu iškiliausių partizanų vadų, jam buvo suteiktas brigados generolo laipsnis.
A. Ramanauskas-Vanagas kartu su kitais septyniais partizanų vadais 1949 vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio deklaraciją. Lietuvos Respublikos Seimas įstatymu pripažino deklaraciją Lietuvos valstybės tęstinumui itin reikšmingu teisės aktu, patvirtindamas nuostatą, kad Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Taryba buvo vienintelė teisėta valdžia okupuotos Lietuvos teritorijoje. Deklaracijoje Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis paskelbė, kad prisiima atsakomybę vadovauti nepriklausomos bei demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimui.
A. Ramanauskas-Vanagas 1956 m. buvo suimtas, o 1957 lapkričio 29 d. Vilniuje sušaudytas. Jo žmona partizanė B. Mažeikaitė-Ramanauskienė okupantų teismo nuteista 8 metus kalėti lageriuose.
A. Ramanausko-Vanago palaikai 2018 m. rasti Našlaičių kapinėse Antakalnyje. 2018 m. spalio 6 d. A. Ramanauskas-Vanagas palaidotas Antakalnio kapinėse, valstybės vadovų panteone.
A. Ramanauskas-Vanagas savo atsiminimuose rašė: „Visi esame lygūs kovos broliai ir tarp mūsų nėra nei pono, nei tarno, nei buožės, nei berno, nes kovojame ne dėl dvaro ar aukštos ir pelningos vietos. Mes visi teturime vieną troškimą – iškovoti Lietuvai laisvę ir, jeigu Dievo bus leista, su visa tauta dalyvauti toje neįsivaizduojamo džiaugsmo šventėje, su visa tauta kurti tikrai laisvą, kultūringą, demokratijos principais pagrįstą nepriklausomos Lietuvos gyvenimą.“
Šiandien įvertinus generolo A. Ramanausko-Vanago veiklą galima vienareikšmiškai teigti, kad jis – viena ryškiausių pokario ginkluotojo pasipriešinimo asmenybių.
Ar suderinta su LŽB ir Izraelio ambasada? Ne?! Azohen vey!!! ?
Drei nit, vos di hiner leit! LŽB ir ambasada veikia visiškai savarankiškai – jokios sinchronizacijos, jokios sinergijos. Todėl paprašyčiau…
Matei tamsta, nuo ko pradėjo savo tarnybą Lietuvoje naujasis IL ambasadorius?
Kadangi mes nežinome, kas ir kaip ČIA buvo prieš, per, pokariu iki pat 90, nei po jų, tas jaunikaitis mums tai aiškina. Ir dar įsakė į veidrodį žiūrėti. Ar stebuklas įvyks? Išvysim, ko nebuvo, bet patikėsim, kaip tikru?
Taigi, prasideda kitas poveikio ir spaudimo etapas.
Ek, tokia puikia proga šimašiniams pelnyti malonę su visais jos priedais. Tik tie „praeities šešėliai” po kojom painiojasi… Taip norisi, kad jie greičiau išnyktų!
Nemanau, kad F. K. nederina savo veiksmų su Izraelio ambasada… Neturiu įrodymų, bet nemanau… Intuicija, žinote! ?
Na, va, nepavyko įtikinti. O taip stengiausi 🙂