Rugsėjo 13 d., Senovinės bitinkystės muziejuje, vyko naujos ekspozicijos pristymo renginys. Kluono konferencijų salėje susirinko Aukštaitijos nacionalinio parko bičiuliai, Saugomų teritorijų tarnybos vadovai, turizmo paslaugų teikėjai, kolegos iš kitų Lietuvos nacionalinių parkų. Svečiai vaišinti įvairių rūšių medumi, sūriais, namine duona ir pyragu.
Renginį vedusi kultūrologė Sigutė Mudinienė priminė, kad šie metai yra ypatingi. Aukštaitijos nacionalinis parkas švenčia 45-erių metų gyvavimo sukaktį, o prieš 35-erius metus duris atvėrė Senovinės bitininkystės muziejus, kurio įkūrėjas Bronius Kazlas čia sudėjo savo širdį ir svajones, o dabar muziejų stebi iš anapus. Šiandien jis tikrai pasidžiaugtų, nes muziejus tapo dar įspūdingesnis, informatyvesnis ir patrauklesnis. „Naujų ekspozicijų idėjos, kurtos ir brandintos daug metų, dabar atiduodamos lankytojų džiaugsmui. Tegul čia niekada nenustoja dūgzti bitės ir lankytis žmonės…“, – linkėjo Saugomų teritorijų tarnybos vadovas Albertas Stanislovaitis, muziejui dovanojęs naują svečių knygą.
Renginyje dalyvavęs Ignalinos rajono savivaldybės meras Justas Rasikas džiaugėsi unikalia vieta, atliktais darbais: „Šis muziejus – tai puikus pavyzdys, kaip reikia tobulėti, prisitaikyti prie besikeičiančio gyvenimo, įvairaus amžiaus lankytojų poreikių…“. Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos vadovui Gedui Kukanauskui meras įteikė visam kolektyvui skirtą savivaldybės padėką už sėkmingai įgyvendintą muziejaus atnaujinimo projektą bei linkėjo, kad ir kiti puikūs sumanymai, apie kuriuos jie su direktoriumi yra ne kartą kalbėjęsi, taptų realiais darbais ir Ignalinos kraštą tai padarytų dar patrauklesnį.
Atnaujinta ekspozicija džiaugėsi ir buvęs parko vadovas, dabar Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Žvinys. Apie atliktus darbus ir įgyvendintas visų bendras idėjas pasakojo darbus atlikusios įmonės „Ekspozicijų sistemos“ atstovai. Direktorius Vilius Lunevičius sakė, kad šis objektas buvo sudėtingiausias iš visų turėtų, nes reikėjo sujungti amatą, biologiją, istoriją ir mitologiją, o informacijos buvę tiek daug, kad net sunku suvokti. Muziejaus lankytojai čia turėtų ką veikti kokią savaitę. Net patys darbuotojai sakė dar ne viską suspėję apžiūrėti, atverti, perskaityti ir pamatyti. Ekspozicijų kūrėjai sakė stengėsi modernumą jungti su papročiu ir natūralumu taip, kad būtų tiesiog gera. Aplankius senąją pirkią, pasijaučiama kaip pas bitininką namuose, svirne – kaip dūzgiančioje bičių šeimoje, tvartelyje – tarsi bitininko dirbtuvėse. Austėjos klėtelė atveria iš amžių glūdumos ateinančias mitologines paslaptis, žolelių galias ir kvapus. Anot rengėjų, visas muziejus yra ypatingas kompleksas, kur žmogus nurimsta, išgyvena gerus jausmus, leidžia sau tiesiog būti.
Renginio dalyviai buvo paskirstyti į grupes pagal jiems iš anksto įsegtus ženkliukus ir apžiūrėjo naująsias ekspozicijas, išklausė įdomių pasakojimų, neskubėdami pasivaikštinėjo po muziejaus teritoriją, kurią dar žadama pildyti naujais kūriniais.
