V. Vasiliauskas. Ar Lietuva turi sostinę? (15)

Antanas Smetona | kaunas.lt nuotr.

Antanas Smetona | kaunas.lt nuotr.

Koks paikas klausimas, gal net prilygstantis provokacijai, nes prieštarauja Konstitucijos 17 str. Tačiau man jis kilo, minint pirmojo Lietuvos prezidento 145-ąsias gimimo metines.

Pasitikdamas šią datą Seimas 2019-uosius paskelbė Antano Smetonos metais. Praėjusį šeštadienį prezidento atminimas buvo pagerbtas Kauno istorinėje Prezidentūroje; šiųmetinių Smetoninių kulminacija – paminklo Antanui Smetonai atidengimas Užulėnio dvare, jubiliejinėse iškilmėse dalyvavo prezidentas Gitanas Nausėda.

O Vilniuje ? Juk buvo minimas ne kaimo seniūno ar miesto mero, bet prezidento 145-metis. Sostinė be prezidento, prezidentas be sostinės? Net jeigu kam nepatinka A. Smetona, tai pirmiausia valstybės ir jos aukščiausios institucijos reikalas.

A. Smetona nepatinka R. Šimašiui ir jo aplinkai. Vilniaus mero išsilavinimas, kompetencija tampa valstybės problema – pusmokslis R. Šimašius viena ausimi yra nugirdęs, kad A.Smetona buvęs aršus nacionalistas, todėl Vilniuje, daugiakultūriniame kosmopolitiniame mieste, paminklas jam būtų kaip nesusipratimas, anachronizmas. Pats R. Šimašius tapęs apgailėtinu anachonizmu ir nesusipratimu.

A. Smetona savo žygį į politinę lietuvių tautą ir nepriklausomą valstybę pradėjo ne sodžiuje, ne atkampioje parapijoje, o – kaip pridera – ilgaamžėje istorinėje Lietuvos sostinėje. Po teisės studijų Petrapilio universitete, 1902 m. įsikūręs Vilniuje, pradėjo dirbti advokato padėjėju, vėliau – Vilniaus Žemės banke (įkvepiantis pavyzdys G. Nausėdai).

Būdamas antrosios kartos lietuvybės gaivintojas po pranašų (Vinco Kudirkos, Jono Basanavičiaus), pradėjęs rašinėti dar į „Varpą“ ir pirmąjį legalų lietuvišką dienraštį „Vilniaus žinios“, A. Smetona pats įkūrė Vilniuje su Vaižgantu laikraštį „Viltis“ ( 2007 – 2015), iš pradžių ėjusį kas antra diena, vėliau virtusį dienraščiu.

A. Smetonos „Viltis“ pasidarė lietuviško modernizmo, Vilniaus ir visos Lietuvos apsišvietusio jaunimo tribūna, kurioje atsispindėjo XIX pačios pabaigos ir XX a. pradžios meno avangardo – Sankt Peterburgo „Mir iskusstvo“ , Krokuvos „Mlada Polska“ idėjos, čia nuolat rašė Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė ir kt. „Viltis“ ypač pagyvino Vilniaus lietuviškąjį gyvenimą jau vien todėl, kad nepraleisdavo progos oponuoti kitam Vilniaus lietuviškam laikraščiui „Lietuvos žinios“, kurios pakeitė „Vilniaus žinias“.

„Viltis“ | V. Vasiliausko nuotr.

„Viltis“ | V. Vasiliausko nuotr.

A. Smetonos nepaprastai vaisingą Vilniaus periodą, kurį nutraukė Pirmasis Pasaulinis karas, gražiai užbaigia įspūdingas A. Smetonos su Martynu Yču leistas politikos, kultūros, istorijos ir filosofijos žurnalas „Vairas“, šalia kurio nūdienės Lietuvos žiniasklaidos publikacijos atrodo kaip kūdikių vapėjimas.

Žinoma, vėlesnė, Kauno periodo A. Smetonos veikla sulaukė ir sulauks įvairių vertinimų, tačiau niekas jo negali apkaltinti ekstremizmu, antisemitizmu, radikalizmu ar fanatizmu. Nebent atvirkščiai – per dideliu atsargumu, nuosaikumu, neryžtingumu, lėmusiu jo laikyseną ir sprendimus lemtingais 1939-1940 metais.

„Politinių pažiūrų žvilgsniu, jis, žinoma, centristas, atstovaująs dešiniajam centro sparnui. Nuosaikumas – jo asmeninio charakterio savybė“, – teigė Sorbonos profesorius Algirdas Julius Greimas, palikęs mums nemirtingą ištarmę apie A. Smetoną : „O kam iš viso Lietuvoje buvo reikalingas Antanas Smetona? – Tam, kad visi, dar net iki šiol, galėtų jį neigti, ir kad jisai savo pastovumu galėtų teigti Lietuvos nepriklausomybę“.

Manau, R. Šimašius daro viską, kad kuo greičiau būtų priimtas seniai brandintas Sostinės įstatymas, kuris jam neleistų užmiršti, jog Vilnius – visos valstybės sostinė, kuri priklauso visiems Lietuvos žmonėms, o ne vien R. Šimašiui ir jos savivaldybės tarybai.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , , , , , , , .

15 komentarų

  1. ŽEMAITIS:

    Gerb Vasiliauskai,

    Nereikia uždavinėti kv… klausimų.
    O kad Vilniuje nėra paminklo diktatoriui smetonai (ir jo nebus!) ar vilniečiai nesiruošia minėti kažkokių tai susijusių jubiliejų – tai puiku ir atspindi tam tikrą vilniečių vertybinę brandą.
    Tad diktatoriams paminklus statykite provincijoje ir tai tik privačioje žemėje. O jei koks neatsakingas politikierius pabandys jiems paminklus statyti vilniuje – tai iššauks dideles liberalių pažiūrų vilniečių protesto akcijas. Ir mes jose aktyviai dalyvausim. Pažadu!

  2. valdas:

    nestatot Smetonai,pastatysit Želigovskiui ir Pilsudskiui…

  3. Dar didelis klausimas, ar “Vilnis” idėjiškai ir stilistiškai (redakciškai) daugiau buvo Vaižganto ar Smetonos laikraštis. Vėlesnės jų pažiūros ir veiksmai (Smetonos atveju) dėl lietuvybės rodytų, kad – Vaižganto… Taigi geriausiu atveju Smetona Vilniuje nusipelno atminimo lentos, bet ir tai kartu su Vaižgantu, ant pastato, kuriame buvo leista “Viltis”. Beje, panašu, kad Smetonai “Vilties” leidyba visų pirma galėjusi būti bankininko verslas. Dėl lietuvybės – tai apskritai istoriškai panašu, kad Vilnius lietuvybę daigina, ugdo, o iš šio ją “persisodindamas” Kaunas – lenkina. To istorinio dėsningumo vyksmas jaučiamas ir šiandien, ypač radusis valdžioje “valstiečiams”, o dabar dar ir per rinkimus Karbauskio remtam kandidatui tapus Prezidentu, kaip galima spręsti iš to, kad dalyvavimo, atidengiant Smetonos paminklą Užulėnio dvare, iš “Lenkijos rankų išbučiavimo” vizito ir t.t. Žodžiu, smetoniškas Vilniaus “pjovimas” stiprėja – dabar jau ne tik dėl Vyčio Lukiškėse, bet ir Smetonos paminklo šalia…

  4. Klodas:

    Vasiliauskas, rašydamas apieLietuvos sostinę, pradžioje teisus – „Koks paikas klausimas, gal net prilygstantis provokacijai, nes prieštarauja Konstitucijos 17 str.“, o toliau –tikra provokacija, politinis konjunktūrinis pataikavimas manipuliavimas turimais faktais, jų klastojimas atmetant sveiką logiką ir analizės metodus.

  5. Antanas:

    Siūlau pastatyti Šimašiui Lukiškių aikštėje paminklą, o prie miesto savivaldybės – jo biustą. 🤣

    • Žemyna:

      Tamsta turite galvoje šalia savivaldybės Gėdos alėją su jos nusipelniusių biustais? 🙂

      • Antanas:

        Taip, taip! Beje, Šimašiaus biustas turėtų būti bronzinis (kaip Brežnevo), o paminklas turėtų būti kokių penkių metrų ant granitinio postamento (kaip Lenino) su ištiesta ranka Maskvos pusėn. 😂

        • Žemyna:

          🙂
          Tikrai! Jei valstybė nepajėgtų, ir patys susimestume, kad liktų amžiams jo atminimas…

          O beje,
          galvojantys, jog Vilniaus meras netinkamas būti SOSTINĖS šeimininku, pasirašyti gali peticijos.lt , o tiksliau čia:
          – peticijos.lt/visos/75349/reikalaujame-vilniaus-miesto-mero-r-simasiaus-atsistatydinimo/
          Parašas gali būti ir ANONIMINIS.

        • Antanas:

          P. S. Ir dar. Ant postamento auksinėmis raidėmis turėtų būti užrašyta “Верной дорогой идёте, товарищи” (rus. – teisingu keliu einate, draugai).

  6. klausimėlis:

    kaip tesingiau: šimašius ar šikašius?

  7. senasis druvis:

    kas yra sostinė – tai lietuviškas žodis, reiškiantis valstybės valdovo sosto buvimo vietą. Ar turime sostą? Veikiančio sosto nėra, nes Lietuva nėra karalystė. Nėra ir valdovo. Pagal esmę ir prasmę, Vilnius yra miestas, kuriame yra sutelktas valdžios lizdas. Ką tie valdžiažmogiai valdo yra kitas klausimas, nes esminis klausimas – ar Lietuva vis dar yra nepriklausoma valstybė, ar tiesiog administracinis vienetas, ar jau tik geografinis pavadinimas. Taigi, žodžiams suteikiant tikrąsias prasmes, sostinės Lietuvoje nėra ir vadinti šį miestą labiau tiktų valdžiamiesčiu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: