Premjeras Saulius Skvernelis ir jo vyriausybė vėl grasina įvesti naujus mokesčius. Gyventojai nepritaria, politinis sezonas įtemptas, bet, rodos, be naujų automobilių ir nekilnojamojo turto mokesčių valdantieji nenurims.
Koks naujų mokesčių tikslas?
Finansų ir aplinkos ministrai bando aptakiai kalbėti apie perskirstymą, taršos mažinimą, bet tai neįtikina. Iš visumos aišku, kad tikslas yra vienas – daugiau pinigų į biudžetą.
Aplinkos ministras sako, kad reikia apmokestinti taršius automobilius ir duoti žmonėms po 1 tūkst. eurų, kad pirktų naujesnius. Lietuvoje yra beveik 1,5 mln. automobilių, du trečdaliai dyzeliniai, vidutinis amžius 14 metų. Kad ir į kokią automobilių valdytojų grupę taikytų ministras, kad ir kaip stengtųsi, 30 mln. suplanuotą biudžetą išdalinus po 1 tūkst., tai išeina vos 30 tūkst. automobilių arba 2 proc. viso parko. O vien per 2018 metus Lietuvoje įregistruota 187 tūkst. naudotų transporto priemonių. Per 2019 m. pirmą ketvirtį beveik 50 tūkst. Tai tokie planai panašūs į Don Kichoto kovą su vėjo malūnais švaistant mokesčių mokėtojų išteklius. O kas bus, išdalinus tuos pinigus? Per kelis mėnesius automobilių perpardavėjai vėl į Lietuvą priveš dar daugiau senų automobilių. O kas gaus tą 1 tūkst. – savininkai, pardavėjai, įmonės ar perpardavėjai? Kas kontroliuos kaip išleidžiami pinigai? Kas tikrins, kad žmogus atidavęs seną automobilį utilizavimui, rytoj nenusipirks dar senesnio? Kaip nepasiturintis žmogus, gavęs 1 tūkst. eurų išmoką, sugebės nupirkti naujesnį automobilį, kurio jis anksčiau neįpirko, nes neišgalėjo?
Lygiai tokie pat skylėti yra ir finansų ministro Viliaus Šapokos išvedžiojimai apie poreikį apmokestinti nekilnojamąjį turtą. Sakoma, kad reikia „visuotinio“ apmokestinimo. Jeigu visuotinio, tai kodėl galioja gausybė lengvatų įmonėms ir organizacijoms? Valstybės kontrolės duomenimis, nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų per metus pritaikoma apie 40 tūkst. kartų. Nuo nekilnojamojo turto mokesčio atleistas Lietuvos bankas, žvakių gamintojai, laidojimo namai, bankrutavusios įmonės, aplinkos apsaugos bendrovės, garažų bendrijos, profesinės sąjungos, kūrybinės dirbtuvės ir dar kiti keisčiausi pasirinkimai. Jau nekalbant apie stambiausius lengvatininkus – valstybę ir savivaldybes. Šis lengvatų sąrašas nesisteminis, sudarytas lobistiniais pagrindais ir nėra socialiai teisingas. Ne kartą teikiau pataisas, kad visas lengvatų sąrašas būtų likviduotas, bet valdantieji niekad nepritaria, tai kaip mokestis gali būti „visuotinis“?
Vietoj naujų mokesčių, verčiau atsisakyti lengvatų
Jei valdantieji pripažintų, kad naujų mokesčių įvedimo tikslas yra surinkti daugiau pinigų į biudžetą, tai galima būtų protingai svarstyti alternatyvas, kurios būtų socialiai teisingesnės ir tikslingesnės.
Be nekilnojamojo turto lengvatų, kuriomis naudojasi juridiniai asmenys, lengvatų mūsų šalyje nors vežimu vežk.
Su verslo liudijimais Lietuvoje dirba per 100 tūkst. asmenų, bet ekspertai sako, kad daliai tai ne būdas veikti, o galimybė „optimizuoti“ mokesčius. Statybų, automobilių remonto, transporto ir kitų sektorių bendrovės skundžiasi, kad net negali įdarbinti darbuotojų pagal darbo sutartį, nes jie neišgalėtų konkuruoti su „patentininkais“. Juk jokia paslaptis, kad dirbantys su verslo liudijimais gali legaliai mokėti mažesnius mokesčius. Sudaromos nelygiavertės sąlygos. Kaip pavadino Raimundas Kuodis – gyvulių ūkis.
Kita vieša paslaptis, kad turgūs yra šešėlio bastionai. Teisėsaugos įstaigos nuolat vykdo reidus šiuose „verslo centruose“ ir turbūt nė karto negrįžo be rastų pažeidimų. Tai kodėl nėra politinės valios civilizuoti šių vietų, kad mokesčiai būtų mokami tokie pat kaip ir bet kurioje normalioje parduotuvėje?
Nauji mokesčiai ar lengvatų panaikinimas, štai tikrasis pasirinkimas. Gyventojų nuomonė ir ekspertų nuomonė vieninga – geriau netikslingų lengvatų naikinimas, o ką išgirs Vyriausybė?
Autorius yra Seimo narys
