„Lietuvos muziejų kelias“ kviečia pažinti slėpiningą Klaipėdos vandenų pasaulį

Klaipedos planas XVII a. | Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Liepos 24 d., trečiadienį, 17 val., Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus kiemelyje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyks renginys „Slėpiningi Klaipėdos vandenys“.

Į „Lietuvos muziejų kelio“ programą įtrauktas renginys „Slėpiningi Klaipėdos vandenys“ skirtas prikelti iš užmaršties po grindiniu slypinčias miesto arterijas. Tam pasirinkta vieta – Vitės kiemelis, ribojamas dviejų Klaipėdos kultūrinių įstaigų – Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) ir Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC). Prieš keletą metų sukūrę viziją šiai vietai suteikti gyvasties ir paversti ją miesto bendruomenės traukos centru, MLIM ir KKKC, pasikvietę dar vieną kaimyną – Klaipėdos etnokultūros centrą, vėl sujungė pajėgas ir kviečia miestiečius bei svečius pažinti slėpiningąjį Klaipėdos vandenų pasaulį.

Renginyje bus daug veiksmo: MLIM istorikai Jonas Genys ir Zita Genienė atskleis senojo miesto vandenų tinklo paslaptis, menininkas Marius Ščerbinskas pristatys specialiai Wittės kiemeliui sukurtą simbolinę skulptūrą – laivo interpretaciją, Klaipėdos laivininkų mokyklos l. e. p. direktorius Jurijus Anisimenko papasakos apie jūrinius mazgus, šios mokyklos moksleiviai visus norinčius mokys juos rišti. Renginyje dalyvausiantis Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansamblis „Kuršių ainiai“ (vadovai Jolita ir Alvydas Vozgirdai) atliks autentiškas dainas vandenų ir laivų tema. „Slėpiningų Klaipėdos vandenų“ tėkmė bus fiksuojama komiksų dirbtuvėse, kurioms vadovaus menininkė Viktorija Dambrauskaitė-Ežiukas.

„Lietuvos muziejų kelias“ atvingiavo į Mažąją Lietuvą

Septynerius metus į įvairius renginius ir veiklas visoje Lietuvoje kvietęs bendras muziejų projektas „Lietuvos muziejų kelias“ šiemet pradeda antrąjį etapą – nacionalinės kultūrinės tapatybės formavimo ir puoselėjimo programą „Tėvynės ieškojimas“. Šių metų temos „Lietuvos kraštovaizdžiai: vandenų kultūrinė atmintis“ renginiais siekiama įvardyti ir aktualizuoti Lietuvos upių, upelių, ežerų, tvenkinių, šaltinių, Baltijos jūros, marių ir kitų vandens telkinių kultūrinę atmintį.

Liepos 22 – rugpjūčio 11 d. „Lietuvos muziejų kelias“ vingiuoja per Mažosios Lietuvos regioną.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, atliepdamas šiemetinę projekto temą, pasirinko pristatyti nematomus Klaipėdos vandenis – tuos, kurie kažkada čia tekėjo, tačiau miestui kuriantis palaipsniui buvo išstumti nuo žemės paviršiaus.

Klaipėda neatsiejama nuo vandens, net ir miesto pavadinimo kilmė siejama su juo – kur šiandien išsidėsčiusi Klaipėda, kadaise driekėsi užpelkėjusi pajūrio lyguma. Toks kraštovaizdis nulėmė baltišką Klaipėdos pavadinimą – žema, plyna, klampi vieta, „klampi pėda“. Vokiškasis Memelio pavadinimas irgi yra hidroniminės kilmės. Aplink miesto širdį – Memelburgo pilį, pastatytą vienoje iš Dangės deltos salų, plytėjo dideli vandens ir pelkių plotai. Miestui augant, jo teritoriją vagojusios Dangės upės šakos palaipsniui buvo užpiltos. Šiandien jas primena tik gatvių pavadinimai – Mažoji Vandens, Didžioji Vandens gatvės.

Apie šiuos ir daugybę kitų įdomių žinomų ir nežinomų dalykų renginyje „Slėpiningi Klaipėdos vandenys“ pasakos istorikai – Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys ir muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Zita Genienė.

Mariaus Scerbinsko instaliacija | M. Rondarevos nuotr.

Menininko laivų statyklos pradžia

Nuo pat pirmųjų dienų Klaipėda vystėsi ir augo kaip jūrinis miestas. XV a. pab. – XVI a. laivai buvo statomi miesto pakraštyje prie senosios Dangės. 1987 m. archeologinių tyrimų metu skvere tarp Tomo ir Didžiosios Vandens gatvių buvo atrasta laivų statykla.

Simboliška, kad visiškai šalia tos vietos, kur viduramžiais klaipėdiečiai statė tikruosius laivus, menininkas, instaliacijų kūrėjas Marius Ščerbinskas specialiai Wittės kiemelio erdvei sukūrė simbolinę skulptūrą – laivo interpretaciją. Instaliacija ne tik moderniomis formomis pristatys MLIM muziejaus surinktus įdomiausius faktus apie senojo miesto vandenų tinklą, bet ir taps dar vienu akcentu, puošiančiu senamiesčio erdvę.

Ši M. Ščerbinsko instaliacija – simbolinė įžanga į jo sumanytą didelės apimties projektą, kurį menininkas pavadino „Utopija“. „Sėkmingai sutapo, kad kurdamas šią instaliaciją galėjau sujungti kelis projektus. Ši laivo skulptūra atliepia „Lietuvos muziejų kelio“ temą, o kartu tai yra simbolinė laivų statyklos pradžia. Kitas mano žingsnis bus plaukiojantys objektai, savo idėja ir estetika susiję su šia instaliacija – palaipsniui įgyvendinant projektą Klaipėdoje turėtų atsirasti laivų statykla“, – apie kūrybinius planus pasakojo menininkas.

Mariaus Scerbinsko instaliacija | M. Rondarevos nuotr.

Bendruomeniškos komiksų dirbtuvės

Renginyje skambant kalboms ir folkloro ansamblio dainoms, šventės svečiai bus kviečiami kurti bendrą komiksą – piešiniais fiksuoti savo įžvalgas slėpiningų Klaipėdos vandenų ir laivų tema. Komiksų dirbtuves ves klaipėdietė menininkė Viktorija Dambrauskaitė-Ežiukas. O kad nebūtų nuobodu sėdint prie bendro stalo piešti, dirbtuvių organizatoriai nusprendė užduotį paįvairinti – dirbtuvių dalyviai keisis lapais siųsdami juos ratu ir papildydami vienas kito komiksą nauju turiniu. Tokiu būdu gimęs bendruomenės pasakojimas apie slėpininguosius Klaipėdos vandenis po dirbtuvių bus padaugintas, surištas į nuotaikingą komiksų žurnalą – ziną – ir padovanotas dirbtuvių dalyviams.