Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacija suskaičiavo, kad iš vieno seno automobilio jo ardymo metu susidaro 35,6 proc. vertės rinkoje neturinčių atliekų. Kas su šiomis atliekomis atsitinka?
„Transporto priemonių atliekų tvarkymas vis dar lieka aktuali atliekų sektoriaus problema, nes ne visos automobilių ardymo metu susidarančios atliekos yra tinkamai sutvarkomos. Ypač didelę žalą aplinkai neteisėtai šalinant atliekas daro nelegalūs transporto priemonių ardytojai. Maža to, tokie ardytojai sukuria nelygias konkurencines sąlygas rinkoje, nemoka mokesčių valstybei“, – sako Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos vadovas Vladimiras Jankoit.
Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos skaičiavimais, vidutiniškai 1,43 tonas sveriančios transporto priemonės ardymo metu susidaro 35,6 proc. vertės rinkoje neturinčių atliekų, o vienos tonos tokių atliekų sutvarkymas kainuoja apie 360 eurų.
„Akivaizdu, kad nelegaliai rinkoje veikiantys transporto priemonių ardytojai vengia sutvarkyti visas ardymo metu susidarančias bevertes atliekas, nes tvarkymas kainuoja. Dėl to beverčių transporto priemonių atliekų vis dar atsiduria buitinių atliekų konteineriuose ar prie jų, sąvartynuose, neretai tokių atliekų pamatysi pamiškėse, pakelėse ar nuošalesnėse vietose“, – teigia V. Jankoit.
Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymo metu susidaro rinkoje vertės neturinčios plastiko, gumos, stiklo, salono apdailos, sėdynių, kilimėlių, alyvos atliekos. Bešeimininkėms atliekoms privalo pasirūpinti savivaldybės, t. y., turi rasti tam papildomų lėšų (mokesčių mokėtojų pinigų).
Metalo turinčios automobilių atliekos, kaip kėbulai, sparnai, filtrai, akumuliatoriai ar amortizatoriai turi teigiamą rinkos vertę ir problemų dėl šių atliekų sutvarkymo beveik nekyla.
„Aplinkos apsaugos instituto 2018 metų pabaigoje paviešintas transporto priemonių rinkos ir jų atliekų tvarkymo sistemos tyrimas atskleidė, kad 2017-aisiais Lietuvoje galimai buvo apdorota (sutvarkyta) apie 130 tūkst. netinkamų naudojimui lengvųjų automobilių ir mikroautobusų, tačiau iš jų tik 24 tūkst., arba 18 proc. buvo išardyta teisėtai“, – problemos mastą Lietuvos transporto sektoriuje iliustruoja Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos vadovas.
Europos Sąjungos direktyva, kurios privalo laikytis ir Lietuva, numato lengvųjų automobilių ir mikroautobusų pakartotinio naudojimo ir perdirbimo užduotis. Pagal jas tik 5 proc. automobilio ardymo metu susidarančių atliekų gali būti teisėtai pašalinama. Ardyti nenaudojamus automobilius gali tik leidimus ir licencijas šiai veiklai vykdyti turintys asmenys.
Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Veronika Masalienė primena apie kartu su Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacija sukurtą senų automobilių tvarkymo sistemą. Daugiau 1,7 tūkst. gamintojų ir importuotojų vienijanti GIA organizuoja ir finansuoja automobilių ardymo metu susidarančių neigiamą rinkos vertę turinčių atliekų tinkamą sutvarkymą.
Visus metus vyksta ir aplinkosauginiai projektai „Mes rūšiuojam autoservise“ ir „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“. Projektų metu autoservisai skatinami rūšiuoti ir rinkti atskirai atliekas, jų nešalinti su kitomis atliekomis, siekti aplinkos taršos mažinimo, taip pat informuoti visuomenę apie atliekų rūšiavimą ir draugišką aplinkai veiklą.
