Sekmadienis, 24 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visuomenė Švietimas

Vaikus auklėsime skandinaviškai, o anūkus – afrikietiškai?

Olava Strikulienė, www.respublika.lt
2019 04 23 00:56
6
0
SHARES
Loreta Sungailienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Loreta Sungailienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Loreta Sungailienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Loreta Sungailienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pasaulyje, pilname kosmopolitinių iššūkių, tėvai, atsakingai ruošiantys savo vaikus gyvenimui, jau nežino, kaip ugdyti savo atžalas. Leisti į tarptautinę mokyklą? Pasirinkti austro Rudolfo Šteinerio (1861-1925) holistinę mokymo sistemą Valdorfo mokyklose bei darželiuose? O gal pagal italės Marijos Montesori (1870-1952) sistemą ugdyti Lietuvoje vėliau kažkur dingstančius „montesoriukus“? O kur dar privačios mokyklos, kurioms suteiktas Kembridžo mokyklų statusas. Be to, dar yra nuostabusis skandinaviškas vaikų ugdymo modelis. Ką lietuviams pasirinkti, kad nebūtų prastesni už norvegus ar švedus?

Lietuvos nacionalinio kultūros centro nematerialaus kultūros paveldo specialistė, TV laidos „Duokim garo“ vedėja Loreta Sungailienė kartu su vyru, aplinkosaugos specialistu Daliumi Sungaila, augina tris vaikus – 13 m. Vilių, 8 m. Liepą ir 6 m. Girių. Paklausta, kokį šeimoje taiko auklėjimo modelį, L. Sungailienė pripažino, jog jokio specialaus modelio netaiko: „Vyresnysis sūnus, tiesa, lankė darželį, kuriame buvo taikoma Valdorfo metodika. Sūnui patiko. Ir mes patys daug ko išmokome, kas mums buvo priimtina. Tačiau kiti vaikai lankė lietuvišką darželį ir ikimokyklinę grupę. Mums patiko, kad čia labai stipri muzikos vadovė, orientuojasi į įvairų stilių, o labiausiai į gyvą lietuvišką muziką. Labai daug ratelių, žaidimų, garso įrašų su etnomotyvais.

O namuose, šiuolaikiniame gyvenime irgi turime etnoelementų. Negalime sakyti, jog Kūčias, Kalėdas, Velykas švenčiame tik etnografiškai, tačiau ir buvusių kartų tradicijas saugome. Šeima, giminystė, bendruomenė  yra didžiulis turtas.

Mūsų folkloro ansamblį nuolat lanko 23 šeimos, apie 80 narių. Švenčiame kartu šventes, gimtadienius. Nežinau, kas tai per metodika, bet kai yra bendrystė, kai vaikai toje šeimų bendrystėje randa teisingų draugų, tai sukuriamas tarsi Lietuvos kaimelio ar miestelio ankstesnis modelis.

Kai vyresnieji per šventes stebėdavo jaunimą, kaip jis bendrauja. Mes, vyresnieji, patys džiaugiamės, kad vaikai randa kitokių, modernesnių, pomėgių. Kai kurie vaikai lanko gatvės šokių būrelius, todėl rengiame bendrus pasirodymus. Mes savo šeimoje ir šiaip uždainuojame. Pavyzdžiui, važiuodami automobiliu. Kad nebūtų vien žaidimai su išmaniaisiais telefonais. Atsimenu, kai mano tėvai kur nors keliaudavo, mes su sese taip pat mašinoje dainuodavome.

Aš esu skuodiškė, vyras – iš Alsėdžių, dar arčiau žemės. Turime sodybą šalia Vilniaus. Tvarkomą, bet necivilizuotą. Vaikai gamtą labai mėgsta. Dukra Liepa turi labai gerą fantaziją. Dar būdama 1,5-2 metų nebijodavo darže ne tik pirštus, bet ir delnus į žemę sukišti. Rankiodavo sliekučius, žolytes, gėlytes. Lauko virtuvėlę sau pasidarė. Stato namukus gamtoje iš šakų. Myli gyvūnus, laukia, kol tėtis nupirks arklį.

Gaila, kad ne visi vaikai jau turi kaimą. Jiems kaimas – tik Rumšiškių muziejus. O mes kaimą turime, vyro giminių daug ūkininkauja. Gamta taip pat vaikus auklėja. Atsimenu, ir aš vaikystėje iš gėlių ir stiklo šukių darydavau vadinamuosius „sekretus“. Savo paslaptis, stebuklus. Daug kas, ko mokau savo vaikus, pareina iš mano vaikystės. Kas mane žavėjo, patiko – perduodu vaikams. Ypač vasarą kiek gamtoje žaidimų, fantazijų. Nebūtina tik žaisti telefonais, kompiuteriais.“

Skandinavai ugdo tokius individualistus, kad suaugę vaikai, ypač jei gyvena kituose miestuose, net patingi atvykti į savo tėvų laidotuves. Nesijaučia savo tėvams skolingi ir žino, kad tėvus, gyvenusius senelių pensionuose, palaidos socialiniai darbuotojai ir vietinis pastorius. Negi ir mes tapsime tokie?

L. Sungailienė sutiko, jog toks pavojus tikras: „Kaip kartą yra sakęs vienas etnologas, mes patys galime pakenkti savo prigimtinei kultūrai paneigdami pareigą. Lietuvoje mirusiųjų paminėjimo papročiai labai stiprūs, bet kartais jaučiamos tendencijos iš užsienio perimamos. Kad kuo mažiau būtų nervų, išgyvenimų. Kad kuo lengviau. Tai mūsų tapatumui ir pasaulėžiūrai gali padaryti didžiulę neigiamą įtaką.

Mūsų tėvams, protėviams buvo šventas dalykas išlydėti žmogų prideramai. Kad sąžinė būtų rami. Tai mūsų prigimtinės kultūros dalykas, užkoduojantis santykį ir su gyvaisiais. Jei negerbi mirusio, negerbsi ir gyvo. Individualizmas gali atsigręžti į žmogų kitu lazdos galu. Gyvenime nėra vien sėkmės. O tada, kai sėkmė pasitraukia, individualistas gali supanikuoti, būna atvejų, net išeina iš gyvenimo. Nes nežino, kaip elgtis, į ką atsiremti.

Todėl žmogus turi žinoti gyvenimo realybę. Ne tik tai, kas demonstruojama socialiniuose tinkluose. Tačiau jei skandinavams individualizmas gerai, tada tvarkoj, o mes turėtume pasitikėti savo intuicija. Europos civilizacija nuėjo individualizmo keliu, bet bendruomeninis gyvenimas žmogui labai reikalingas. Nes be jo tapsime labai vieniši. Ir taip visi varguose, savo rūpesčiuose, begaliniuose darbuose paskendę, persidirbę. Bent ant kultūrinio savo tautos pamato atsigaukime.“

Iš tikrųjų, jei skandinaviškas vaikų auklėjimo modelis toks tobulas, kodėl to modelio neperima graikai, italai ir t.t.? Atvirkščiai. Šiose valstybėse bendruomeniškumas dar klesti. O šit skandinavų poros tapusios tokios individualistės, jog net nesugeba gyventi kartu. Vyrai jau linkę importuoti tailandietes. O gal lietuviams, mėgstantiems mėgdžioti, labiau tiktų ne skandinaviškas, bet kokios nors Afrikos genties vaikų auklėjimo modelis.

Filosofo Krescencijaus Stoškaus komentaras:

Savo auklėjimo sistemą turime ir žinome. Imti kitų tautų auklėjimo ar gyvensenos sistemas yra mažų tautų kompleksas, o mums šis kompleksas būdingas, nes išėjome iš totalitarinės sistemos, kur viskas buvo reglamentuota. O Norvegijos, Švedijos, Suomijos gyvenimo modeliai tenkina mūsų socialdemokratinius, lygiateisiškumo lūkesčius.

Bet labai svarbu kitų šalių patirčių neperimti mechaniškai, nes tokia patirtis objektyviai veikia ten, kur susiklostė atitinkamomis istorinėmis aplinkybėmis. Perkeliant į kitą vietą, reikia padaryti daug pataisų. Tai ne kaip nauju kostiumu iškart persirengti. Dar reikia kostiumą prie figūros pritaikyti, ką nors pataisyti.

Reikia studijuoti ir mūsų auklėjimo istoriją. Turėjome pedagoginę sistemą, kuri buvo centralizuota. Pedagoginių tyrimų institutas rengdavo pedagogams tobulinimosi kursus. Ne viskas priklausė nuo ministerijos. O šiaip pedagoginių sistemų visokių yra. Ir iš amerikiečių girdėjau, kad Švedijoje pedagoginė sistema gera. Esame kaimynai, kontaktų daug. Iš kaimynų lengviausia mokytis. Bet tai nereiškia, kad viską mokame pritaikyti. Reikia bandyti, modeliuoti. Ne tik mechaniškai sau pritaikyti.

Individualizmas yra kapitalizmo atributas. Bet individualizmą būtina apriboti, kad kapitalizmas netaptų laukiniu, džiunglių kapitalizmu. Reikalingas tam tikras socialinis teisingumas. Reikia tokių dalykų išmokti skatinant žmonių bendruomeniškumą. Tačiau bendruomeniškumo negalima užsivilkti kaip rūbo ar nuleisti piliečiams iš viršaus. Taip teisingumo, bendruomeniškumo problemos neišspręsime. Tik regimybę suteiksime, bet žmones vienijančių principų nebus. Po Antrojo pasaulinio karo individualizmas ir žmogiškoji konkurencija labai išplito.

Graikai, italai dar remiasi senomis tradicijomis. Gruzinai irgi turi tikras bendruomenes. Atsimenu, Lietuvos kaime taip pat buvo stiprūs bendruomeniniai ryšiai. Kad esi to kaimo dalis, kad gali čia sulaukti pagalbos, bendros talkos, jauti savo atsakomybę prieš bendruomenę, bijai jos pasmerkimo. Bet dabar ryšiai jau sunaikinti. Tos visos labai individualizuotos civilizacijos turės grėsmingų padarinių. Fizikoje ryšius nutraukianti sistema tampa chaosu, anarchija. O tarp žmonių – žiauria konkurencija, kai nėra juos vienijančių prasmių. Tiesa, individualizmas yra naudingas totalitarinėse valstybėse. Nes individualistai sudaro kad ir silpną opoziciją. O dabar, prarasdami visuomenės bendras jungtis, mes platiname ne pačias gražiausias savo savybes. Bendruomeniškumo trūkumas pastebimas ir dabar, kai iš tėvų vaikai atimami. Istorijos su vaikų atiminėjimais visą mūsų esmę apnuogina.

Susiję straipsniai:

  1. Pavasario šaukliai eina su knygomis pas vaikus
  2. K. Paulikė. Ar atimdami vaikus iš tėvų išvengsime problemų?
  3. Kaip sudominti vaikus valstybinėmis šventėmis? (video)
  4. Šeimų romuva kviečia tėvus ir vaikus kartu dalyvauti pamokose
  5. M. Puidokas. Kas meluoja? Ar pataisos leis mušti vaikus?
  6. L.V. Medelis. Kaip mylėti vaikus, kai to moko nemylintys ir nemylimi
  7. Norvegijos lietuviai: vežkite greičiau savo vaikus iš šios šalies (nuotraukos)
  8. Spaudos konferencija: Kaip Lietuva saugo ir atiminėja mūsų vaikus (tiesioginė transliacija)
  9. Lietuvos šeimos visus kviečia ginti konstitucinę teisę auklėti savo vaikus (tiesioginė transliacija)
  10. Profesinė sąjunga „Solidarumas“ perspėjo Lietuvos valdžią dėl galimo valstybinių įstaigų smurto prieš vaikus ir tėvus
  11. Mitingas prie Seimo: reikalaujama nutraukti valdžios vardu vykdomą smurtą prieš vaikus ir šeimas (tiesioginė transliacija, nuotraukos, video)
  12. A. Stancikienė. Ar ilgai leisim grobti savo vaikus?
  13. V. V. Landsbergis ir V. Kernagis kvies tėvus ir vaikus patikėti pasakomis
  14. V.V.Landsbergis: Kartais galvojama, kad tėvai vaikus moko – iš tikrųjų yra atvirkščiai
  15. Ruošti vaikus operos scenai: svajonė virtusi sėkmingu nuotykiu
  16. Dainų šventė kvies vaikus domėtis liaudies dailės papročiais
  17. Panevėžyje bus stiprinamas bendruomeniškumas ir lietuviškumas
  18. V. Rutkūnas. Mokykla pakils, ar palaidos save?
  19. Kur ugdomi vaikų gyvenimo įgūdžiai: šeimoje, mokykloje ar būrelyje?
  20. Kauno tautinės kultūros centras laukia jaunimo
  21. A. Sinicė. Valstybę atkūrėme, atkurkime ir Tautos savimonę
  22. Prieš patyčias – bendros mokyklos, šeimos, visuomenės pastangos
  23. Amerikiečių profesoriai priblokšti: universitetai nemoka išnaudoti interneto
  24. Lopšinės skamba didžiojoje dalyje Lietuvos šeimų
  25. K. Zamarytė–Sakavičienė. Interesų kopūstuose nepaslėpsi – dar kartą apie mokinių lytinį ugdymą
  26. Muziejai, kuriuose būtina apsilankyti su vaikais dar šią žiemą
  27. Rytmečio skaitymuose skaitys Nepriklausomybės Akto signatarai
  28. Šeimų romuva kviečia į šeimos apeigas
  29. Vaikų auklėjimo būdai pasaulyje: priimtini ne visiems
  30. R. Navickas. Chuliganą gina įstatymai, o sumuštasis – jokių teisių neturi

Comments 6

  1. Sodoma ir Gomora tas švediškas auklėjimas says:
    2 m. ago

    Viskas teisinga, tik prie ko čia Stoškus švedišką auklėjimo modelį pasiūlė – nesupratau. Baisesnio turbūt nerasi – lytiniai ugdymai, berniukų perrengimai mergaitėmis, socialinės lytys ir visi kiti iškrypimai būtent iš ten.

    Atsakyti
    • !!! says:
      2 m. ago

      +++

      Atsakyti
      • Diedas says:
        2 m. ago

        Sodoma ir Gomora tai tokie “išminčiai” kliedintys nesąmones..
        Tu persirengimo “specialiste” Švedijoj nors buvai?
        Aš buvau ir mačiau labai konservatyvią šalį puoselėjančią savo tradicijas vaikus auklėjančią darbu visuomenę.
        Tiesa persirengėlių mačiau.
        Vaikai po mokyklos aprengti tradiciniais viduramžių švedų drabužiais su šakėmis eina gyvulių maitint, o svaitgaliais su irgi persirengusiais tėvais jodinėja arkliais.

        Atsakyti
        • LosAngeles says:
          2 m. ago

          tai jau taip… nepersistenk, dieduk.

          Atsakyti
        • Senis says:
          2 m. ago

          Visi mes zinom kad skandinavu tautybes pilieciai vaikus laiko klietkose kinko i vezimus o mirtinai nualine isverda saltiena.

          Atsakyti
  2. Diedas says:
    2 m. ago

    Jeigu Lietuvoje iš valdžios nebus patraukti kremliaus autkojai ir neasikeis dabar vyraujanti informacinė aplinka, nereikės ir dešimties metų, kai vėl sėdėsim aptverti spygliuota viela, kalbėsim rusiškai ir dejuosim kaip prie Lanzbergio buvo gerai.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Sukurta svetainė, padėsianti tėvams apsaugoti vaikus nuo sužalojimų

Sukurta svetainė, padėsianti tėvams apsaugoti vaikus nuo sužalojimų

2021 01 21
Esant būtinybei Kaune pradinukus priims dvi mokyklos

Neturintys sąlygų mokytis namuose vaikai bus priimami į mokyklas

2021 01 20
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)

2021 01 20
D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

2021 01 13
Esant būtinybei Kaune pradinukus priims dvi mokyklos

Esant būtinybei Kaune pradinukus priims dvi mokyklos

2021 01 12
E. Žiobienė | lrs.lt, O. Posakovos nuotr.

Po slapto balsavimo E. Žiobienė paskirta vaiko teisių apsaugos kontroliere trečiai kadencijai

2021 01 07
Paskelbti geriausi Lietuvos tautodailininkai

Paskelbti geriausi Lietuvos tautodailininkai

2021 01 07
Vaikų darželis | sam.lt

Klaipėdoje už darželių nelankančius vaikus mokėti nereikės

2021 01 07
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Visuomenės liberalėjimas: iš viršaus ar iš apačios?

2021 01 03
Apie asmens dokumento galiojimo pabaigą – priminimas ir trumpąja SMS

Daugybinė pilietybė – visiems vaikams, kurie Lietuvos pilietybę įgijo gimdami

2021 01 01
Rodyti daugiau

Naujienos

Kauno V. Kudirkos viešoji biblioteka įvertinta tarptautiniu apdovanojimu
Lietuvoje

Kauno V. Kudirkos viešoji biblioteka įvertinta tarptautiniu apdovanojimu

2021 01 23
Kelio matomumas žiemą – klaidos, kurios gali kainuoti itin brangiai
Gamta ir žmogus

Kokių priemonių imtis užšalus automobilio durelėms ar langams?

2021 01 23
Kokia varškės nauda ir ką iš jos gaminti?
Gamta ir žmogus

Varškė – ir greitiems užkandžiams ir smaližiams

2021 01 23
Iš beveik penkių dešimčių kandidatų išrinkti 2020-ųjų Metų panevėžiečiai
Lietuvoje

Iš beveik penkių dešimčių kandidatų išrinkti 2020-ųjų Metų panevėžiečiai

2021 01 23
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

2020-ieji – didžiausių iššūkių aviacijai metai

2021 01 23
Marija Gimbutienė. 1947m. Topanga, JAV | LMAVB F339-69 nuotr.
Etninė kultūra

Minime prof. Marijos Gimbutienės 100-ąsias gimimo metines

2021 01 23
Vilniuje kils naujos mokyklos, ligoninės ir sporto aikštynai
Lietuvoje

Vilniuje kils naujos mokyklos, ligoninės ir sporto aikštynai

2021 01 23
Pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume dėmesys skirtas maisto tiekimui ir klimato kaitai
Lietuvoje

Pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume dėmesys skirtas maisto tiekimui ir klimato kaitai

2021 01 23


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vytautas apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Pajūrietis apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Ar jie dar sugriš? apie Dzūkijoje gandrai užaugino tik po 1–2 jauniklius
  • Pražiopsojau - apie A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuvos ir Lenkijos diplomatai Baltarusijoje pagerbė 1863 m. sukilimo dalyvių atminimą
  • Kauno V. Kudirkos viešoji biblioteka įvertinta tarptautiniu apdovanojimu
  • Kokių priemonių imtis užšalus automobilio durelėms ar langams?
  • Marijai Gimbutienei – 100 (video, nuotraukos)

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2396; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 2023; komentarų: 21
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1739; komentarų: 32
  • I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo peržiūrėta: 1423; komentarų: 4
  • Visuomenininkai toliau muša pavojaus varpais dėl Panevėžyje griaunamo kino teatro „Garsas“ (nuotraukos) peržiūrėta: 1334; komentarų: 1
  • A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę peržiūrėta: 1307; komentarų: 14

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Sukurta svetainė, padėsianti tėvams apsaugoti vaikus nuo sužalojimų

by Ditė Česėkaitė
2021 01 21
0
Sukurta svetainė, padėsianti tėvams apsaugoti vaikus nuo sužalojimų

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (SMLPC), siekdamas padidinti tėvų žinias, kaip padėti išvengti vaikų traumų ir kitų sužalojimų, sukūrė...

Skaityti toliau

Neturintys sąlygų mokytis namuose vaikai bus priimami į mokyklas

by Ditė Česėkaitė
2021 01 20
0
Esant būtinybei Kaune pradinukus priims dvi mokyklos

Vaikams, kurie neturi sąlygų mokytis namuose ar patiria mokymosi sunkumų pandemijos metu, bus sudarytos sąlygos mokytis nuotoliniu būdu švietimo įstaigose....

Skaityti toliau

Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 20
17
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Mindaugas Karalius: – Praėjusį kartą kalbėjomės apie santykį tarp tolydžio įsigalinčių slavų ir nykstančių baltų ir mėginome aiškintis to priežastis....

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Vytautas apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Pajūrietis apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Ar jie dar sugriš? apie Dzūkijoje gandrai užaugino tik po 1–2 jauniklius
  • Pražiopsojau - apie A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę
  • Memelschvanz apie K. Masiulis. Kokios Lietuvos regionų politikos norėtume

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Kertamas ir išvežamas miškas | respublika.lt nuotr.

Urėdijų reforma: valstybiniai miškai pavojuje

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai