Balandžio 15-oji Pasaulinė kultūros diena Lietuvoje minima jau 13-tą kartą ir 11-tą kartą keliama Taikos vėliava. Primenama, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2006 m. liepos 19 d. įteisino Kultūros dieną kaip atmintiną.
Kultūros dienos data susieta su Rericho Paktu – sutartimi dėl kultūros vertybių apsaugos karo ir taikos metu, pasirašyta Vašingtone 1935 m. balandžio 15 d. 21 Amerikos žemynų šalies. Ši sutartis tapo 1954 m. UNESCO Hagos „Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto atveju konvencijos“ pagrindu.
Lietuvoje plačiai minint Kultūros dieą: vyksta tarptautinės konferencijos, forumai, savivaldybių kultūros darbuotojų apdovanojimai, koncertai, parodos, akcijos, kiti renginiai. Visoje šalyje šią dieną iškeliamos Taikos vėliavos, simbolizuojančios Taikos per Kultūrą idėją, išreiškiančios pasiryžimą saugoti ir puoselėti dvasines bei materialines kultūros vertybes. Taikos vėliava iškilmingai keliama prie Lietuvos Respublikos Seimo. 2019 metais Lietuvos Respublikos Seimas yra paskelbęs nemažai reikšmingų temų. Tikime, kad Kultūros dienos renginiuose tai atsispindės.
Taikos vėliavos komitetas, Tarptautinio Taikos vėliavos komiteto prie JT skyrius Lietuvoje, su miestų bendruomenėmis nuo 2012 metų pradėjo skelbti Taikos miestus. Kultūros dienos ir kitų renginių metu paskelbti šeši Taikos miestai (miesteliai): Dubingiai, Ylakiai, Rietavas, Neringos miestas, Klaipėda, Birštonas. Šių miestų siekis – įgyvendinti kultūros prioritetą visose gyvenimo srityse. Taip pat jau yra paskelbta 16 Taikos mokyklų, įteikiant Taikos vėliavą.
Tarptautinio Taikos vėliavos komiteto, nevyriausybinės organizacijos prie Jungtinių Tautų prezidentė dr. Alicija Rodriges, įvertinusi Lietuvos taikos ir kultūros idėjų skleidimą, komiteto vardu 2015 m. rugsėjo 10 d. paskelbė Lietuvą Taikos Respublika ir įteikė Seimui Taikos vėliavą. Gyvename Taikos Respublikoje ir siekiame pateisinti šį įpareigojantį įvertinimą. Akivaizdu, kad vis daugiau žmonių Lietuvoje supranta kultūros prioriteto svarbą.
Kultūros dienos minėjimu balandžio 15-tąją, Taikos vėliavos kėlimu valstybės mastu bei Taikos Respublikos paskelbimu Lietuva pirmauja pasaulyje, būdama pavyzdžiu kitoms šalims. Prieš vienuolika metų Lietuva davė impulsą Tarptautiniam judėjimui už Pasaulio kultūros dienos su Taikos vėliava paskelbimą. Jau 30-yje šalių visuomenės grupės mini šią dieną.
Šiais metais Kultūros dieną balandžio 15-ją visoje šalyje vyks įvairūs renginiai, tarp jų ir Lietuvos Respublikos Seime: Taikos vėliavos kėlimas Nepriklausomybės aikštėje ir tradicinė Tarptautinė konferencija, kurios tema „Grožio suvokimo ugdymo reikšmė kultūrai“:
Taikos vėliavos istorija ir prasmė
2006 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą, kuriuo balandžio 15-oji įteisinta Kultūros diena kaip atmintina diena. Ši diena tampriai surišta su svarbiais pasauliniais dokumentais. Tą dieną 1935 m. Vašingtone dvidešimt viena Amerikos žemyno šalis ratifikavo Rericho Paktą – sutartį dėl meno, mokslo įstaigų ir istorinių paminklų apsaugos karo ir taikos metu naudojant Taikos vėliavą. Jos simboliu „Taika per kultūrą“ pasirinktas rubino spalvos žiedas, juosiantis tris rubino spalvos skritulius baltame fone. Rericho Paktą palaikė žymūs to meto žmonės – JAV prezidentas F. D. Ruzveltas, Čekoslovakijos prezidentas T. Masarikas, Romos popiežius Pijus XI, mokslininkai, rašytojai R. Rolanas, R. Tagorė, T. Manas, B. Šou, A. Einšteinas, daug kitų visuomenės veikėjų.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Stasys Lozoraitis ir žymiausi to meto Lietuvos visuomenės, mokslo ir meno veikėjai taip pat siekė ratifikuoti šį Paktą, bet nepalankios užsienio politikos sąlygos sutrukdė tai padaryti. Paktas tapo 1954 m. UNESCO Hagos „Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto atveju konvencijos“ pagrindu.
Impulsą Taikos vėliavos simbolikai N. Rerichas gavo keliaudamas po pasaulį. Trejybės simbolis randamas įvairių tautų religijose ir kultūrose net nuo neolito laikotarpio. Trijų skritulių, apjuostų ar neapjuostų žiedu, simbolis buvo naudojamas Meksikoje, Japonijoje, senovės Graikijoje, ant senojo Egipto valdovų daiktų, senovės Indijos žynių rūbų, ant keltų monetų, skitų ir slavų papuošalų, Kaukaze ir Vidurinėje Azijoje. Jis taip pat randamas popiežiaus Pijaus XI herbe, daugelio bažnyčių dekore bei ikonose.
Trejybės simbolika atspindima ir mūsų šalies senojoje tautosakoje, etniniame palikime. Trijų sferų ženklas aiškinimas įvairiai. Štai keletas prasmių: religija, menas ir mokslas kultūros žiede; praeitis, dabartis ir ateitis amžinybės rate; meilė, džiaugsmas, grožis šviesos žiede; Švenčiausioji Trejybė, šeimos simbolis, pasaulinis susivienijimas ir panašiai. Taikos Vėliavos simbolis reiškia ir žmogaus paskirtį: mintimis, žodžiais ir veiksmais kurti grožį.
Taikos vėliava reikšminga ir šiandien. Ji buvo iškelta ant aukščiausių planetos viršūnių, Šiaurės ir Pietų ašigalių, keletą kartų pabuvojo kosminėje erdvėje ant orbitinių stočių, jai plevėsuojant vykdomos įvairios kultūrinės akcijos. 2013 m. Argentina įteisino Taikos vėliavos kėlimą Tarptautinės taikos dienos metu rugsėjo 21-ąją, o 2014 m. – ir balandžio 15-ąją. Meksikoje keliama Taikos vėliava įvairiomis progomis, atitinkančiomis šios vėliavos prasmę. Ten yra Tarptautinio Taikos vėliavos komiteto NVO prie JT būstinė. Lietuvos Taikos vėliavos komitetas yra šio komiteto skyrius.
2015 m. rugsėjo 10 d. Tarptautinio Taikos vėliavos komiteto prezidentė dr. Alisija Rodriges, įvertinusi Lietuvos indėlį taikos ir kultūros skleidime, komiteto vardu paskelbė Lietuvą Taikos Respublika, pirmąją pasaulyje, ir įteikė LR Seimui Taikos vėliavą, kuri pastoviai išskleista prezidento A.M. Brazausko salėje.
Lietuvoje 2019 metais minėsime 13-ąją Kultūros dieną, Taikos vėliava bus keliama vienuoliktą kartą, ypač iškilmingai – prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų. Visoje šalyje tą dieną miestuose ir miesteliuose išsiskleis per 100 Taikos vėliavų. Iškeldami Taikos vėliavą, ne tik užtvirtiname aukščiausias vertybes ir įsipareigojame jas saugoti. Taikos vėliava kviečia į ateities kūrybą ir grožį.
