Visuomenininkai prie Kultūros paveldo departamento surengs piketą (2)

Locmanų (Locų) namas (1924-04-10) | Klaipėdos apskrities archyvo nuotr.

Žiemos uostas. Kairėje – Locmanų (Locų) namas (1924-04-10) | Klaipėdos apskrities archyvo nuotr.

Balandžio 10 d., trečiadienį, 12 val. Vilniuje prie Kultūros paveldo departamento (KPD) asociacija „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ surengs piketą, kurio dalyviai pareikš protestą prieš leidimą nugriauti nepakartojamą Lietuvos jūrinio kultūros paveldo vertybę – Locmanų namą Klaipėdoje ir vadinamųjų „kompromisų“ politiką, kuria dangstomas paveldo naikinimas.

Protestą išprovokavo žinia, kad KPD leido nugriauti 1905 metais pastatytą Locmanų namą, dėl kurio vertės neabejoja nei specialistai, nei plačioji visuomenė. Tai – vienintelis išlikęs senojo Klaipėdos uosto tarnybų pastatas, turintis ir išskirtinę memorialinę vertę: čia gyveno pirmųjų Lietuvos jūrų laivų „Jūratė” ir „Kastytis“ kapitonas Juozas Anžejauskas, o 1923-06-27 prie Locmanų bokšto vyko Klaipėdos uosto perdavimo Lietuvos Respublikai ceremonija.

Kad šis gerai išlikęs pastatas yra vertingas, pripažįsta ir sunaikinimui jį pasmerkusi KPD Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, kurios vadovas dr. Romas Pakalnis žiniasklaidai pateikė tokį paaiškinimą: (…) Kad jis vertingas, mes neabejojom, bet jis yra atkirstas geležinkeliais iš abiejų pusių ir panaudoti jo negalima. Šiaip gaila, visko gaila, bet, deja, taip buvo – komisijos narių dauguma būtent taip nusprendė.

Piketo dalyviai neabejoja, kad šį istorinį namą galima ir būtina išsaugoti, o leisdamas jį nugriauti KPD įteisina vandalizmo aktą.

Šį atvejį Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis vertina kaip iliustraciją, kad vadinamieji „kompromisai“, apie kuriuos ne kartą viešai kalbėjo naujasis KPD vadovas Vidmantas Bezaras, praktikoje gali reikšti tiesiog paveldo naikinimą.

Dar vienas tokio „kompromiso“ pavyzdys – leidimas įstiklinti autentišką Lentvario rūmų pavidalą sudarkiusį sovietinį antstatą, nors atlikus išsamius tyrimus, kuriems lėšų skyrė valstybė, buvo numatyta šią deformaciją pašalinti ir atkurti pirminį Lietuvoje unikalių rūmų vaizdą. Be to, Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis klausia, ar rūmų bokšte nėra ardomas autentiškas mūras, įrengiant naujus langus, ir ar pinigai, kuriuos ES skyrė paveldo išsaugojimui, nėra naudojami jo darkymui? Keliamas ir platesnis klausimas: ar KPD dar ilgai toleruos viso ansamblio ir parko – kraštovaizdžio architekto Eduardo Andrė šedevro – naikinimą? Prieš kelerius metus parke buvo pastatytas gyvenamųjų namų kvartalas, sugriauta didžioji grota – charakteringiausias šio parko elementas, išpjauti vertingiausi Andrė sodinti krūmai, parceliuojamos dvaro sodybos ansamblio ūkinės dalies pastatų plytos, baigia sugriūti dirbinių uolų ir upelių sistema ir t. t.

Taip pat piketo dalyviai prašys KPD viešai paaiškinti, ar tikrai yra sudaryta taikos sutartis dėl statybų Vilniaus senamiestyje Žygimantų g. 12, kur 2017 m. rugsėjo 30 d., šeštadienį, buvo įžūliai vidury baltos dienos  nugriautas toje vietoje stovėjęs ir statyboms trukdęs dvarelis – tai padaryta netrukus po to, kai KPD Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba pripažino vertinga ir saugotina Senamiesčio panoramą, kurią sunaikintų planuojama statyba? 

Ar tokie „kompromisai“ žymi veiklos kryptį, kurią brėžia naujasis KPD vadovas V. Bezaras, ir nuo šiol bus leidžiama griauti unikalius jūrinio paveldo objektus, įtvirtinti sovietmečio deformacijas nacionalinės reikšmės objektuose ir užstatyti Vilniaus senamiesčio panoramas, prieš tai nugriovus tam trukdančius dvarelius?, – klausia Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis.

Be to, piketo dalyviai paragins KPD pateikti atsakymus, kurie nepateikiami pažeidžiant teisės aktuose nustatytus terminus.

Jau beveik 4 mėnesius neatsakoma į Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio 2018 m. gruodžio 17 d. raštą KPD direktoriui V. Bezarui, kuriuo prašyta paaiškinti, kodėl praėjus pusantrų metų po to, kai KPD laikinoji komisija konstatavo, kad  Misionierių ansamblio specialiojo plano projektas pažeidė tuo metu galiojusius teisės aktus, nėra imtasi jokių veiksmų, kad tie konkrečiai nurodyti įstatymų pažeidimai būtų pašalinti.

Taip pat KPD neatsakė ir į KPD direktoriui V. Bezarui bei kitiems adresuotą š. m. sausio 15 d. prašymą nedelsiant imtis veiksmų, kad prie Šv. Stepono bažnyčios Vilniuje esančios kapinės, paverstos krovininių automobilių stovėjimo, padangų ir statybinių medžiagų sandėliavimo vieta, būtų deramai sutvarkytos, pagerbiant jose palaidotus žymius žmones – tarp jų ir Vilniaus klasicizmo kūrėją Lauryną Gucevičių – o kultūros paminklas atvertas visuomenei. KPD šį raštą persiuntė jį Vilniaus m. savivaldybės administracijai, nors dalis klausimų yra būtent KPD kompetencija.

Nieko neatsakyta ir į š. m. vasario 25 d. raštą, kuriuo prašyta pateikti informaciją apie Vilniaus senamiestyje adresu Rusų g. Nr. 5 prasidėjusius didelės apimties statybos darbus ir paveldo vertybių išsaugojimą.

„Prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos.“, – numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 25 punktas, kurį piketo dalyviai primins KPD.

„Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio“ pranešimas

Kategorijos: Kultūra, Kultūros paveldas, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Komentuoti: Žemyna Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: