Z. Tamakauskas. Laiškas iškeliavusiam į Amžinybę Vytautui Balsiui-Uosiui

Atsisveikinimo kalba | A. Grigaitienės ir A. Jakavonytės nuotr.

Kalba pasakyta laidojant a.a. Vytautą Balsį-Uosį

Mielas Vytautai, prieš keletą dienų aplankę Tave sergantį ligoninės palatoje – pamatėme Tave spaudžiamą įsibrovusios ligos, bet jos nesugniuždytą, besirūpinantį Lietuvos likimu, jos esamais įvykiais. Sielojaisi, kad kai kurie iš vadovaujančių, atsisakydami prigimties namų židinio vertybių, nori Lietuvą pasukti į liberalaus kosmopolitinio globalizmo kelią, brukant vadinamo „pasaulio žmogaus“ pilietinį statusą. Atsisveikinant vieni kitiems palinkėjome stiprybės. Optimistiškai pasakei, kad savaitės pabaigoje Tave turėtų jau išrašyti į namus. Dabar šie žodžiai jau lyg įgavę simbolinę prasmę – Tu iškeliavai į savo amžinuosius Viešpaties namus. Iškeliavai su didele Tavo prasmingo ir pasiaukojusio gyvenimo Šviesa širdyje.

Tavo mirtį galima sulyginti su šviesios ir ryškios žvaigždės kritimu į žemę, kuri krisdama savo šviesos spindulius paskleidė ne tik į mūsų širdis, bet dar kartą savo spinduliais apšvietė ir Lietuvos istorijos didybę, pasiaukojamas kovas už Lietuvos išlikimą, už jos laisvę. Svarbu, kad mes tai pajutę dar kartą pasiryžtume eiti Lietuvos keliu, sekdami, Tavo, mielas Vytautai, ir kitų, kovojusių už Lietuvos laisvę, gyvenimo kelio siekiu – išlaikyti jos tautinę dvasią, tautines krikščioniškas vertybes, dėl kurių kovojote savo jaunatviškos širdies kaitra vykusiame partizaniniame kare prieš sovietinį okupantą.

Atsisveikino kalbą sako: d. ltn. Z. Tamakauskas. Greta karsto: ats. mjr. Gediminas Reutas ir majoras kunigas Tomas Karklys | A. Grigaitienės ir A. Jakavonytės nuotr.

Šiandien jau, mielas Vytautai, žvelgi į mus būdamas Aukščiausiojo buveinėje, nusinešęs Ten savo gyvenimo kilnių bei prasmingų darbų didelę kraitį, kurioje spindi Tavo partizaniškame kelyje gautos žaizdos, visuomeninė veikla, skamba partizaniško „Girių aido“ balsai, patriotinių susitikimų su mokykliniu jaunimu aidai, Šiluvos Švč. Mergelės Marijos gimimo, Vytauto Didžiojo karūnavimo ir Padėkos dienos malda, atkurtų partizanų apygardų vėliavų šlamesys Tavo vadovauto Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabe. Visa tai yra didelis turtas, įvertintas Dievo malonės, Tavo naujo, dvasinio gyvenimo Pilyje. Tikime, kad joje su didele meile Tave pasitiko jau anksčiau išėjusi Amžinybėn Tavo žemiško gyvenimo buvusios ištikimos draugės – žmonos Irenos Vėlė, žuvusių ir nukankintų Tavo bendražygių vėlės.

Garbės sargybos priekyje: d. kpt. Gediminas Dopkevičius ir d. vyr. ltn. Zigmas Tamakauskas | A. Grigaitienės ir A. Jakavonytės nuotr.

Sunku su Tavim skirtis ne tik Tavo artimiesiems, bet ir su Tavim bendravusiems, Tave pažinojusiems. Tai liudija Tave palydėti į Aukščiausiojo namus atėjusių žmonių daugybė. Viliamės, kad Tavo įmintų pėdų dvasią matysime gyvosios Lietuvos istorijos puslapiuose.

Laidotuvių dalyviai | A. Grigaitienės ir A. Jakavonytės nuotr.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos vardu dar kartą reiškiu nuoširdžią užuojautą dėl šios žemiškos netekties velionio dukrai Rūtelei ir artimiesiems. Nuoširdžiai dėkojame Įgulos bažnyčios rektoriui, Kauno įgulos kapelionato kapelionui garbingajam kunigui majorui Tomui Karkliui, atsargos majorui, poetiškos sielos žmogui Gediminui Reutui, p. Ramunės Bernadišienės šeimai, buvusiems didele atrama Vytautui sunkesniais jo gyvenimo tarpsniais. Dėkojame Dievui už tai, kad mums leido pabūti ir bendrauti šio gyvenimo kelyje su didele asmenybe – Lietuvos laisvės kovotoju Vytautu Balsiu-Uosiu.