Vydūno metus palydėjus: žvilgsnis į ateitį (1)

Priekulėje pažadinta Vydūno kūryba | Rengėjų nuotr.

Kovo 28 d, ketvirtadienį, 18 val., Vilniaus Mokytojų namų (Vilniaus  39) Didžiojoje salėje bus paminėtas Vydūno 151-ąsis gimtadienis.

Režisierius Domininkas Malajavas pristatys 2017 m. vasarą Priekulėje po atviru dangumi pirmą kartą Lietuvos sceną išvydusią Vydūno misteriją „Jūrų Varpai“.

Priekulėje pažadinta Vydūno kūryba

Misterijos „Jūrų varpai“ premjera – sėkmingas mėgėjų teatralų projektas. Priekuliškiai žavi Mažosios Lietuvos krašto kultūros tradicijų ir vertybių puoselėjimu. Jų pojūtis, požiūris neretai sutampa su Vydūno pasaulėžiūra. Tai atsispindėjo ir mistinę Joninių naktį Vingio parke. Net 60 teatralų suvienijo jėgas ir pirmą kartą Lietuvoje pristatė „Jūrų varpų“ misterijos pastatymą. Žiūrovai žurnalistę tikino, kad to dar nebuvo nei girdėję, nei matę.

Suvienijo jėgas

Vydūno „Jūrų varpai“ – moderni, idėjiniu požiūriu itin drąsi drama, tačiau iki šiol ji nebuvo išvydusi jokios, net mėgėjų, teatro scenos. Gaivinti ir skleisti dramaturgo kūrybos dvasią, priartėti prie tautiškumo šaknų ir lietuviškų tradicijų iniciatyvos ėmėsi Agluonėnų klojimo teatro režisierius Domininkas Malajavas. Jis subūrė keturis mėgėjų teatrus iš Akmenės (jaunimo dramos studija „9-tukas“, rež. Andrėja Gričiūtė), Gargždų (Gargždų miesto teatras, rež. V. Kvedaras), Priekulės (Ernsto Vicherto teatras, rež. Donatas Savickis) ir Agluonėnų (Agluonėnų klojimo teatras, rež. D. Malajavas).

Visi dalyviai | D. Malajavo nuotr.

Anot D. Malajavo, Vydūnas teatre – neatrasta žemė. Tad siekiant ją atskleisti tris dienas vyko seminarai ir diskusijos, edukaciniai užsiėmimai, Vydūno fotografijų paroda „Vydūno port­retai“, bendros mėgėjų teatrų, folkloro repeticijos. Taip pat mokslinė konferencija „Vydūno dramaturgija: vakar ir šiandien“. Lektoriai, profesoriai iš Vilniaus, Klaipėdos, Kintų pristatė savo pranešimus siekiant apčiuopti Vydūno teatro viziją. Gausus būrys aktorių kartu gyveno, kūrė ir aiškinosi, kaip aktualizuoti Vydūno kūrybą šiandienos teatre, kokiomis meninės raiškos priemonėmis ir įvaizdžiais atskleisti misterijos pagrindinę mintį, jos dvasią. „Artistai su entuziazmu laukė savo eilės vaidinti, noriai įsitraukė į bendrą misterijos vyksmą, netgi siūlė atskirų scenų vaidybinius elementus. Tai iš tiesų rodo, kad Vydūnas, jo kūryba yra įtraukianti, gyva, įdomi, skatinanti ieškoti. Manau, kad Vydūno dramaturgijos veikalai, jo dramos atras vietos ne tik Priekulėje, bet ir kituose Lietuvos miestuose, teatruose“, – po misterijos pastatymo kalbėjo režisierius D. Malajavas.

Žiūrovai sužavėti

Pirmuoju, tačiau tikrai sėkmingu Vydūno dramos pastatymu Joninių vakarą įsitikino gausus būrys priekuliškių ir miesto svečių. Vingio parke tiek senjorus, tiek jaunas šeimas ir paauglius subūrė ne triukšminga vakaronė su alkoholiniais gėrimais, tačiau išliekamąją kultūrinę vertę turinti „Jūrų varpų“ misterija. Parke gamtos platybė susiliejo su spektaklio realybe. Kvapą gniaužė įspūdingas aktorių pasiruošimas: scenografiniai elementai iš natūralių medžiagų, kaukės – medžio vytelių, kostiumai – lino, aukuras – akmenų, laužai. Žiūrovai jautėsi tarsi apsupti slėpiningo reginio ir stebėjo istoriją, kurią jiems pasakojo pati gamta.

Dvi 3,5 m aukščio kaukės (Bangpūčio ir Putogimės) simbolizavo dvi skirtingas pasaulio galių sferas. Dievaitis Bangpūtys kvietė žmones į pajūrį išgirsti jūrų varpus, „pakilti iš menkybės į didybę“, o Putogimė, kartu su vilnių dukromis žadino primityvius, gyvuliškus instinktus žmonėse, geismus. Šios dvi jėgos turi veikti darniai tarpusavyje, kad pasaulyje įsivyrautų harmonija | V. Karaciejaus nuotr.

„Bangos“ kalbinti žmonės vienbalsiai gyrė misterijos organizatorius už įspūdingą reginį ir tikino, kad „Jūrų varpai“ vertė susimąstyti. „Kiekvienas sąmoningas lietuvis privalėtų žinoti apie Vydūną. Juk jis įnešė didžiulį indėlį, saugojant ir plėtojant lietuviškąsias tradicijas, ugdant tautos savimonę, jos dvasią. Tad į misterijos pastatymą atvykome su 14-mečiu sūnumi ir 12-mete dukra. Mėgavomės kiekviena renginio akimirka. Stebino unikali ir dinamiška režisūrinių sprendimų samplaika. Šiuolaikinis žmogus dažnai numoja ranka į pamatines žmogiškąsias vertybes, įsisuka į streso prisodrintą gyvenimo ritmą. Tačiau jo siela kraujuoja. Didžiausia pagarba organizatoriams, kurie atvėrė kitokį pasaulį. Namo grįšime rimtyje ir apmąstymuose“, – įspūdžiais su „Banga“ dalijosi klaipėdiečių šeima.

O štai priekuliškė, rašytoja Edita Barauskienė įsitikinusi, kad Priekulė tokio renginio dar nebuvo regėjusi. „Atgaiva širdžiai. Žmonių jūrą atviliojo ne alkoholis, o aukšto kultūrinio renginio alkis. Akys džiaugėsi matant tiek jaunų šeimų. Į misterijos pastatymą įdėta šitiek darbo, kad būtų galima net filmą sukurti. Tai naujas, stiprus žingsnis aiškinant Vydūno kūrybą. 10 balų. Už tokį stebuklą režisieriui derėtų net magistro laipsnį suteikti“, – džiaugsmingai kalbėjo ji.

Kovo 28 d. renginio programa:

Dr. V. Bagdonavičius – Vydūno metai: užmojai, pasiekimai, svarba

Dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė – Vydūno misterija „ Jūrų varpai“

Režisierius Domininkas Malajavas – žodis apie Vydūną scenoje

Ištraukos iš Vydūno misterijos JŪRŲ VARPAI:

Atlieka aktorius Domininkas Malajavas

Arfininkė Joana Daunytė

Dainininkė Giedrė Baltakytė

Baigiamasis žodis:

Vydūno Jaunimo Fondo atstovė Jolita Kašalynienė

Vydūno draugijos pirmininkas Tomas Stanikas

Mažosios Lietuvos dainos (vadovė Eglė Burkšaitytė)