Skulptoriaus A. Žukausko sukurtas paminklo projektas Prezidentui A. Smetonai | aidas.us nuotr.jpg
Kovo 15 d. Čikagoje lietuvių išeivių leidžiamame laikraštyje „Čikagos aidas“ Lietuvos šaulių sąjunga išeivijoje (LŠSI) paskelbė kreipimąsi į Lietuvos valdžią, kuriame siūlo už privačius pinigus Vilniuje statyti paminklą pirmąjam Lietuvos Prezidentui, atvedusiam prieš šimtą metų Lietuvą į Nepriklausomybę.
Ryšium su to LŠSI išplatino viešą kreipimais:
„Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei
Seimo pirmininkui prof. Viktorui Pranckiečiui
Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui
Vilniaus miesto merui
Šiais metais vėl minime eilę svarbių visai tautai ir valstybei sukakčių. Jų tarpe išeivijoje plačiai paminimi tiek Šaulių sąjungos, tiek Prezidento institucijos šimtmečiai.
Mes žinome, kad dar 2015 metais patvirtintoje Atkurtos valstybės 100-mečio programoje buvo numatyta pastatyti paminklą Vilniuje, Odminių skvere, Pirmajam valstybės prezidentui Antanui Smetonai. Kaip supratome, šis projektas nerealizuotas, pritrūkus lėšų ar bijantis politinių ginčų. Manome, kad prie tos idėjos galima būtų grįžti.
Šį kartą siūlytume savo iniciatyvą, nes prezidento Antano Smetonos vardas išeivijoje simbolizuoja Lietuvos Respubliką ir pirmąjį, sunkiausią valstybės kūrimosi etapą. Požiūris į Pirmąjį prezidentą išeivijoje daug nuosaikesnis nei Lietuvoje, ir prie jo paminklo mielai prisidėtų dauguma išeivijos Amerikoje organizacijų, daug išeivių. Toks paminklas Vilniuje būtinas, nes sostinėje (dėl jos istorinio likimo) akivaizdžiai trūksta Lietuvos valstybę simbolizuojančių akcentų.
Išeivija aktyviai jau dalyvavo remiant „Laisvės kario“ paminklą Kaune, ir 2018 metų pradžioje išeivijos sutelktos lėšos Kauno projektui bemaž prilygsta kuklaus, bet gražaus paminklo Antanui Smetonai biudžetui. Paminklas Vilniuje galėtų iškilti dar šiais, 2019 metais.
Ši išeivijos dovana Lietuvai būtų gražiu tautos vientisumo, toli nuo Tėvynės gyvenančių lietuvių nuoširdumo simboliu. Kviečiame viso pasaulio lietuvius jų organizacijas, visus Lietuvos draugus ir patriotus įgyvendinti šį kilnų ir prasmingą projektą.
Su šauliška pagarba
LŠSI Vadas J.R.Butkus.
Čikaga 2019 03.10.“
Anksčiau nepublikuotas garbės šaulio apdovanojimas A.Smetonai. Iš kolekcininko Viliaus Kavaliausko kolekcijos | aidas.us nuotr.
Kaip ir kasmet, kovo viduryje Vytauto Didžiojo šaulių Rinktinė Čikagoje pakvietė visus į renginį skirtą Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjo V.Putvinskio-Pūtvio 90-osioms mirties metinėms paminėti. Renginyje „Baltijos“ jūrų šaulių kuopos šaulys Ernestas Lukoševičius pristatė paminklo projektą tarpukario Lietuvos Prezidentui Antanui Smetonai.
2019 m. Lietuvoje yra paskelbti Lietuvos Šaulių Sąjungos metais, bet tai pat 2019 m. yra dedikuoti ir pirmajam atkurtos Lietuvos Prezidentui A. Smetonai. LŠSI nutarė pateikti idėją – pastatyti paminklą Prezidentui – šauliui, A. Smetonai Vilniuje.
Su šiuo projektu susirinkusiuosius supažindino ir skulptoriaus A. Žukausko projektą pristatė Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje Centro valdybos narys E. Lukoševičius. Jo nuomone, paminklas Vilniuje tikrai turėtų gilią istorinę prasmę, paminėjo A. Smetonos nuopelnus Lietuvai ir Šaulių sąjungai. Tai pat pabrėžė, „kad A. Smetonos paminklas Vilniuje – tai mūsų tautos garbes reikalas.“
Numatoma Prezidento A. Smetonos paminklo vietą Vilniaus senamiestyje | A. Žukausko nuotr.
Reklama
Susiję straipsniai:
- Čikagoje paminėtos Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjo V. Putvinskio-Pūtvio 90-osios mirties metinės
- Valstybės istorinės atminties komisija: siūloma pastatyti paminklą Prezidentui Antanui Smetonai
- V. Jencius-Butautas. Kada statysime paminklą pirmajam LR Prezidentui Antanui Smetonai?
- Č. Iškauskas. Ar statysime paminklą „šunsnukiui“?
- Kaune iškilmingai paminėtos Prezidento A. Smetonos 70-osios žūties metinės (nuotraukos)
- L. Milčius. Tu vis ryškiau švieti
- Paminėtos pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos 74-osios žūties metinės (nuotraukos)
- Čikagos lietuviai žygiu pagerbė 1923 m. Klaipėdos sukilimą ir Laisvės gynėjų dieną (nuotraukos)
- Minimos Prezidento A. Smetonos 140-osios gimimo metinės
- Kaune paminėtos prezidento A. Smetonos 140-osios gimimo metinės (nuotraukos)
- Pasaulio lietuvių vienybės dieną atidengtas stogastulpis Prezidento A.Smetonos gimtinėje
- J. Panka. Ar Prezidentas A. Smetona šiandien pasakytų „Didžiuojuosi valstybe prie kurios ištakų nemažai prisidėjau…“
- JAV paminėtos Lietuvos prezidento K.Griniaus 150-tosios gimimo metinės (nuotraukos)
- Klaipėdoje įamžintas dr. A. Kalvaičio atminimas
- Kėdainių krašto muziejus kviečia į parodą „Gyvename viltimi: Prezidentas Antanas Smetona egzilyje“
- Lygiai prieš 99 metus prisiekė pirmasis Lietuvos Prezidentas A. Smetona
- Seime vyks konferencija apie Prezidentą Antaną Smetoną
- Užsienio reikalų ministras Istorinei Prezidentūrai Kaune perdavė A. Smetonos relikviją
- Bus paminėtos 143-osios Prezidento Antano Smetonos gimimo metinės
- JAV lietuviai Sausio 13-ąją pagerbė bėgimu palei Mičigano ežerą (nuotraukos)
- Minėsime Prezidento A. Smetonos 141-ąsias gimimo metines
- Č. Iškauskas. Ar Lietuvai reikia tokio lyderio kaip A. Smetona?
- M. Kundrotas. Lietuvių tautinės organizacijos šiandienos Lietuvoje
- Užugirio dvare paminėtos pirmojo Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos 141-osios gimimo metinės (nuotraukos)
- Prezidento institucijos įkūrimo 95-metis bus minimas azartiškai ir jaunatviškai
- D. Kaniavienė. Atminties būtinybė: Antano Smetonos požiūris į paminklus
- Profesorius A. Liekis pristatys knygą „Prezidentas Antanas Smetona. Raštai, kalbos, darbai“
- V. Rubavičius. A. Smetonos reikšmė Lietuvos valstybės atgimimui ir lietuvybės įtvirtinimui
- M. Vainorius. Prijungusiuosius Klaipėdą atsimename lyg mankurtai
- A. Vaškevičius. Amerikos lietuviai Karaliaučiaus krašte drąsiai kėlė Mažosios Lietuvos vėliavą (nuotraukos)
Sumanymas labai gražus, bet, Vilniaus …alai gali būti kitos nuomonės. Tai sutrikusio elgesio gaivalas.
vėl Kaunas pasiims idėją? Gal ir teisinga: Vytis parodė…
Kaune ,Prezidentūros kiemelyje A. Smetona jau stovi.
Regis Čikagos Lietuvos šaulių sąjunga išeivijoje nežino, jog Smetona pirmas išdūrė Vilnių, nesupranta, jog Vilniuje statyti jam paminklą būtų tolygu istorinei išdavystei pagal Pilsudskio planą…
Buvo toks prezidentas “ant “Lietuvos ,A. M. Brazauskas. Jis visas jėgas atidavė “tarybų lietuvos klestėjimui”. Na ir ką? Didžiulėje pagarboje. A. Smetona kūrė Iš tamsos besivaduojančią Lietuvą. Na ir ką? Raupsuotasis.
Fašistas, išdavikas ir t.t. Tą patį sako “kremliniai”. O už tai “teisingoji ir visą pasiekianti proletariato ranka (nkvd)” įvykdė ” teisingumą”. Sudegino Lietuvos Prezidentą Antaną Smetoną.
Toks siūlymas – tai durnių ieškojimas Tautoje, tai jos įžeidinėjimas. Smetonos šliejimuisi prie Tautos Lietuvos žemėje negalėtų rastis vietos, ypač Vilniuje, nebet jo paminklą pastačius greta Cvirkos paminklo, abu uždengiant stiklu ir išvardinus kiekvieno ką yra padarę – vienas kaip Prezidentas, kitas kaip rašytojas Tautai, Lietuvai bei užrašius klausimą: KURIS IŠDAVIKIŠKESNIS?
P.S. Tai būtų kartu kaip švietimo ir auklėjimo priemonė.
Nebūk piktas. Cvirką į Klangius, o Smetoną į Vilnių.
lyginti Smetoną su Cvirka? kaip žirgą su asilu…
O kodėlgi jų nelyginus. Vienas Tautos pripažintas Prezidentas, kitas Tautos pripažintas rašytojas. Smetonos 1939 m. spalio 10 d. sudarytą sutartį su Sovietų sąjunga, pagal kurią Sovietams buvo leista Lietuvoje 5 vietose dislokuoti atitinkamai ginkluotą 20 tūkst. kariuomenę, Tauta pavadino “Vilnius mūsų, o mes rusų”. Tos sutarties esmė – būtent tokia. Po pusmečio, t.y. 1940 m. birželio 15 d. Sovietai pateikia ultimatumą, kad jie jau su visa kariuomene susikrausto į Lietuvą. Smetona, kurio galioje buvo Lietuvos kariuomenė ir vėl kaip ir 1939 m. spalį su kariuomene ne tik kad negina šalies Nepriklausomybės, kas buvo besąlygiška jo pareiga, bet netgi pabėga iš Lietuvos. Esant valstybėje tokiai padėčiai Cvirka taip pat nesiima ginklo, t.y. taip pat nevykdo, bet tik piliečio, o ne Prezidento, pareigos. Tad Lietuvoje taip “sutemus” Cvirkos būrelis „paklūsta“ Sovietams ir važiuoja Stalino saulės, pradėjusios tekėti Smetonos valia dar 1939 m. spalį, parvežti. Taigi ką vienas pradėjo, kitas baigė… Tad gal būkime biedni, bet teisingi, kaip yra sakoma…
kazin ar ‘nevaizduojantis stovincio po medziu’ nezino, kad Smetona buvo vienas is nedaugelio, kuris pasisake uz priesinimasi ginklu 1940metais. Palaikanciu buvo tik keli (du ar trys), visi kiti ‘sudejo ginklus’. Is to puikiai matosi Smetonos padetis (teoriskai jo galioje buvo kariuomene, praktiskai gi arkliukas pasirode nepasikeliantis…), ir kelias kuri Prezidentas pasirinko visiskai logiskas ir nuoseklus
Visiškai nesvarbu, kaip kas 1940 m. birželį pasisakė ar nepasisakė. Padėtį valdžioje Prezidentas turėjo tokią, kokią per tiek metų susikūrė. Be to, visą tą “pasisakė-nepasisakė” priskirčiau kaip nereikšmingą prie jo teisintojų sukurtos beletristikos. Prezidento pareiga buvo žinoti, kas yra jo valdžios ministrai, išklausyti juos, skelbti karinę padėtį ir imtis vadovauti suverenumo gynimo karine jėga. Akivaizdu, kad privalėjo būti iš anksto slaptai planuota ir pasirengta prireikus gintis karine jėga. Laiko tam buvo iki valios – nuo 1939 m. spalio iki 1940 m. birželio vidurio. Beje, Smetona per šį laikotarpį netgi nesiteikė valstybės valdymą vykdyti iš sostinės Vilniaus. Bet kokie pasiteisinimai dėl to valstybiniu lygiu nelaikytini priimtinais. Šie valdžios padėties faktai, be to, dar ir Lietuvos valdžios kapituliacija 1938 m. kovą Lenkijai pateikus ultimatumą, rodo, kad Prezidentui ir jo komandai terūpėjo kėdės valdžioje, galvojant, – o galgi ir toliau pavyks išsilaikyti jose. Taigi ne tautai gyvuoti reikalinga valstybė rūpėjo Prezidentui, o valdžių kėdės. Tai toks matosi tas Prezidento kelias, kaip “visiškai logiškas ir nuoseklus”… Beje, tai, kad tokio Smetonos kelio pradžia buvo jau 1938 m. Lenkijos ultimatumo priėmimas, mato ir žymusis Mykolas Romeris.
nu taip, stovint pavesyje po medeliu viskas ziauriai paprasta atrodo… o pasakyti ‘priskirciau prie teisintoju beletristikos’, tai kaip i vandeni pirsteleti. tamstos trydeles apie ‘isdavika ir valstybes nuteriotoja Antana’ galima priskirti tai paciai beletristikos sriciai, tik kad bendrame chorelyje su bolsevikeliais
ir visgi idomu, kada priesintis raginantis asmuo lieka istorijoje kaip bailys ir isdavikas, kapituliavusieji gi- nelieciami, tai ‘teisintoju beletristika’. 🙂 sveikinu, tamstele uzsiimate ‘kaltintoju beletristika’, kurios ‘rimciausi’ argumentai is rytu sklido… kaip rodo aplinkybes- kaip kam ir cia jos priimtinos
Mano komentare paties cituojamo teksto: ‘isdavika ir valstybes nuteriotoja Antana’, – nėra. Taigi, pasiimtum jį sau, arba tada – šmeižtas…
elgiates lyg mergaite po pirmo karto: ai, neispejai kad skaudes… tamstos komentaru priskaityta pakankamai daug, ir visu cia ju nesucituoti ir nepaskelbti (galima butu paieskoti, aisku zodzio nuteriotojas ten gal ir nebutu, bet prasme nuo to nesikeicia, todel nenoriu, turiu ka veikti ir taip), bet mintis eina nuosekli per juos viena : zecpospolitine politika, Vilniaus isdavyste ir t.t. ir pan. Taigi, skant, jusu ‘daikto’ neimsiu, ir tai ne smeiztas…
Pagal redakciją, tai nėra nuomonė iš prisiskaitymo, o teksto citavimas. Teisiškai tai skirtingi dalykai. Apskritai ką ir kalbėti neadekvatumas akivaizdus, supratimas turgaus bobelės, kultūra sovietinio propagandisto…
nepavargai dar?…
Nevaizduok stovinčio po medžiu…
Prezidento A. Smetonos niekintojų noriu paklausti, kuriam Lietuvos Respublikos prezidentų vadovaujant buvo pasiekti bent palyginami rezultatai su tais, kurie buvo pasiekti per 13,5 metų vadovaujant A. Smetonai.
Ir antra- A. Smetona yra ne šventasis, o garbingas Lietuvos vyras, kuriam, kaip ir daugeliui jo amžininkų atkūrusių Lietuvą, komunistinėje ir pokomunistinėje Lietuvoje nerodoma derama pagarba
Ir trečia- tokie puolimai didvyrių, iš nebūties prikėlusių Lietuvą, susišaukia su Lietuvos partizanų, Vyčio, herbo ir trispalvės niekinimu, kaip nemodernių, prisidangstant pilietiškumu
Stulginskis: žemės reforma, litas, Klaipėda… O Smetona ant šito gero atsisėdęs nuvažiavo toliau….
Vėjai Tamstos galvoje,deja.
Kas dėl paminklo Smetonai Vilniuje, tai jo statymas apskritai būtų pasityčiojimas iš Valstybės ir Tautos, jau nekalbant tokiu atveju dėl tyčiojimosi iš pačios sostinės, ją tiesiogiai atlietuvinusių gyventojų – dabartinių vilniečių, savo metu pasiryžusių keltis gyventi į “nelietuvišką” Vilnių ir taip Tautai jame pagimdžius Lietuvos Sąjūdį, atvedusį Lietuvą į Nepriklausomybės su sostine Vilniuje atkūrimą. Žodžiu, lietuviškas Vilnius ir Smetona istoriškai nesuderinami dalykai. Nejaugi paminklo Vilniuje siūlytojams ar čia apgailestaujančiajam, kad faktai kalbėtų kitaip negu jiems norėtųsi, tai yra nesuvokiama, abejoju…
1) Gal kažkas praleido, kai buvo aiškinta, kad kariuomenė nebuvo vienasmenškai Smetonai pavaldi. Priešintis bolševikams kategoriškai atsisakė kai kas iš valdžios, su kuo Rusija, kantriai dirbdama, sėkmingai „провела обьяснительно-воспитательную работу”. Smetonai tiesiog neliko kitos išeities. Pasistengta ir tuo, kad tikrieji išdavikai liktų „niekuo dėti”, kad visą laiką dėmė kristų ant to, kas iš tiesų reikalavo priešintis. Ar ne todėl jis buvo nužudytas JAV, kad „слишком много знал”?.
Dar kai mes pokariu mokėmės, jau buvome mokomi tyčiotis iš „nevykėlės” tarpukario Lietuvos – iš Smetonos, kariuomenės, vadų bei aviacijos. Nežiūrint, kad ji buvo tiems laikams moderni, neatsilikusi nuo kitų šalių.
Melas apie tautos praeitį, šmeižtas ir patyčios iš tautos bei jos autoritetų dabar toliau sėkmingai skleidžiamas, skaldo Lietuvą, skiepija nepasitikėjimą savimi. Maža to, mes mielai tam pasiduodam, kartodami jų melus, patys jiems padedam „trolinti” tautą. Net ir mūsų aukštosiose m-klose randasi „istorikų”, norinčių pasidemonstruoti savo „nepriklausomomis” pažiūromis. Šie štampuoja mokykloms „šiuolaikiškų pažiūrų” mokytojus. Kuo toliau, tuo lengviau bus šmeižti ir mus skaldyti, nes tų, kas prisimena tarpukario Lietuvą, jau tik vienetai liko. Po jų liks pats „patikimiausias žinių šaltinis” – trolių fabriko gaminamos „tiesos” ir jų paveikti, jų „tiesas” kartojantys mūsiškiai.
2) Ne tam Šimašius mero kėdėn atsisėdo, kad lietuviškų ženklų Vilniuje daugėtų! Jo savivaldybei rūpi visą švietimą tvarkingai Tomašui perduoti.
Kitas rūpestis – kažkas tarpuvaldžiu nespėjo Sapiegų parko medžius išpjauti, viską su žeme sulyginti. Žodžiu, „atnaujinti” kultūros paveldą pagal pseudoliberalų supratimą… Kažin, ar stiklo rūmais „atšviežins” praeities šešėlius?
Žemyna, priminei neseną ginčą su “idėjiniais Lietuvos nekentėjais ” . Jiems priminiau , kad prieš karą Lietuvoje buvo gaminami lėktuvai (Aleksote) ir eskadrilė ANBO, apskrido žymiausias Europos sostines.
Dar po keleto minučių ginčų, mačiau išverstas akis ir skaičiavau “plombas” .
Stiprinkime savo tautinę savimonę, didžiuokimės savo istorija, puoselėkime savo tautinę kultūrą kaip Basanavičius Aušrininkai ir ano meto istorikai kėlę karaliaus Mindaugo prioritetą suverenios valstybės istoriniu simboliu. Smetona gi išpūtė d. k.Vytauto kultą, kad su LDK išliktų žečpospolitos šešėlyje. Nors Nepriklausomybės paskelbimo akte buvo įtvirtintas atsisakymas visų buvusių jungčių. Toje Smetonos dvasioje Kauno kaimiečiai iki šiol tuščiagarbiškai pučiasi su nekarūnuotu kunigaikščiu, nedrįsdami net kalbėti apie karaliaus Mindaugo paminklą.
Visiškai – taip. Tačiau dar pridurčiau, kad ta Smetonos žečpospolitinė linija yra šiuolaikiškai pratęsta 1994 metų Lietuvos bendrumo su Lenkija sutartimi. Be to, nesigirdi, kad kuris nors iš kandidatų į Prezidentus išdrįstų ją “pačiupinėti”… Kodėl čia žunalistai užčiaupti, – jie taip pat tyli…
O jie dar nesiūlo, pvz., Vilniaus pervadinti į kokį “Antanyną”? kaip Kazachstane…
Žmonių radikalumas ir vertybinis lygis mane stebina. Statyti paminklą DIDKTATORIUI! Manau, kad tokie siekiai sukeltų protestų bangą, o aš mielai prisidėčiau.
Na, jei kas nori – tegul stato kur nors už tvoros savo nuosavame kiemelyje. Bet viešose erdvėse – tikrai ne!
protestu banga… vaikeli mielas, tikrai!!! ir tamstele prisidetumete… tai cia kaip visa tai isivaizduopjate? mestute akmenuka, ar uzsivilktumete liemene ir … na ne, liemenes pozicija ant Lietuvos jau tvirtai uzimta, kas tamstai belieka? padejuoti apie DIKTATORIU? oho, tai bent diktatorius, (ne siaip is didziosios raides, is visu didziuju) nesugebejo net ministeriu ir kariuomenes vadu priversti vykdyti savo valia!!! taaaip, vertybinis lygis… stebina, negaliu gincytis…
Lietuva buvo kupina ryžto vaduoti Vilniaus kraštą. Tačiau Smetona ir jo švogerio Tubelio vyriausybė buvo kaltinama dėl idealų išdavystės, nuolaidžiavimo Lenkijai. 1934 m. birželio 7-osios karininkai į Kauno gatves išvedė kariuomenės dalinius. Paties Smetonos išprovokuotu kariniu puču siekta susidoroti su vidaus opozicija; mirties bausme buvo nuteisti, nušalinti tam nusiteikę kariuomenės vadai. Gen. J. Jackus, prisidėjęs prie prof. A. Voldemaro suėmimo, buvo paskirtas Vyriausiojo štabo viršininku vietoje suimto gen. P. Kubiliūno. Atmetus vokiečių pasiūlymą ir paramą patiems atsiimti lenkų okupuotą Vilniaus kraštą buvo priimtas lenkų ultimatumas, pripažinta Vilniaus okupacija. Tad Vilniuje pridera paminklą statyti ne Smetonai, o mūsų kariuomenės kūrėjams prof. Augustinui Voldemarui ir karininkui Antanui Juozapavičiui.
del Vilniaus atsiemimo gal ne viskas taip paprasta… Anglija garantavo karo skelbimu Lietuvai, jei ji puls Lenkija (Vilniaus krasta). Kazin ar tai toks paprastas sprendimas, kaip bandote parodyti
o del paminklu Voldemarui ir Juozapaviciuui tai be abejo taip. butu puiku
Gal atsižvelgiant į visuomenės ir šalies kariuomėnės intencijas vaduoti Vilnių labiausiai paminklo jame vertas gen. P. Kubiliūnas. Juolab, kad, kaip žinoma iš pasakojimų, po karo, jau generolui esant pasitraukusiam į Vokietiją anglams priklausančioje zonoje, GRU ir KGB, išdavikiškai talkinant asmenims iš jo draugų Lietuvoje rato, pavyko jį išvilioti iš anglų zonos ir, žinoma, sulikviduoti. Panašiai, tik dar 1940 m. birželį iš Vokietijos buvo išviliotas ir sulikviduotas prof. Augustinas Voldemaras. Karininkas Antanas Juozapavičius žuvo 1919 metais Alytuje ginant Lietuvą nuo bolševikų, taigi prideramas paminklas jam derėtų stovėti Alytuje. Kas dėl paminklo Smetonai ir dar Vilniuje, tai tokie užmojai, žinant jo nuostatas ir prezidentinius veiksmus Vilniaus atžvilgiu, apskritai yra piktybiški…
Gal kada taip širdys suminkštės ir piniginės tiek papilnės, kad, pvz., universiteto istorikai turės politikos asmenybių, lituanistai – poetų ir rašytojų, gamtos mokslų f-tas – J. Kubiliaus ir kt. savo įžymių skulptūrų alėją… Žinoma, ir kiti fak-tai savųjų.
Pradėti nuo to galima būtų, kad pagaliau pagydytą Gedimino kalną juostų mūsų senosios istorijos didžiavyriai.
Antano Juozapavičiaus gatvė Vilniuje primena, jog lemtingomis Lietuvos nepriklausomybei dienomis, didžiausio pavojaus akivaizdoje, jis pats ėmėsi ryžtingų veiksmų. Išvykdamas iš Vilniaus į kovinių veiksmų vietą Alytaus fronte savo užrašų knygutėje buvo įsirašęs tai, ką sakė kariams: „Sudiev Vilniau! Sudiev, Lietuvos sostine! Greit nesimatysime. Gal ir daug teks nukentėti, daug ašarų ir kraujo pamatyti. Gal tu į lietuvių pardavikų nelaisvę pakliūsi ir vėl būsi prie ko priskirtas. Būk ramus! Neilgam! Išvaduos tave Lietuvos sūnūs”.
Jo veiklos pradžia – 1917 m. gegužės 11 d. Valkoje (Latvijos – Estijos pasienyje) surengė Latvijoje tarnavusių lietuvių kareivių suvažiavimą. Taip Pirmojo pasaulinio karo žaizdre suplazdėjo atkuriamos Lietuvos kariuomenės pulsas. Netrukus tapo Vitebske sukurto pirmo lietuvių bataliono vadu, atrėmė bolševikų bei lenkų siekius pajungti lietuvių karius, ruošė karius grįžti į Lietuvą.
Atmintis neprisimena: A. Voldemaro viena klaidų ir buvo pradinis nenoras kurti Lietuvos kariuomenę, esą, niekas mūsų nepuls, o tvarkai palaikyti pakaks policijos. Būta ir kitų. Tačiau neginčytinai prof. A. Voldemaras buvo vienas iš Nepriklausomos Lietuvos kūrėjų ir taip pat vertas būti įamžintu paminkle. Pagrindinis silpnumas komentatorių ir Alke yra tai, kad ne visi sugeba išlikti objektyvūs: savo nužiūrėtą veikėją aukština, o kitus, ne mažiau nusipelniusius žemina. Nesvarbu, ar tai būtų Vytautas Didysis, Radvila, Sapiega, Smetona, Grinius, Landsbergis, Ozolas ar net A. Ramanauskas Vanagas. Kiekvieno jų įnašas į Lietuvos istoriją yra didesnis, negu jiems priešiškų komentatorių, nors, be abejo, lydėtas ir klaidų…
Kas dėl Smetonos ir Vilniaus atsiėmimo klausimo, tai šiuo atžvilgiu veikiau reikalą turime ne su valdovų klaidomis, o Prezidento pozicija. Prezidentaudamas Smetona yra sakęsis, kad jis “Už lietuvišką Lietuvą”, kas reiškė, kad yra už Lietuvą be jo nuomone nelietuviško Vilniaus, o veikiausiai ir be nelietuviškos Klaipėdos. Tokia Prezidento pozicija galėjo ir lemti tai, kad jam prezidentaujant nebuvo atsiimtas Vilnius bei kapituliuota prieš 1938 m. kovo Lenkijos ultimatumą Lietuvai, kas reiškė jos valstybinio suverenumo išniekinimą. Tą patį turinį Smetonos laikysenoje matome ir 1939 m. rugsėjo 17-20 d., kuomet okupantės Lenkijos kariuomenė pabėgo iš Vilniaus internuodamasi Lietuvoje, o Lietuvos kariuomenė, stovėjusi vos už 20 km. nuo Vilniaus, palikto jo neginamo neužėmė, taip leisdama jį užimti po kelių dienų atžygiavusiai iš už 150 km. buvusiai Sovietų kariuomenei. Tokie faktai nori nenori sako, kad gal ir 1926 m. perversmu Smetona į Prezidentus buvo pasodintas prolenkiškos karininkijos tikslu, kad Lenkija galėtų būti rami dėl karo gėsmės Lietuvai siekiant atsiimti Vilnių. Taigi, ar nederėtų Lenkijai atverti Lietuvai tarpukario archyvus, kad Lenkijos politiką Lietuvos atžvilgiu galėtume matyti faktų šviesoje…
Šiuo metu (19.03.23, 14 val. per LRT Klasiką) radijo paskaita „A. Smetona lietuvių istorinėje atmintyje”. Daug dėmesio skiria tam, ką šiandien vis dar kartoja lietuviai, nors tai labai sena RU propagandos medžiaga (talentingai sumaišyta su keliais tikrais, bet „pataisytais” faktais), pradėta skleisti dar prieš pat karą.
Tikriausiai tuo Smetonos ruporu Radijuje buvo, kaip paprastai dabar yra LRT, istorikas Kasparavičius, kurio tiesoms apie Smetoną, sako, jau nevalia abejoti, kaip negalima buvo paprieštarauti to Burokevičiaus sakytoms tiesoms apie mokslinį komunizmą. Įdomu, – gal jis laidoje aiškino kas per santykiai su Maskva buvo turėti, kai 1940 m. birželį Stalinui tik pamojus pirštu atvykti Smetona tuojau klapčiukiškai paklusdamas į Maskvą pasiuntė užsienio ministrą Urbšį, o tas parvežė Stalino nurodymą areštuoti ir perduoti Maskvai du savo ministrus… Bet abejoju, kad apie tai būtų užsiminta, o paklausus – turbūt išvedžiotų kažką turgaus bobelės argumentais… Žodžiu, LRT tokiomis laidomis nacionalinę misiją vykdo – tik ne Lietuvos ir padaryk tu jai ką, kad nori…, kai LRT valdo Garbačiauskaitė-Budrienė, o Lietuvą „valstiečiai“su Skverneliui . Tai va ta padėtis – pjaunanti Lietuvėlę…
Lietuva dergiama nuo pat tūkstantis devyni šimtai keturiasdešimtųjų metų iki dabar, išskyrus vokietmetį. Kodėl Lietuvoje, turbūt, nebeliko net dvejų milijonų lietuvių, kai dabar Lietuvoje jau galėjo būti šeši milijonai lietuvių , jei būtų daugėję kaip prie prezidento A. Smetonos ar sovietmečiu po Stalino mirties. Kas atsitiko, kad nepriklausomybės metais Lietuvos ūkis buvo taip griaunamas, ko net priešai to nedarė. Kas įvardins tuos niekšus, kurie ir toliau tęsia tautos naikinimą. Mano nuomone, kol Lietuva neturės prezidento, nors panašaus į A. Smetoną, lauks tautos išnykimas. Niekinančių lietuvių tautą niekšelių dabar priviso.
Smetona 15 birželio į JAV Merkys 17 birželio į Saratovą ir Paleckis tvarkosi vietoje