Pušaloto sinagoga | Kultūros paveldo departamento nuotr.
Kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko įsakymu Pušaloto sinagoga paskelbta regioninės reikšmės valstybės saugoma kultūros paveldo vertybe.
Mūrinis sinagogos pastatas iškilo 1913 m. vietoj sudegusios medinės žydų šventovės. Sinagoga buvo ne tik dvasinio, bet ir kultūrinio, visuomeninio Pušaloto žydų gyvenimo centras, čia vykdavo bendruomenės susirinkimai. Lėšas statybai surinko JAV gyvenantys tautiečiai.
Su sinagogos statybomis susijęs tragiškas epizodas. Iš už Atlanto atkeliavusius pinigus saugojo vaistininkas ir kartu rabinas Reuvenas Brogas. Naktį į namus įsiveržę žudikai nužudė rabiną, jo žmoną, sunkiai sužeidė sūnų. Jaunėlis Israelis miegojo kitame kambaryje. Šeimos tragediją išgyvenusius anūkus užaugino Panevėžyje gyvenusi jų senelė. Suaugęs Israelis Brogas išvyko į Izraelį, jo sūnus pasikeitė protėvių pavardę ir tapo Ehudu Baraku. Tarptautinėje politikoje šis vardas gerai žinomas: Izraelio ministras pirmininkas, gynybos, užsienio reikalų, kitų ministerijų vadovas.
1941 m. Pušaloto žydai buvo nužudyti Pajuostės miške prie Panevėžio. Po karo sinagoga, kaip ir dauguma žydų maldos namų, tapo gamybinės paskirties objektu. Vienu metu joje veikė kolūkio pieninė, konservų fabrikas, vėliau – dirbtinių odų cechas. Atkūrus nepriklausomybę sinagoga grąžinta Lietuvos žydų bendruomenei. Jai sutikus, pastate kurį laiką veikė malūnas.
Pušaloto sinagoga – vieninteliai pilnai išlikę žydų maldos namai Pasvalio rajone. Vietos bendruomenės iniciatyva, padedant Lietuvos žydų bendruomenei, istorinis pastatas pradedamas kelti naujam gyvenimui. Iškuoptas vidus, tvarkoma aplinka, rengiamos talkos. Suteikus teisinę apsaugą atsiveria galimybės gauti lėšų restauravimui iš valstybės biudžeto ir tarptautinių fondų.
Reklama
Susiję straipsniai:
- Varėnos medinė sinagoga įrašyta į Kultūros vertybių registrą
- Tvarkomi sakraliniai kultūros paveldo objektai
- Joniškyje atidaryta Baltoji sinagoga
- Žydų kultūros dienos Žagarėje
- Patvirtinti pirmieji kultūros srities projektų finansavimo sąlygų aprašai
- Vilniaus Didžiųjų žydų maldos namų liekanos įrašytos į Kultūros vertybių sąrašą
- Įvyko pirmasis Kultūros ministerijos kolegijos posėdis
- Adomo Mickevičiaus biblioteka – kultūros bendruomenės traukos centras
- A. Zolubas. Pertekliniai procentai?
- R. Navickas. Žlunga žydiški stereotipai
- Vienintelei Jonavoje išlikusiai sinagogai suteikta teisinė apsauga
- Kėdainių r. savivaldybė – dar vienos sinagogos šeimininkė
- Į Panevėžio kraštotyros muziejų suskrido pasaulio drugiai
- Šėtos žydų maldos namams suteikta teisinė apsauga
- Simno sinagogai suteikta teisinė apsauga (nuotraukos)
- Blogeris Zeppelinus. Kas kursto tautinę nesantaiką? LŽB pareiškime Antifa Lietuva „nuopelnai“ priskirti LTJS
- D. Urbanavičienė. Atviras laiškas Lietuvos žydų bendruomenei dėl Užgavėnių „žydų“ tradicijos (nuotraukos)
- A. Aleksandravičius. Kaniūkų kaimą iššaudę žydai – holokausto aukos?
- Panevėžio lėlių teatro vadovui įteiktas garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“
- Kauno miesto muziejuje atidaryta istorinė paroda „Kauno žydų bendruomenė istorijos šaltiniuose“
- Tautinis jaunimas eitynėmis pažymėjo Lietuvos nepriklausomybės 95-ąsias metines (nuotraukos, video)
- Išrinktos gražiausios 2016 metų knygos
- Lietuviais būsime, kol to norėsime
- Filmas apie Česlovą Milošą – visiems televizijos žiūrovams (video)
- Ieškoma lėšų tolimesniam Radvilų mauzoliejaus Nesvyžiuje tvarkymui
- 2019-ieji bus pažymimi kaip Vietovardžių metai
Parašykite komentarą