Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Akreditavimo tarnyba) šalies gydymo įstaigose atliko brangių medicinos priemonių analizę, kuri atskleidė, kad šių prietaisų valdymas šalyje gerėja. Tai reiškia, jog pasenusios priemonės vis dažniau keičiamos naujomis, o patys prietaisai naudojami racionaliau, todėl daugiau žmonių gali greičiau gauti jiems reikiamus tyrimus.
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, informacijos apie brangias medicinos priemones valdymas nacionaliniu mastu yra laikomas efektyvios ir racionalios sveikatos sistemos požymiu. Išsamūs ir tikslūs duomenys yra svarbūs, užtikrinant pacientų teisę į saugias, kokybiškas ir prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas bei racionalų lėšų panaudojimą. Tad džiugu, kad tokio masto analizė pirmą kartą parodė teigiamus rezultatus.
„Įsigyjant naujas brangias medicinos priemones, svarbu išvengti nenaudingų investicijų, skatinti ekonomiškumą, pagrįstumą, kurti kaip įmanoma didesnę naudą ligoniui. Racionaliai valdant turimą turtą, greičiau atnaujinama įranga ir užtikrinamas dar tikslesnis bei efektyvesnis gydymas, trumpinamos pacientų eilės. Tai, kad šie prietaisai pagaliau pradėti naudoti racionaliau rodo pažangą šioje srityje“ – sako ministras A. Veryga.
Pasak Akreditavimo tarnybos direktorės Noros Ribokienės, nuo 2010 metų atliekamos analizės bei rengiamos rekomendacijos leidžia sekti brangių medicinos prietaisų situaciją šalyje, užtikrinti tokių priemonių efektyvų naudojimą ir pastebėti vykdomus pokyčius.
„Nauji pokyčiai leidžia manyti, kad pažanga vyksta ir pasirinktas tinkamas būdas spręsti brangių sveikatos priežiūros technologijų panaudojimo šalies sveikatos priežiūros įstaigose iššūkius. Būtina ir toliau siekti racionalaus ir efektyvaus brangių medicinos priemonių panaudojimo šalies sveikatos priežiūros įstaigose“, – teigia N. Ribokienė.
Remiantis analizės duomenimis, 2017 m. šalyje buvo naudojamos 1 385 brangios sveikatos priežiūros technologijos. Senų priemonių nurašymą bei naujų brangių medicininių priemonių įsigijimą paskatino ženkliai augantis reikalingų tyrimų skaičius. Lyginant su ankstesnių metų analize, ketvirtadaliu išaugo pozitronų emisijos tomografų, penktadaliu magnetinio rezonanso tomografų tyrimų bei kompiuterinių tomografų procedūrų skaičius. Angiografų ir magnetinio rezonanso tomografų rodiklis 100 000 gyventojų priartėjo prie Europos šalių vidurkio ir tapo panašus į kaimyninių šalių rodiklius.
Analizė taip pat parodė, jog intensyviau pradėti naudoti mamografai ir angiografai, išaugo diagnostinių rentgeno prietaisų bei diagnostinių ultragarsinių priemonių naudojimas. Teigiami pokyčiai ir vidutinio intensyvumo naudojimo kategorijoje: beveik trečdalis mamografų naudoti vidutiniu intensyvumu, o diagnostiniai rentgeno prietaisai bei diagnostinės ultragarsinės priemonės naudojamos dažniau.
Nepaisant augančio tyrimų skaičiaus, dalis prietaisų išlieka naudojami ypač retai pavyzdžiui, pozitronų emisijos tomografai, C-lanko rentgeno prietaisai, kompiuteriniai tomografai, magnetinio rezonanso tomografai ir angiografai. Remiantis analizės duomenimis, vis dar turime per daug senų ir per mažai naujų brangios sveikatos priežiūros technologijų, iš kurių 6 rūšys neatitinka tarptautinių (COCIR) rekomendacijų, o 120 brangių medicinos priemonių eksploatacinis amžius viršija 15 metų.
Brangioms sveikatos priežiūros technologijoms priskiriamos medicinos priemonės – pozitronų emisijos tomografai, linijiniai greitintuvai, magnetinio rezonanso tomografai, angiografai, kompiuteriniai tomografai, gama kameros, mamografai, diagnostiniai rentgeno ir diagnostiniai ultragarsiniai prietaisai, kurių įsigijimo kaina su PVM viršija 28 962 eurus ir su kuriomis teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiškai ar iš dalies apmokamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų.
