Vyriausybėje aptarta viešojo sektoriaus ateitis (0)

Apskritojo stalo diskusija | rengėjų nuotr.

Apskritojo stalo diskusija | rengėjų nuotr.

Sausio 9 d. Vyriausybės rūmuose vyko apskritojo stalo diskusija viešojo sektoriaus finansavimo ir efektyvumo didinimo klausimais, kurioje dalyvavo profesinių sąjungų atstovai, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Socialinės apsaugos ministras Linas Kukuraitis, viceministrai, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, „Swedbanko” vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis, „SEB” banko prezidento patarėjas Tadas Povilauskas, „Luminor“ banko ekonomistė, pradėjusi savo karjerą Laisvosios rinkos institute Indrė Genytė-Pikčienė, buvęs Ministro Pirmininko A. Butkevičiaus patarėjas Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Audrius Misevičius ir kiti ekspertai. Laisvosios rinkos instituto atstovai nepasirodė, nors prie diskusijų stalo jiems buvo palikta laisva kėdė.

Šis susitikimas buvo ketvirtas iš eilės, kai po mokytojų streiko ir profesinių sąjungų mitingo Vyriausybė pradėjo rengti Vyriausybinės komisijos posėdžius, skirtus viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimo klausimams spręsti.

Kadangi nuo šių metų pradėjusi veikti mokesčių reforma žymiai sumažina biudžeto pajamas, Vyriausybė negali skirti pakankamai lėšų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams didinti, todėl siūlo „optimizuoti“ viešąjį sektorių, atleidžiant dalį darbuotojų, o likusiems darbuotojams padidinti darbo krūvius ir atlyginimus. Todėl Vyriausybė planuoja uždaryti mažas kaimo mokyklas bei mažai pacientų turinčias gydymo įstaigas.

Gruodžio 21 d. vykusiame posėdyje Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis, remdamasis tarptautiniais tyrimais atskleidė, kad viešasis sektorius Lietuvoje lyginant su kitomis Europos valstybėmis yra finansuojamas neblogai, bet jis veikia neefektyviai, nes jame dirba per daug darbuotojų.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius Ričardas Garuolis, atkreipė dėmesį, kad ši statistika nėra tiksli, nes kitose valstybėse veikia daug nevalstybinių parapijinių mokyklų ir nevalstybinių universitetų, o daug gydytojų dirba tik privačiai. Nors jie teikia viešąsias paslaugas už kurias apmoka valstybė, bet juridiškai jie nepriskiriami viešąjam sektoriui.

R. Garuolis pasakė, kad viešojo sekroriaus atlyginimų vidurkis visada turi būti aukštesnis už bendrąjį šalies vidurkį, nes jame dirba tik aukštos kvalifikacijos darbuotojai, skirtingai nei privačiame sektoriuje , kur dirba daug pardavėjų, vairuotojų ir kitų žemos kvalifikacijos darbuotojų. Jei viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai nebus aukšti, gyventojai negaus kokybiškų paslaugų, nes geriausi darbuotojai pereis dirbti į privatų sektorių.

Vyriausybės vicekancleris D. Matulionis ir Finansų ministras Vilius Šapoka sutiko su Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pasiūlymu, kad viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai turi būti kiekvienais metais indeksuojami pagal numatomą kitų metų infliaciją, bet jis pasiūlė, kad atlyginimai būtų didinami ne daugiau nei 3%, nes didesnis didinimas, anot jų, skatintų hyperinfliaciją.

Seimo nariui ir valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų partijos vicepirmininkui Tomui Tomilinui pasiūlius apsvarstyti ekonomisto Justo Mundeikio parengtą viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimo planą, kuris laipsniškai padėtų gražinti privataus ir viešojo sektoriaus atlyginimų proporcijas, kurios buvo iki 2008 m., kai viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai buvo sumažinti ir dešimt metų beveik nedidinti, Finansų ministras Vilius Šapoka tokius siūlymus kategoriškai atmetė, pareiškęs, kad atėjus krizei jie sugriautų Lietuvos finansinę sistemą, todėl toliau šis klausimas nebuvo svarstomas.

Vis tik Vyriausybės atstovai sutiko, kad prioritetines sritis būtina ne vien „optimizuoti“, bet ir skirti joms papildomas lėšas.

Susitikimo pabaigoje, apsvarsčius padėtį švietimo srityje, Vyriausybės kancleris pranešė, kad 2019 m. sausio 9 d. posėdyje vyks svarbios ekspertų diskusijos, kuriose dalyvaus komercinių užsienio bankų ekonomistai.

Ričardas Garuolis | Alkas.lt nuotr.

Ričardas Garuolis | Alkas.lt nuotr.

R. Garuoliui paklausus ar šiame posėdyje dalyvaus prof. Raimondas Kuodis Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis, matyt pamiršęs, kad Ministras Pirmininkas pirmame posėdyje paragino kviestis ekspertus „nuo dešinės iki kairės“, atsakė, kad jį domina Lietuvos banko, o ne asmeninė Raimondo Kuodžio nuomonė.

Tačiau kitas posėdis buvo sušauktas 2019 m. sausio 4 d.. Jo metu Kultūros, Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijų atstovai pristatė padėtį savo srityse. Vyriausybės vicekancleris D. Matulionis prisipažino, kad jam labiausiai patiko Sveikatos apsaugos ministerijos pristatymas, nes atlyginimai po užpernai vykusių gydytojų protestų palaipsniui auga, pasirašyta šakos kolektyvinė sutartis.

R. Garuolis pareiškė, kad sveikatos apsaugos sistemoje padėtis nėra tokia gera kaip vicekancleriui galėjo pasirodyti, nes dauguma medikų profesinių sąjungų šios kolektyvinės sutarties nepasirašė, todėl tuo klausimu dabar tarp ministerijos ir profesinių sąjungų atstovų vyksta derybos.

Jis atkreipė dėmesį, kad medikai, kurių darbas apmokamas tiesiogiai iš biudžeto, yra diskriminuojami lyginant su Ligonių kasų lėšomis finansuojamais medikais, nes jų atlyginimai neauga. Todėl geriausiu atveju įkalinimo įstaigų medikai streikuos, o blogiausiu – išeis dirbti į laisvėje esančias gydymo įstaigas. Streiko atveju medikai ketina teikti tik būtinąsias sveikatos paslaugas. Todėl kaliniai turės teisę kreiptis į teismus už laiku negautas sveikatos apsaugos paslaugas, o valstybė privalės išmokėti jiems didžiules kompensacijas bei papildomai apmokėti vidaus tarnybos pulkų darbą, malšinant kalinių maištus, kurie tokiu atveju neišvengiamai kils.

Vyriausybės vicekancleris D. Matulionis sutiko, kad visų medikų atlyginimai turi būti vienodai didinami, nepriklausomai iš kokių šaltinių jie yra finansuojami. Jis pritarė minčiai, kad ir Sveikatos apsaugos ministerijai nepriklausančių sveikatos priežiūros įstaigų medikų profesinės sąjungos galėtų dalyvauti sudarant Lietuvos nacionalinę sveikatos sistemos šakos kolektyvinę sutartį.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generaliniui sekretoriui pasiūlius būsimą sausio 9 d. posėdį tiesiogiai transliuoti internete, kaip tai jau vyksta Seimo plenariniuose ir komitetų posėdžiuose, nes šimtai tūkstančių viešojo sektroriaus darbuotojų nori žinoti kaip sprendžiamos jų problemos, nesulaukė kitų profesinių sąjungų palaikymo, kai  Vyriausybės kancleris atskleidė, kad Seimo nariai gali prieš kameras nedrįsti atvirai kalbėti.

Sausio 9 d. posėdyje iš salės gilumos profesinių sąjungų atstovams stebint ekspertai kartu su ministerijų atstovais susėdę prie apvalaus stalo svarstė būdus kaip „efektyvinti“ viešajį sektorių, nes, kaip teigė Vyriausybės atstovai,  jį būtina finansuoti priklausomai nuo darbo rezultatų. 

Vienas ekspertas pasiūlė mokytojų atlyginimus susieti su mokinių pažangumu, Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Audrius Misevičius siūlė teatrus finansuoti pagal tai, kiek kartų jie išvyksta į tarptautinius festivalius. „Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis svarstė ar Lietuvai nebūtų geriau pasirinkti šveicarišką kelią, kai mokesčiai yra maži, o valstybė teikia mažai viešųjų paslaugų. Buvo balsų, kurie sakė, kad viešojo sektoriaus darbo rezultatus sunku įvertinti, todėl juos būtina vertinti pagal tai ar šias paslaugas gaunantys gyventojai yra jomis patenkinti.

Vyriausybės kancleriui paklausus kodėl Estijoje, kuri pagal išsivystimo lygį panaši į Lietuvą, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai net 63% didesni nei Lietuvoje, Nerijus Mačiulis paaiškino, kad taip yra dėl to, jog Estijoje, pasak jo, vadovai turi didelę laisvę skirstyti atlyginimą darbuotojams.

Prof. Boguslavas Gruževskis, dalyvavęs apvaliojo stalo diskusijos, patarė sukurti tokią atlyginimų mokėjimo sistemą, kurioje mažiausiai uždirbančių darbuotojų atlyginimuose kintamoji dalis sudarytų proporcingai mažesnę atlyginimo dalį, nei daugiau uždirbančių bendradarbių. 

Saulius Skvernelis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Saulius Skvernelis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Ministras Pirmininkas S. Skvernelis pareiškė nemanantis, kad Lietuvai reikalingas didelis viešasis sektorius, kuriame dirba daug mažai apmokamų darbuotojų. Jis pasidžiaugė, kad Vyriausybė sugebėjo be „žiaurių akcijų“ žymiai padidinti biudžeto pajamas iš „šešėlio“ , ir pranešė, kad Vyriausybė ketina šiemet rimtai mažinti „šešėlį“ statybos, transporto ir mėsos „sektoriuose“, taip gaunant lėšų viešojo sektoriaus finansavimui. Ministras Pirmininkas, atskleidęs, kad „šešėlio“ mastą rodo vienos jo neįvardintos „institucijos“ pateikti duomenys, kad net 85% visų mokėjimų prekybos centruose atliekami „grynais pinigais“, nors dauguma atlyginimų ir pensijų mokama bankų pavedimais, antroje posėdžio dalyje nebedalyvavo.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius R. Garuolis, pritardamas Vyriausybės vicekanclerio minčiai, kad skirtumas tarp viešojo sektoriaus vadovų ir jų pavaldinių atlyginimų yra pernelyg didelis, siūlė sutvarkyti darbo apmokėjimo tvarką, reglamentuojant darbo krūvius, kurie turi būti susieti su atlyginimu. Valdžios siūlomas „optimizavimas“, atleidžiant dalį darbuotojų, o jų darbus ir atlyginimus perduodant likusiems darbuotojams, gali pabloginti paslaugų kokybę. Kaip pavyzdį, jis nurodė atvejį, kai siekiant slaugytojai, dirbančiai su 40 pacientų, pakelti atlyginimą iki mažiausio leidžiamo slaugytojos atlyginimo dydžio, jai buvo perduoti ir 40 atleistos slaugytojos pacientai. Vienai slaugytojai dirbant su 80 pacientų neįmanoma suteikti tinkamų paslaugų.

R. Garuolis įspėjo Finansų ministrą Vilių Šapoką nepapulti į bėdą rajone, nes dauguma Greitosios pagalbos ekipažų ten turi tik priešpensijinio amžiaus vairuotoją ir priešpensijinio amžiaus slaugytoją, todėl jie saugiai ministro į ligoninę gali ir nenugabenti, ypač jei jis būtų penktame aukšte.

R. Garuolis ragino Vyriausybę skirti lėšų ekspertams, kurie padėtų reglamentuoti darbo krūvius ir atlyginimus, sudarant šakos kolektyvines sutartis, nes tai padaryti vien profesinėms sąjungoms yra sunku. „Optimizavimus“ jis siūlė daryti tik kartu su profesinėmis sąjungomis, nes dažniausiai valstybines įmones „optimizuoja“ ekspertai, kurie nežino tų įmonių darbo specifikos, todėl jie sukuria dar painesnes darbo apmokėjimo sistemas ir dar nepalankesnes darbo sąlygas darbuotojams, kurios blogina pačios įmonės veiklą.

Vyriausybės vicekancleris pritarė, kad įmonių pertvarkos turi būti vykdomas kuo artimiau bendradarbiaujant su profesinėmis sąjungomis.

Sekantis Vyriausybinės komisijos dėl Ilgalaikio viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų tvaraus augimo iki 2025 m. projekto svarstymo posėdis vyks sausio 25 dieną.

Kategorijos: Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: