Asociacija LATGA laimėjo vadinamąją „Linkomanijos“ bylą: piratinę svetainę turės blokuoti (6)

linkomanija-logoSausio 15 d. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija paskelbė, kad palieka galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. priimtą sprendimą dėl   prieigos prie svetainės linkomanija.net draudimo bylos atsakovų – didžiausių šalies interneto teikėjų – valdomuose tinkluose. Beje, interneto teikėjai prieigą prie linkomanija.net turės blokuoti savo lėšomis.

Asociacijai LATGA šioje byloje atstovavęs advokatas Andrius Iškauskas sveikina tokį teisėjų kolegijos sprendimą ir šią pergalę vadina istorine.

„Daugybę sykių įvairiomis priemonėmis buvo mėginta pažaboti šią seniausią piratinę svetainę, bet vis nesėkmingai. Panašu, kad šį kartą Asociacija LATGA ir jos atstovaujami Lietuvos ir užsienio autoriai švenčia pergalę, nes priimtas galutinis sprendimas šioje didžiulio dėmesio sulaukusioje byloje. Be abejonės, labai džiaugiamės, kad teisėjų kolegija nepatenkino atsakovų – interneto teikėjų – skundų, bet į mūsų skundą dėl blokavimo išlaidų sureagavo. Nutartis labai ilga, beveik 60 puslapių, todėl dar nespėjome visko perskaityti ir negalime pasisakyti dėl konkrečių teismo argumentų, tačiau tikrai galima konstatuoti, kad pasiekta pergalė yra istorinė ir pagaliau turime ilgai lauktą precedentą, kurio dėka galėsime toliau kovoti su interneto piratais.“

Asociacijos LATGA direktorius Jonas Liniauskas taip pat džiaugiasi pergale šioje byloje: „Labai džiaugiamės, kad Lietuvos teismai pagaliau išgirdo autorius, kurie dėl piratų veiklos netenka didelės savo pajamų dalies, ir priėmė išmintingą sprendimą. Neabejoju, kad tokiam jų sprendimui didelę įtaką padarė Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimai, kurie leis efektyviau ginti autorius nuo interneto piratų, o taip pat ir europinė teismų praktika.“

Trumpai apie bylą:

Asociacija LATGA, atstovaujama advokato A.Iškausko, Vilniaus miesto apylinkės teismui dar 2016 m. liepą įteikė ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti interneto paslaugų teikėjus panaikinti prieigą prie nelegaliai Lietuvos ir užsienio autorių kūrinius talpinančios svetainės linkomanija.net.

Asociacijos LATGA ieškinys netrukus pasiekė 8 atsakovus – didžiausius šalies interneto paslaugų teikėjus: AB „Telia Lietuva“, UAB „Bitė Lietuva“, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, UAB „Cgates“, UAB „INIT“, UAB „Balticum TV“, UAB „SPLIUS“ ir UAB „Penkių kontinentų komunikacijos centras“.

Ieškinyje pabrėžiama, kad linkomanija.net yra dalijimosi rinkmenomis (angl. file sharing) sistema, kurios naudotojai turi galimybę nelegaliai atsisiųsti įvairius autorių teisių saugomus kūrinius: kino filmus, DVD ir HDTV vaizdo įrašus, muzikos kūrinius, kompiuterių žaidimu, kompiuterių programas, knygas ir pan. Teisiniame dokumente buvo minimos puikiai žinomos Lietuvos ir užsienio kūrėjų (jų autorių teises Asociacija LATGA atstovauja Lietuvoje sutarčių su užsienio bendrijomis pagrindu) pavardės ir akcentuojama, kad įvardinti visus nukentėjusius autorius pernelyg sudėtinga, nes šioje svetainėje nelegaliai patalpinta per 100 tūkst. kūrinių.

Lietuvoje tokią teisinę priemonę buvo prašoma taikyti pirmą kartą, sekant kitų Europos šalių pavyzdžiu. „Pasirinkome Vakarų Europos šalyse, tokiose kaip Italija, Didžioji Britanija ar Prancūzija, pasiteisinusią ir plačiai taikomą teisinę priemonę – interneto prieigos prie piratinių svetainių blokavimą. Interneto paslaugų teikėjai geriausiai gali užkirsti kelią įžūliems pažeidimams“, – bylos pradžioje kalbėjo advokatas A.Iškauskas.

2017 m. lapkričio 20 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą, kuriuo iš dalies patenkino Asociacijos LATGA ieškinį ir įpareigojo atsakovus blokuoti prieigą prie linkomanija.net. Tačiau greta to teismas nurodė, kad tokius blokavimo kaštus atsakovams turėtų atlyginti ieškovas.

Nesutikdami su pastarąja teismo sprendimo dalimi 2017 m. gruodį autoriai, atlikėjai, prodiuseriai ir kolektyvinio autorių teisių administravimo organizacijų atstovai pakvietė žurnalistus į spaudos konferenciją.

„Mes, autoriai, kūrėjai, tiesiogiai nukenčiame dėl tokių neteisėtų šaltinių egzistavimo, todėl labai nesmagu, kad mes, kaip autoriai, patys turime kompensuoti tokių svetainių blokavimą“, – spaudos konferencijoje kalbėjo žinomas muzikos kūrėjas Leonas Somovas.

Netrukus Asociacija LATGA pateikė apeliacinį skundą dėl tokio Vilniaus apygardos teismo sprendimo.

Bylos eiga:

  •                     2016 m. liepos mėn. Vilniaus apygardos teismui Asociacija LATGA pateikė ieškinį dėl prieigos prie interneto svetainės linkomanija.net panaikinimo;
  •                   Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu nusprendė įpareigoti atsakovus AB „Telia Lietuva”, UAB „Bitė Lietuva”, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras”, UAB „Cgates”, UAB „INIT”, UAB „Balticum TV”, UAB „SPLIUS” ir UAB

„Penkių kontinentų komunikacijos centras” savo pačių pasirinktomis techninėmis priemonėmis ir ieškovo asociacijos LATGA sąskaita savo paslaugų gavėjams uždrausti pasiekti interneto svetainės linkomanija.net svetainėje sukurtą ir veikiančią dalijimosi rinkmenomis internete platformą, uždraudžiant savo paslaugų gavėjams prieigą prie interneto svetainės linkomanija.net atsakovų valdomuose tinkluose.

  •                     Tiek Asociacija LATGA, tiek atsakovai, nesutikdami su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu pateikė apeliacinius skundus. Pagrindinis LATGA argumentas, kuriuo grindžiamas apeliacinis skundas, – Asociacijai LATGA nustatytas įpareigojimas atlyginti išlaidas, susijusias su prieigos prie linkomanija.net panaikinimu, neužtikrina ES teisės aktuose įtvirtinto efektyvaus autorių teisių gynimo principo, iš esmės užkertą kelią autoriams ginti savo teises ir dėl to yra neproporcingas; be to, jis iš esmės skiriasi nuo kitų Europos valstybių nacionalinių teismų praktikos šiuo klausimu.
Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai, Visuomenė, Žiniasklaida | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

6 komentarai

    • Dronas:

      Baikit juokus. Pirma, geri žmonės čia nelaimėjo, “gerų” šioje istorijoje aplamai nėra. Antra, pakeis adresą ir papūsk į uodegą. Beje neabejoju, kad pats piratinę įrangą naudoji, gal ne visą, bet dalį tai tikrai. Todėl slėpk tą savo akmenį nes pačiam atgal parskris. Senai laikas pašalint visus “teisių turėtojus” ir palikt tik autorius, kuriems tiesiogiai eina nauda. Jau nekalbant apie tai, kad reikia visuotinai pripažint, jog kūrinys priklauso autoriui, kartu su jo teisėm ne ilgiau nei dešimt metų, paskui tai tampa žmonijos palikimu. Tokiu būdu aplaužant ragus visokiems teisių turėtojų kontorom. Kurios nė lašo prakaito neįdėjo į kūrinio sukūrimą, bet nusipirko teises ir dabar ant jų guli kaip šuva, nei patys ėda nei kitiem duoda. Kol to nėra, piratai buvo, yra ir bus. Ir gerai, jeigu kūrėjas toks šaunus, jam priklauso viskas, ką uždirba. Dabar tokios kontoros jiems nukrato varganus penkis, na jeigu labai dosnūs, dvidešimt nuošimčių. Tiek žmogus turi už savo kūrybą, o šių kontorų savininkai, su nuosavo lėktuvu skraido, kito darbo vaisių sąskaita. Būtent tokie teisių turėtojai išpučia galutinę kūrinio kainą tiek, kad daugeliui tampa paprasčiau, o neretai ir vienintele išeitimi, siųstis nelegaliai, nuo ko kenčia ir autorius, nes jam nuo to nenubyra išvis nieko. o jeigu ir nubyra, teisių turėtojas pasiima savo liūto dalį ir numeta nuograužas. Jau nekalbant apie tai, kad pareiškiamos “teisės” į mirusių žmonių kūrybą ir kažkas iš to pelnosi, nors tam neturi jokios teisės. Piratavimas nėra vienareikšmiškas dalykas, tai blogai, bet… Bet tai nemokama reklama, neretai žmogui jeigu kūrinys patiko, kyla noras pirkt legaliai, jeigu galimybės leidžia, o jeigu neleidžia tai iš jo pinigų vistiek niekas negautu. Antra, piratai tai kaip vilkai, savotiški sanitarai, kurie sunaikina nevertus kūrinius, nes neretai mūsų laikais, parduoda katę maiše, paskui kada visi pradeda spjaudytis, pasako, kad pinigai negrąžinami ir eikit visi šėko pjauti. Todėl piratai geras būdas patikrint, ką tau bando prakišt. Taigi, teisių turėtojams reikėtu susimažint apetitą ir nelyst į butelį, nes gerai jiems tai nesibaigs. Kur yra maisto, visada bus plėšrūnai ir visų į gardą kaip karves suvaryt, kad be galo melžt, nepavyks. Aš nieko prieš mokėt kūrėjui tiesiai, ar net per tarpininką, bet tik su sąlyga, kad didžiąja dalį gaus kūrėjas, o ne tarpininkas ir man nereiks pirkt katės maiše. Tuo pačiu, pasilieku teisę, būt piratu, jeigu lups nesąmoningas kainas už kūrinius ir svajos vieną dainą sudainave, gyvent kaip šeichai, be galo be krašto piktnaudžiaudami “teisių turėjimu”. Dabar tas teisių gynimas kaip, kad daro dabar, niekam nenaudingas, išskyrus teisių turėtojus.

      • jurgis:

        tada pakrapštysi piniginę… Ne? Pakalbėkim po kokių metų…

        • Dronas:

          Pakratysiu piniginę? Kada man reikia ir NORIU, taip. Visada taip buvo. Nematu bėdos legalių programų, filmų, knygų ar muzikos pirkime. Kodėl gi ne. Priverstinai? Nejuokink. Man tokie vaikiški blokavimai, primena kaip vienos rytų šalies caras Telegram blokavo. Gavosi labai juokingai ir pamokančiai. Linkomanija niekad nesinaudojau, nebuvo jokios būtinybės. Todėl asmeniškai man tai jokia tragedija. Na, o kai kas, gali toliau bandyt jūrą nuplakt, aš pasėdėsiu nuošalį ir pirštais rodydamas pasijuoksiu. Kuo daugiau spausi, tuo mažiau gausi. Kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį. Visada taip buvo.

  1. Vilnietis:

    Nors niekada tuo Linkomanija nesinaudojau- skatinu kitus naudotis ir tiesiog apieti blokavimus. Tai yra bjauri cencūra prisidengiant visokiausių teisių gynimais.
    Pažiūrėt kažkokį filmą ar perskaityt knygą tai jokia ne vagystė- nes autorius nepraranda savo produkto. Ir kad jis ten mol praranda pinigus jei kas peržiūrėjo- tai melas- nes jei man tai kainuotų- aš niekada to nežiūrėčiau.

    • Dronas:

      Vadinamieji piratai, neretai išsaugo tai, ko nėra niekur kitur. Gal kieno nuosavoje kolekcijoje ir atsirastu ta retenybė, bet nebūtinai, todėl dar ir savotiškas paveldo, net jeigu tas paveldas kartais abejotinas, saugojimo funkcija. Asmeniškai kartais pažaidžiu senus žaidimus, savotiška nostalgija. Ir dažnai ieškodamas tokių senienų, pas piratus randu tai, ko galbūt niekur kitur pasaulyje jau išvis nebėra. Visokie ispaniški, vokiški, braziliški ar čekiški žaidimai, kurie nelabai kam rūpėjo seniau, o dabar jų išvis, gal tik pora kopijų visame pasaulyje (dauguma pas piratus). Gal ne kaži kokia vertybė (nebent kaip retenybė), bet kažkas dirbo, stengėsi, kūrė ir jaučiu savotišką pareigą išsaugot. Uždaryk piratinę svetainę su šitu geru ir to neliks niekur. Visai niekur. Vienintelis būdas išsaugot – išplatint visiem norintiems, kuo plačiau, tuo geriau, kad net jeigu pas tave kažkas nutiktu ir ta kopija dingtu, kažkur pas kažką vistiek liktu. Tas pats su filmais, knygų elektroninėm kopijom, muzika, net paveikslais ir kitais meno kūriniais, kurie kartais po kokių nelaimių išvis lieka tik paveiksliukų ar aprašymų pavidalu. Štai pamiše islamistai nuniokojo istorinį miestą. Gerai, kad liko krūva medžiagos pagal kuria bent dalis to palikimo išliks. O jeigu staiga pritaikyt tokiems dalykams “autorių teises”? Neleist fotografuot, aprašinėt ir taip toliau? Užgožus sėdėt ir rodyt tik už pinigus, be galimybės aprašyt, fotografuot, išmatuot? Tada vieną dieną neliks nieko. Todėl piratavimą palaikau vien todėl, kad tai leidžia išsaugot kūrinius, daugybėje vienas nuo kito nepriklausančių sistemų atmintyje, daugybės niekuo tarpusavį nesusijusių žmonių ir praradus pagrindinę kopiją, ją bus galima atkurt. Gal prastenės kokybės, bet tai išliks. Visur taip lengvai neišnaikinsi. Todėl laisvas keitimasis duomenimis, mano manymu vienas iš svarbių mūsų civilizacijos paveldo išsaugojimo elementų. Gal klystu, bet praktika rodo, jog ne. Žinoma, autoriui turi būt atlyginta už darbą, iš meilės menui mažai kas dirba ir tai neilgai, nes paprastai numiršta badu. 😀 Todėl kaip ir tie patys piratai, kartoju ir kartosiu, jeigu tau patiko, jeigu turi galimybę, pirk ir remk kūrėjus. Na, o jeigu ne, tai ne. Štai tokia ta mano namudinė filosofija nuomonė šiuo klausimu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: