B. Puzinavičius. Dar vienas Vilniaus savivaldybės akibrokštas – šį kartą Kalėdų proga (7)

Latvijos Nepriklausomybės šimtmečio iškilmės. Gėles prie Laisvės paminko neša Estijos, Suomijos, Latvijos, Islandijos Prezidentai ir kiti valstybės pareigūnai | wikipedia.org nuotr.

Vilnius, miesto savivaldybės pramintas magiškuoju miestu, rengiasi Kalėdoms. Ir tikrai čia dedasi nepaprasti dalykai. Turbūt sunku, o gal net ir neįmanoma įsivaizduoti, kad pvz., Varšuvos J. Pilsudskio aikštėje priešais Nežinomo kareivio kapą, arba Rygoje priešais Laisvės paminklą su karių garbės sargyba būtų įrengiama čiuožykla.

Bet panašūs dalykai, deja, įmanomi mūsų magiškame mieste. Tiesa, mes savo sostinės centre, deja, neturime nei Nežinomo kario kapo, nei deramo Laisvės paminklo su karių garbės sargyba. Kol to nėra, tautos patirtas kančias primena ir Laisvės kovų įamžinimo ir pagerbimo vietas Vilniaus centre esančioje Lukiškių aikštėje ir jos prieigose nors ir kukliai reprezentuoja bei  memorialines funkcijas atlieka buvusios KGB būstinės cokolinėje dalyje iškalti nužudytųjų laisvės 

kovotojų vardai, obeliskas tremtiniams, kentėjusiems ir žuvusiems Jakutijoje ir  nedidelė iš akmenų sudėta piramidė sovietinės okupacijos aukoms atminti Aukų gatvėje priešais Lukiškių aikštę, šios aikštės centre įrengtas Šimtmečio žiedas su Laisvės kovų relikvijomis bei aikštės šiauriniame pakraštyje esantis kryžius nužudytiems 1863 m. sukilėliams atminti.

Prie Laisvės paminklo Rygoje | wikipedia.org nuotr.

Kadangi mūsų valstybės vadovaujančios institucijos nesiima veiksmų deramai įamžinti mūsų tautos patirtų kančių ir Lietuvos Laisvės kovų bei kovotojų atminimą Vilniuje, šito darbo ėmėsi patriotinės organizacijos, atstovaujančios laisvės kovotojus, rezistentus, politinius kalinius ir tremtinius. Jų pastangomis 1994 m. iš akmenų buvo sudėta kukli piramidė Aukų gatvėje, o Šimtmečio žiede 2018 m. patalpintos Laisvės kovų relikvijos.

Tačiau Vilniaus savivaldybė ne tik aktyviai veikia žlugdydama minėtų organizacijų siekius  pastatyti deramą monumentą Lukiškių aikštėje, bet ir negerbia jų pastangomis jau atliktų darbų – nereikalauja laikytis pagarbaus atstumo nuo minėtų memorialinių akcentų masinių renginių metu, memorialinėje ir sakralinėje zonoje leidžia statyti šioje vietoje nederamus įrenginius – scenas, prekybinius paviljonus, rengti triukšmingus populiarios muzikos koncertus, jogos, ar kitų gimnastikos rūšių, kovos menų mokymus, šokius ir kitokius panašius renginius, tinkamai neprižiūri memorialinių vietų ir ženklų (pvz., žiemos metu nevalomas sniegas nuo memorialinių plokščių su užrašais). Paskutinis Savivaldybės akibrokštas – Kalėdų proga tarp paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti Aukų gatvėje ir Šimtmečio žiedo relikvijų įrengta čiuožykla.

Latvijos karių Garbės sargybos pasikeitimo ceremonija prie Laisvės paminklo | wikipedia.org nuotr.

Bet ar tai tinkama vieta čiuožyklai? Juk visai netoli, dešiniajame krante prie Baltojo tilto, tikriausiai, būtų galima įrengti net ir ne vieną, o kelias čiuožyklas – atskirai vaikams, paaugliams ir jaunimui, vyresnio amžiaus žmonėms. Gerai paieškojus, atsirastų vietų čiuožykloms ir kitose sostinės centrinės dalies vietose, jau nekalbant apie jos ,,miegamuosius“ rajonus, kuriuose čiuožyklos tikrai būtų labai reikalingos. Jos skatintų  sostinės jaunimą pakilti nuo kompiuterių, išeiti iš namų ir aktyviai džiaugtis žiemos malonumais. Tuo tarpu čiuožykla Lukiškių aikštėje – tai daugiau ne poreikio čiuožti patenkinimo priemonė, bet parodomoji Savivaldybės viešųjų ryšių akcija, mažai ką bendro turinti su vilniečių, ypač sostinės jaunimo poreikiais. (Pvz., mano žiniomis, Rygoje 2017-2018 m. žiemą veikė 10 čiuožyklų po atviru dangumi, bet žinoma, nė viena iš jų nebuvo išlieta priešais Laisvės paminklą.)

Latvijos žemėlapio kontūrų gėlynas prie Laisvės paminklo Rygoje | wikipedia.org nuotr.

Pagaliau ir Lukiškių aikštėje tokio dydžio čiuožyklą, kokia ji yra, buvo galima įrengti aikštės vakarinėje dalyje, arčiau J. Tumo-Vaižganto gatvės, priešais Nacionalinės Muzikos ir teatro akademijos pastatą. Bet ne – Savivaldybės klerkams ir jų parankiniams būtina brautis į patį aikštės centrą, kaip galima arčiau jos svarbiausių memorialinių ir sakralinių vietų. Tokiais veiksmais, manau, Savivaldybė dar kartą parodė savo siekį paversti Lukiškių aikštę tik dar viena pramogų arena, paneigti jos, kaip valstybės reprezentacinės aikštės statusą, nesiskaityti su aikštės memorialiniais akcentais, pasinaudojo dar viena proga  paniekinti patriotinių organizacijų pastangas aikštėje deramai įamžinti ir pagerbti Lietuvos laisvės kovų ir kovotojų atminimą.

Garbės sargyba prie Lukiškių aikštės Šimtmečio žiedo relikvijų š. m. rugsėjo 23 d. | B. Puzinavičiaus nuotr.

Nuo tokių Savivaldybės veiksmų ne džiaugtis, bet verkti norisi. Net Ir artėjančių Kalėdų džiaugsmas to liūdesio negali išsklaidyti.

Sovietinės okupacijos aukų pagerbimo ceremonijos prie šio paminklo galėtų būti rengiamos ne tik birželio 14, bet ir kitomis trėmimus ir rezistenciją menančiomis bei valstybinių švenčių dienomis | wikipedia.org nuotr.