Kaip išsirinkti kokybišką medų? (0)

pixabay.org nuotr.

Artėjant kalėdiniam metų laikui, vis dažniau pamąstome apie dovanas ar gaminius šventiniam stalui. Vienas populiariausių maisto gaminių, dovanojamų ar vartojamų žiemą, yra medus. Be to, tai ir labai vertingas gaminys, jame gausu aminorūgščių, mikroelementų ir vitaminų.

Lietuva nuo seno garsėja kaip bičių produktų kraštas. Kiekvienais metais beveik 190 tūkst. Lietuvoje auginamų bičių šeimų suneša daugiau kaip 3,5 tūkst. tonų medaus. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) ne vienerių metų statistika rodo, kad lietuviškas medus yra saugus ir pasižymi išskirtine kokybe. Šis gaminys turi paklausą ir užsienyje – jo eksportas per 10 šių metų mėnesių siekė 510 t. Daugiausia lietuviško medaus parduodama Vokietijoje (153 t), Latvijoje (88 t), Estijoje (73 t), Lenkijoje (57 t), Olandijoje (40 t) ir kt.

VMVT per 2018 m. ištyrė 127 medaus (tiek lietuviško, tiek ir importuoto iš kitų šalių) mėginius dėl jo pagrindinių sudėties ir kokybės kriterijų – diastazės aktyvumo, rūgštingumo, drėgmės bei saugos rodiklių – antibiotikų, sunkiųjų metalų, nitrofuranų, pesticidų ir kt. kenksmingų medžiagų liekanų nustatymo.

Neatitikimų nustatyta tik 2 medaus mėginiuose – Akmenės rajono bitininko meduje rasta pesticido glifosato likučių ir Pasvalio r. ekologiškame bityne pagamintame meduje buvo nustatyta insekticido tiakloprido. Visas nesaugus medus (apie 70 kg) buvo pašalintas iš rinkos ir sunaikintas.

Specialistai pataria, kad šiuo metų laiku jau nereikėtų pirkti skysto medaus: labai tikėtina, kad jis bus paveiktas ultragarso bangų arba perkaitintas, nes paprastai žiemos metu visas medus būna jau sukietėjęs.

Medaus spalva priklauso nuo kietųjų medžiagų, esančių jame, – geležies, vario, mangano bei kitų makro ir mikroelementų, taip pat ir dažančių medžiagų – karotinoidų, flavonoidų, chlorofilų ir kitų.

Kuo daugiau meduje makro ir mikroelementų, dažančių medžiagų, tuo jis tamsesnis. Yra ir baltos spalvos medaus. Tai baltųjų, rausvųjų dobilų, rapsų, barkūnų medus. Jame yra mažiau dažančių medžiagų, tačiau jis vertingas kitomis savybėmis ir tinka vartoti net ir maistui jautriems žmonėms.

Perkant medų svarbu atkreipti dėmesį ir į jo pakuotę. Ji turėtų būti švari, sandariai uždaroma, tinkama liestis su maistu.

Nors medus paprastai turi gan ilgą tinkamumo vartoti terminą, tačiau ir šis gaminys gali surūgti, tapti netinkamu vartoti. Reiktų žinoti, kad medų geriausia laikyti sandariai uždarytoje taroje, sausoje, tamsioje ir vėsioje patalpoje, kurioje yra 2–10 °C temperatūra. Šviežio, nesubrandinto medaus tinkamumo vartoti terminas trumpesnis, tuo tarpu gerai subrandintą medų galima išlaikyti ir metus laiko, iki kito medunešio.

Medus yra kaloringas gaminys, todėl mėgautis juo reikia saikingai – suaugusiam žmogui per dieną patariama suvalgyti 60–90 g šio gaminio. Nereikėtų dėti medaus į itin karštą arbatą, nes aukštesnėje kaip 45 laipsnių temperatūroje jo mineralinių medžiagų bei vitaminų kiekis ir veiksmingumas mažėja.