Vitamino D ir klacio trūkumas reikšmingai veikia ir vaiko elgesį (0)

Vaikai darželinukai | sam.lt nuotr.

Jūsų 1–3 metų vaikas nervingas, piktas be priežasties, prastai miega, nevalgus? Tik neskubėkite kaltinti jo charakterio, iš prigimties silpnos vaiko nervų sistemos ar savęs pačių, kad netinkamai auklėjate mažylį. Galbūt šio vaiko organizmui paprasčiausiai trūksta kalcio ir vitamino D. Deja, kaip parodė apklausa, tik 2,8 proc. tėvų Lietuvoje žino, kad jų 1–3 metų amžiaus vaikui reikia 4 kartus daugiau kalcio nei suaugusiajam, o 0,3 proc. – kad mažajam reikia 6-7 kartus daugiau vitamino D nei suaugusiajam.

Kūdikis auga itin sparčiai

Gydytoja pediatrė Jūratė Barzdenytė atkreipia dėmesį į galimus mažo vaiko negalavimus ir požymius, leidžiančius įtarti, kad jūsų 1–3 metų mažyliui trūksta kalcio ir vitamino D.

„Jeigu jūsų mažylis dažnai peršąla, jį puola pūslelinė, vargina mažakraujystė arba jis vėluoja pradėti vaikščioti, galėtume spėti, kad jo organizmui trūksta kalcio ir vitamino D. Neužtikrinant pakankamo jo kiekio ir ilgą laiką jaučiant šio mineralo stygių, gali pradėti varginti kojų raumenų traukuliai, kaulų bei juosmens skausmai, padažnėjęs širdies ritmas. Kūdikystėje kalcis dalyvauja nervų sistemos veikloje, dėl jo trūkumo gali sulėtėti vaiko raida. Ilgame negalavimų ir ligų sąraše dėl šių svarbių medžiagų trūkumo yra ir rachitas“, – aiškina pediatrė.

Gydytoja taip pat atkreipia dėmesį, kad kūdikių ir vaikų augimas yra labai spartus. Kūdikis, gimęs maždaug 3 kg kūno masės ir 50 cm ūgio, vienerių metų amžiaus jau būna apie 10 kg ir 75 cm, 2 metų – apie 12 kg ir 90 cm.

„Toks spartus augimas, dantų dygimas ir augimas, vidaus organų brendimas, imuninės sistemos formavimasis reikalauja pakankamai daug vitamino D, kalcio bei tokių mikroelementų kaip magnis ir cinkas, kurie reikalingi kalcio įsisavinimui. Palyginti su kitais mineralais, kalcio mūsų organizme (kauluose ir kraujyje) yra labai daug – apie 2 proc. viso kūno svorio, taigi 1–1,5 kg. O štai be vitamino D organizmas negali absorbuoti gauto kalcio, todėl kalcio kiekis, kurį įsisavina kaulai, priklauso ne tik nuo valgio sudedamųjų dalių, bet ir nuo vitamino D kiekio organizme“, – pastebi J. Barzdenytė.

Kalcio mažyliui reikia keturiskart daugiau

Apklausos duomenimis, beveik penktadalis tėvų įsitikinę, kad 1–3 metų vaikui reikia tiek pat kalcio, kiek ir suaugusiajam ir tik 2,8 proc. mano, kad šio elemento mažam vaikui reikia net keturis kartus daugiau – būtent tiek, kiek iš tiesų reikia.

Pasak pediatrės, kalcis reikalingas ne tik kaulams ar dantims – jis yra tiesiog nepakeičiamas vaiko organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti. Kalcio trūkumas gali tapti ne vienos rimtos ligos atsiradimo priežastimi, mat kalcis reguliuoja širdies susitraukimų dažnį, dalyvauja kraujo krešėjimo procese, mažina nervų sistemos dirglumą. Šis elementas taip pat yra svarbi kaulų, dantų, plaukų, nagų bei kraujo sudedamoji dalis. Jis būtinas nervų, kraujotakos ir širdies sistemų veiklai, medžiagų apykaitai. Kalcis reguliuoja raumenų susitraukimus, be to, yra susijęs ir su alerginėmis organizmo reakcijomis.

J. Barzdenytė atkreipia dėmesį, kad naujagimiams iki pusės metų reikia 400 mg kalcio per parą, vaikams iki penkerių – 600 mg kalcio per parą. Kad užtikrintume vaikui tinkamą kalcio kiekį, turime pasirūpinti derama mažylio mityba.

Pasak gydytojos, daug kalcio turi pieno produktai. Pavyzdžiui,  pusėje stiklinės jogurto be priedų yra 207 mg kalcio, viena sūrio riekė turi maždaug 112 mg, ketvirtadalis stiklinės špinatų – apie 60 mg, o riekė visų grūdo dalių duonos– maždaug 24 mg šios vertingos medžiagos. Puikiai tiks ir varškė, tačiau reikėtų vengti saldintų varškės sūrelių ar jogurtų, kurie iš tiesų yra ne tiek naudingų medžiagų šaltinis, o skanėstai. Rekomenduojamos bertoletijos, migdolai, sezamo sėklos, taip pat ankštiniai augalai – baltosios ir raudonosios pupelės, avinžirniai. Įvairūs produktai į vaiko valgiaraštį būtų įtraukti pagal vaiko amžių. Sveiki riešutai vaikui gali būti per kieti, jei nėra išaugę visi dantys – vaikas gali užspringti. Bet jei susmulkinsime ir sumaišysime su varške, pridėsime trintų uogų, bus ir skanu, ir sveika ne tik vaikui, bet ir visai šeimai.

Vitaminas D padeda įsisavinti kalcį

Vitaminas D – kalcio būtinas palydovas, jeigu norime, kad į organizmą patekęs kalcis būtų nukreiptas ten, kur reikia. Vitaminas D užtikrina tinkamą mažylio augimą, teisingos laikysenos ir sveikų dantų susidarymą. Net 39 proc. apklaustų tėvų mano, kad 1–3 metų amžiaus vaikui būtinas toks pat kiekis vitamino D kaip suaugusiajam.

Tačiau vaikui augant sparčiai formuojasi jo skeletas, todėl vienam kilogramui kūno svorio mažyliui reikalinga net 6–7 kartus daugiau vitamino D nei suaugusiajam. „Diskutuoti apie vitamino D reikalingumą su kūdikių tėvais netenka. Vėliau vyresnių vaikų tėveliams kaskart primename, kad nepamirštų vartoti vitamino D, aptariame vaiko mitybą, paskaičiuojame, kiek vaikui reikėtų suvartoti produktų su kalciu ir kitais mikroelementais, kad jų pakaktų sveikam augimui ir vystymuisi.

Pasak pediatrės, parenkant vitamino D preparatą ir dozę vaikui, reikėtų įvertinti ir sezoną, ir šeimos  įpročius, ir konkrečią vaiko būklę. Kai kuriais atvejais rekomenduojama atlikti tyrimą, nustatant vitamino D kiekį kraujyje.

Vaikas per dieną privalėtų gauti maždaug 500 DV (veikimo vienetų) vitamino D. Todėl būtina pasirūpinti, kad vaiko maiste būtų pakankamai daug vitamino D turinčių produktų – žuvis, pieno produktai, kiaušiniai – ir kad vaikas pagal galimybes daugiau laiko praleistų lauke. Vertingas kalcio ir vitamino D šaltinis, sulaukus vienerių metų yra pieno mišinys – pavyzdžiui, dvi stiklinės Aptamil3 pieno mišinio užtikrina 80 proc. rekomenduojamos vitamino D paros normos ir 52 proc. rekomenduojamos kalcio paros normos.

 Požymiai, kad 1–3 metų vaikui trūksta vitamino D ir kalcio

• Gausiau prakaituoja galva, didesnis bendras kūno prakaitavimas.
• Gali skaudėti galvą, mausti raumenis ir kaulus, pasireikšti raumenų traukuliai.
• Gali varginti prastesnė savijauta ar nuovargis.
• Vaikas blogiau miega, pabunda suirzę, greitai be priežasties supyksta, sunkiau išlaiko dėmesį.
• Vaikas yra nevalgus, neturi apetito.
• Silpnėja organizmo atsparumas, vaikas dažniau serga virusinėmis infekcijomis.
• Puola pūslelinė (Herpes virusas).
• Pasireiškia mažakraujystė.