Molėtų Etnografinėje sodyboje bus grožimasi tapytojos D. Zviedrienės „Žolynų pasakomis“ (0)

Diana Zviedrienės paveikslas | rengėjų nuotr.

Spalio 7 d., ateinantį sekmadienį, Molėtų Krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje (Gilužio 1, Kulionyse, šalia Observatorijos) dailininkė, tapytoja Diana Zviedrienė pristatys naujausią  savo tapybos parodą „Žolynų pasakos“.

Įprasta manyti, kad pasakos, tai išgalvotos istorijos, kuriomis tikėti nereikėtų. Dianos pasakose nebus nei pilių, nei drakonų. Jos pasakos – tai paprastos trumpos  istorijos apie paprastus tikrovės dalykus. Apie mus supančią natūralią, žmogaus rankų nepaliestą aplinką: lauką, pievą, upės vingį, saulėlydį, jūros putą…

Šios parodos pasakas sudaro atrinkti paveikslai, vaizduojantys augalus.  Pasak Dianos, mūsų lietuviška pieva jau pati savaime yra tiesiog pasaka. Kai nuvažiuoji į šiltesnius pietų kraštus, pavyzdžiui, Graikiją, tai žolė ten  sausa, aštriai pjauna palietus, kiti augalai spygliuoti ir  duria  taip skausmingai, jog bet koks prisilietimas  prie jų nuleidžia kraują. Tuo tarpu Lietuvoje žolė pasakiškai švelni, minkšta, joje gali voliotis, rankomis liesti,  basas braidyti, mėgautis tūkstančių skirtingų žiedų kvapų sumišusiu aromatu, pinti vainikus, puošti jais plaukus, ją valgyti, džiovinti, nes pievų augalai turi gydomųjų savybių ir yra maistingi.

Todėl kai žolė suveši, sužaliuoja, sužydi, visomis pasaulio spalvomis glostydama akis, nosį, rankas, tada suvoki, kokia  nuostabi pas mus gamta, ir iš krūtinės išsiveržia žodžiai „pasaka yra Lietuvos žolynai“! Atsiguli į pievą ir galvoji: žmogaus gyvenime yra daug kančios, egzistencinių paieškų, filosofijos, liūdesio, visokių gyvenimo prasmių apmąstymų, o paskiau depresijų, jų gydymo terapijų, įskaitant ir meno terapiją. O jeigu taip atsigulti į žolę ir ten bent penkiolika minučių per dieną įsijausti į žalią pasaką… ir jokių terapeutų nebereikės.

Įvairaus dydžio ir kolorito Dianos tapybos kūriniai maloniai nuteikia gyvenimo džiaugsmui, ramybei ir meilei.

Diana Zviedrienė | Asmeninė nuotr.

Diana Zviedrienė gimė 1973 m. 1991 m. baigė dailės mokyklą. Dailės akademijoje studijos truko neilgai, nes gyvenimo aplinkybės privertė keisti veiklos sritį. 1997 m. apsigynė humanitarinių mokslų bakalauro laipsnį, o 1999 m. – magistro. 2004 m. apsigynė socialinių mokslų bakalauro laipsnį.

Iki 2011 m. dirbo Šiaulių universitete Filosofijos ir antropologijos katedroje.

Nuo 2012 grįžo į tapybą ir tapo reguliariai. 2013 m. buvo surengtos dvi personalinės darbų parodos, 2014 m. – taip pat dvi. Darbai 2013-2014 buvo eksponuojami daugelyje kolektyvinių parodų įvairiuose Lietuvos miestuose. Dažnai dalyvauja pleneruose. Gyvena ir kuria Vilniuje.