Penktadienis, 11 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai Grožinė kūryba

A. Juozaitis. Kaunas yra Kaunas

Arvydas Juozaitis, www.alkas.lt
2018-08-31 11:34:58
5
Uždraustasis Sočio olimpinių žaidynių vaisius – paroda „Kaukazo karo ir turizmo atlasas“ – kviečia į Kauną

„Kaunas Photo“ nuotr.

Naujos knygos pradžia

Gerokai pagyvenęs po saule rašeiva ūmai pajuto, kad Kaunas užstoja jam pusę dangaus. „Kaip šitaip?“ – išsigandęs apsidairė. Ir dar kartą krūptelėjo, nes lūpos ištarė: „Ne pusę dangaus Kaunas man užstoja, o pusę širdies užgula. Kiekvienas padorus lietuvis negali gyventi ir negyvena be Kauno.“ Tai toks Kaunas.

Ir rašeiva ėmėsi šios knygos.

J. Adomas Mickevičius buvo litvinas, nors lietuviškai nekalbėjo. Neprabilo jis lietuviškai ir Kaune, kai 1819 metų rudenį pravėrė prefekto S. Dobrovolskio duris. Vargana visuomenė, vadinusi save šviesuomene, kalbėjo lenkiškai, o administracija ir karinis garnizonas — rusiškai; lietuvių kalbą galėjai išgirsti tik priemiesčių bakūžėse ir turgaus dieną, kai tarp žydų prekystalių imdavo nardyti lietuviai-suvalkai ir vidurio Lietuvos sodiečiai.

Mickevičius Kauno duris pravėrė sunkia širdimi. Anais laikais Vilniaus ir Kauno varžymosi dar nebuvo, dėl lietuvybės nesipešta, nebuvo, kaip sako medžiotojai, žvėries miške. Maža to, Wilno/Вильня tuomet buvo atitolęs nuo Kowno/Ковно kaip karūna nuo kromelninko… Tačiau!

Tačiau nuo nūdienos kalvų pastebime keistą, kaip prancūzai pasakytų, deževiu. Pajuntame kažin kokią apgaulę: nejaugi visai tai jau buvo numatyta? Užraugta? Tas pasiutęs varžymosi šešėlis? Kauno-Vilniaus, arba Vilniaus-Kauno varžytuvių pradžia, lyg koks dangaus grumenimas iš ateities?

Kauno Rotušė | kaunas.lt nuotr.
Kauno Rotušė | kaunas.lt nuotr.

Žodžiu, į Kauną A. Mickevičius atvyko tarsi į tremtį, palikęs pasakų miestą. Žinoma, kad taip, nes Vilnius per amžius kurtas kaip svajonė, kaip tikėjimas, valdžia ir kaip sostas. Sostu jis liko net atsidūręs Rusijos imperijoje, liko autonomiškas, nes ir Vilniaus universitetas, gavęs Rusijos imperatoriškojo vardą, pranoko tuos kelis Rusijoje esančius universitetus jau vien tuo, kad buvo vienintelis  telkęs savyje nerusišką kultūrą, liudijo Europą. Kitaip sakant, Vilnius buvo ir liko tarptautinės, kaip dabar pasakytume, lygos „žaidėju“.

O Kaunas? Varge mano! Hanzos kontoros nė kvapo, Nemunu į Prūsiją plukdomas gėris — svetimas, iš jo miestui nulaša kelios pelno ašaros, o imperijos fortifikacinė sistema, kuria vėliau išgarsės Kaunas, dar nenumatyta.

Bet konkurencija jau užraugta, jau numatyta. Ir ją jaučia jaunas, dvidešimt vienerių metų vyras, 1819 metais sunkiai pravėręs  prefekto S. Dobrovolskio duris. Kaip jis tai pajunta?

Vladas Eidukevičius. Kauno panorama. Vaizdas nuo Žaliakalnio. 1933 m., aliejus, tapyba | LDM nuotr.
Vladas Eidukevičius. Kauno panorama. Vaizdas nuo Žaliakalnio. 1933 m., aliejus, tapyba | LDM nuotr.

Mickevičius Vilniuje ką tik buvo pakilęs ant sparnų, ūmai pasiekęs poezijos olimpą, apie jį prabilta kaip apie „lenkišką Petrarką“. O kas laukė Kaune? Nykios prozos lyguma. Kaunas buvo gryniausia bausmė maištingai prigimčiai, pritvinkusiai jėgų poezijai ir net žygdarbiams. Provincija, užkampis, nei literatūrinių salonų, nei apskritai jokių salonų. Nei vieno filareto, nei filomato, nė vieno lygaus jam, tinkančio nors užstalės pokalbiui. Laukė tik šešeri nykūs mokytojo darbo metai  apskrities mokykloje. Ir ką gi – prasidėjo ta nykuma. Dabartinės Jėzuitų gimnazijos patalpose ėmė aidėti jo monotoniški žingsniai, celėse-klasėse skambėti žodžiai apie literatūrą, antikinę istoriją, poetiką, bendrąją gramatiką ir net politinę ekonomiją. Visa tai biro nežinia kam – į aklas sienas — sielas. 

Adomas Mickevičius. Portretas 1888_ Leopold Horowitz. autorius
Adomas Mickevičius. Portretas 1888 m. dailininkas Leopoldas Horovičius (L.Horowitz)

Toks tas šviesos kelias – per kančias į žvaigždes, per aspera ad astra? Bet juk žvaigždės jau buvo pasiektos Vilniuje, o čia – kas? Ir vėl kilti iš pradžių? Tai nepakenčiama poetui!

Ak, Kowno/Ковно, net praėjus Napoleonui tu negalėjai pasikeisti, nebuvo tavyje galios augti ir keistis. Netrukus tu būsi visai surakintas geležiniu fortų žiedu ir smaugiamas bukų karinio garnizono komendantų.

Ir vis dėlto – kokia keista lemtis, kokia ateities laimė buvo paslėpta jauno poeto prigimtyje. Kažkas pranašiško. Nes toje kultūros dykumoje A. Mickevičius ėmėsi Lietuvos temos. Ir čia pat gimsta „Gražina“ – jau vien ko verta ši vizijų poema! Ji pradeda Lietuvos heroizavimo tradiciją. „Gražina“ ima maitinti lenkų romantikus, o po dešimtmečių – ir  lietuvių atgimimo pirmeivius. Tik pagalvokime, ar  A. Mickevičius, likęs Vilniuje, būtų ėmęsis šios temos? Juk Vilniuje vyravo universalus humanizmas, pūtė prancūziškos laisvės vėjai, to meto globalizmas.

Tik kaip tada nelietuviškame Kaune atsiradęs genijus ėmė mokyti mus lietuviško patriotizmo? Pasiutimas. Vargo miestas, be regalijų ir mistinės aureolės — mokyti? Tikras pasiutimas!

Tad ar reikia stebėtis, kad lygiai po 100 metų, 1919 sausį nutinka antroji istorinė tremtis, iš Vilniaus į Kauną atsikelia nebe kitas poetas, o visa Lietuvos vyriausybė. Ir ji Kaune  pasiryžta sukurti lietuvišką Lietuvą, be Lenkijos.  Imamas kurti sostas Nemuno ir Neries santakoje — nauja Lietuvos sostine. Laikinoji? Sakoma, kad taip. Bet ar tokius kalnus nuvertusi sostinė gali būti laikinoji?  Kauno lietuviškumas apvaisino visą Lietuvą ir net šiandien – net šiandien! – kelia galvos skausmus Vilniui.

Kaip šitai nutiko?

Iš kur lietuviai sėmėsi, iš kur traukė tiek drąsos?

Rašeiva padėjo tašką ir užsimerkė. Dabar šią mįslę jis turės įminti ir išsiaiškinti. Ir papasakoti tautiečiams. Šioje knygoje.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Juozaitis. Universitas Vilnensis – po peiliu
  2. A. Juozaitis: Kaip sakė poetas J. Marcinkevičius – rusenome, o dabar anglėjame
  3. A. Juozaitis. Vyčio-„Laisvės kario“ paminklo Kaune atidengimas buvo tobulas
  4. Kaune bus pristatyta knyga „Dingęs miestas. Viduramžių Kaunas archeologinių tyrimų duomenimis“
  5. A. Juozaitis. Justinas: Ašara Lietuvos aky
  6. A.Juozaitis. Globalizmas – prieš Žemę
  7. A. Juozaitis. Pasaulis Lietuvai pražus, kai Lietuvos pasaulyje nebus
  8. Kaunas Vilniaus gimtadienio proga vilniečiams paruošė netikėtą dovaną
  9. A. Juozaitis, V. Rubavičius, V. Daujotis, K. Dubnikas: Kam tarnauja reformuojamas Vilniaus universitetas (video)
  10. Du „Lietuvos teatrų pavasario – Kaunas 2017“ apdovanojimai keliauja į Vilniaus mažąjį teatrą
  11. Vilniuje internetas greičiausias pasaulyje, Kaunas – ketvirtas
  12. A.Juozaitis: Vidutinio lietuvio požiūris į Latviją toks, tarsi latvių visai nebūtų
  13. Vilniaus praradimai ir atgavimai: nesibaigianti istorija
  14. Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“
  15. Klaipėdoje vyks A. Juozaičio knygos „Kuršių nerija kaip sąžinė“ pristatymas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Rimvydas says:
    7 metai ago

    Ar pirma nuotrauka yra iš Kauno?

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      7 metai ago

      Po nuotrauka yra užrašas:
      Kauno Rotušė | kaunas.lt nuotr.

      Atsakyti
      • Giedrius says:
        7 metai ago

        Kataklizmavimo etalonas, – genialu gerb. Žemyna
        (šitas tipelis A.J. visai atviraujant ir pilna pagieža;
        melavau-meluoju-meluosiu su tiek išgrynintu “feiku
        … „Kaunas Photo“ ” už gryną pinigą per “Alką” brukt
        ir potvynio vaizdu /”modeliacija”/ u ž k a t a k l i z m i n a
        savaip tapataus Užkalnio įvaizdu.

        Genialu:
        su visa gryn akivaizda kataklizmine
        žr. lietuviuzodynas.lt/terminai/Kataklizmas.

        Toks jau tipelio “hipernoras” – visa nugriaut, nubriaut
        – vien JĮ, JO ir JAM, kad vien…vien…vien
        (būna tipelių, ir jie itin genialiai tai, – kad tik
        pribriaut pribriaut – visa į paįales nuo savęs – ir AŠ,
        į mėsos kombinatą, degtinės varyklą, karo mokyklą,
        ar šiaip – VIEN AŠ). Juokinga, net graudu.

        Žiūri į tokį vargetą melagėlį su “feik „Kaunas Photo“ ”
        ir visa… nublanksta (net Mickevičius su Napoleonu,
        ką jau tas galingosios santakos KAUNAS, nuo pat 1040 m.
        kronikose slavų, – visa pagarba atsiliepiant apie…)

        Atsakyti
  2. Kažin says:
    7 metai ago

    Tas tuščias, mano supratimu iš esmės tipiškai lenkiškas pasipūtimas “Kaunas yra Kaunas” lietuviams Lietuvoje yra gerai pažįstamas, iš jo šaipomasi ir vargu ar „rašeivai“ net su “Istorinės klaidos” tipo mistika pavyktų čia dėl jo ką nors nauja tarti, bet…

    Jokių konkrečiai Kauno nuverstų kalnų lietuvybės naudai neįžvelgčiau, greičiau yra atvirkčiai. Juk Kaunas valstybės valdyme vasalaudamas Lenkijai pražudė valstybę, privedė prie baisaus lietuvybės sutrypimo. Tarpukariu “lietuviškumo kalnai versti”, bet tai darė Tauta tapusi laisva savo Tėvynėje. Čia atiduoti nuopelnus tarpukariu iš Pilsudskio “malonės” sostiniavusiam Kaunui būtų tas pats, jeigu Tautos Sąjūdžio nuopelnus Lietuvai atsikratant Sovietų Sąjungos sudėties priskirtume Landsbergiui. Jis Sąjūdyje buvo ten, kur ir derėjo tuo metu būti jam kaip Lietuvos sūnui. Čia tik garbė, o ne nuopelnai.

    O kas dėl 1919 metų pasiryžimo kurti “lietuvišką Lietuvą be Lenkijos”, tai tas yra gryniausias pramanas. Ne Kaunas norėjo Lietuvos be Lenkijos, o atgimstanti Tauta to siekė, tai Tautos Taryba deklaravo dar Vasario 16-osios aktu. Kad Kaunas siekė savanaudiško lenkiško lietuviškumo gerai pasimato iš Smetonos valdžių veiksmų, kai šalis buvo Kauno valdyta nepakeliant šautuvo dėl Vilniaus 1938 m. kovo Lenkijos ultimatumo, 1939 m. rugsėjo-spalio įvykių metų. Kai ji buvo nuvaldyta iki to – “Vilnius mūsų, o mes rusų”. Tad ko gero būtų pagrindo manyti, kad jau 1926 metais Smetonai tapus Lietuvos prezidentu „lietuviška Lietuva“ laikyta Lietuva be, atseit, nelietuviškų Vilniaus ir Klaipėdos. Tai išreikšta Smotonos politinėje pozicijoje, kad jis “Už lietuvišką Lietuvą”. Taigi iš tikrųjų tarpukariu ne kalnai lietuviškumui Kauno buvo suversti, o Lietuva privesta prie valstybės praradimo, sutrypta lietuvybė. Šiandien, kaip tų tarpukarinių kaunietiškų apraiškų pavyzdį galime įžvelgti tame, kad “valstiečiai” vieną iš strateginių lietuvybės valstybėje židinių Vilniuje – LEU – iškrausto Kaunas yra Kaunas arba, kaip akivaizdu, tame slypinčios tarpukarinės lenkybės link. Nedaug betrūko ir iki to, kad Klaipėda būtų palikusi apskritai be universiteto. Be abejonės šiandien “tokio lenkiškos lietuvybės pavasario” kregždžių galima būtų vardinti ir daugiau. Tad ar nebus A.Juozaitis sumanęs aiškintis, tai kas yra aišku… O gal tai jau rengimasis ne šios, o kitos kadencijos prezidentavimui…

    Atsakyti
  3. III-jo ir IV-jo žemės judėjimų atradėjas inž. Romualdas Zubinas says:
    7 metai ago

    1956-tieji! Jau 15 metų kaip “gyvenu” Altajaus kalnuose! Man jau 18! Sėkmingai, rusų kalboje (mokykloje buvo tiktai tokia!), baigiau vidurinę! Prieš keletą dienų paskelbė – baigę vidurines vaikai – gali vykti į TĖVYNĘ! Nespėjęs pasiimti atestato, iš džiaugsmo, kitą dieną, pravažiuojančiu autobusu, jau važiavau į LIETUVĄ! Kiek džiaugsmo?! Kaune, geležinkelio stotyje, jau manęs laukė Mamos pusseserė Jadvyga Šimkutė! Kauno Politechnikos instituto rektorius prof. Kazimieras Baršauskas (kalbėjomės rusiškai), padėjęs ranką ant mano peties, tėviškai patarė- pirmiausiai stok į Kauno politechnikumą, o po to tiktai į institutą! Taip ir padariau! Politechnikume užrašus rašiau – lietuviškais žodžius rusiškomis raidėmis! Pagaliau atėjo VASARIO 16-ji! Kauno miesto kapinės (dabar – Ramybės parkas.)! TAI BUVO PIRMASIS, SĄMONINGOS LIETUVYBĖS GURKŠNIS, MANO GYVENIME! Dabar jau, po gerų 50 metų, SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA, ATRADAU TREČIĄJĮ IR KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS! Šie PASAULINIAI ATRADIMAI įkvėpė manyje ir mūsų PROTĖVIŲ DVASIĄ! Beja, ši mūsų protėvių dvasia, kuri, anot Mahatmos Gandžio, yra SANSKRITO KALBOS MOTINA, netrūkus paplis po visą PASAULĮ!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Lėktuvo sparnas
Lietuvoje

Skrydžiai į Vilnių iš Izraelio bus vykdomi dažniau

2025 07 11
Automobilių statymas
Lietuvoje

Sotinėje – nauji atsiskaitymo už automobilių statymą būdai

2025 07 11
Mokytoja, mokiniai
Lietuvoje

Svarstoma plėsti pilietiškumo ugdymą mokyklose

2025 07 11
Parduotuvė | pixabay.com, Alexas Fotos nuotr.
Lietuvoje

Atsisakoma tam tikrų gaminių ženklinimo banderolėmis

2025 07 11
Pinigai, biudžetas | pixabay.com, Bru-nO nuotr.
Lietuvoje

SAM: medikų algos per 9 metus išaugo tris kartus

2025 07 11
Saugokimės ligų, plintančių per vandenį
Gamta ir žmogus

Specialistai ragina šulinių vandenį gerti tik įsitikinus, kad jis saugus

2025 07 11
Maisto taryba
Lietuvoje

Maisto taryba analizuoja kainas ir ieško sprendimų

2025 07 11
D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?
Užsienyje

D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?

2025 07 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Naivus klausimas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Vilna apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • P.Skutas apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje
  • Naivus klausimas apie D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Skrydžiai į Vilnių iš Izraelio bus vykdomi dažniau
  • Sotinėje – nauji atsiskaitymo už automobilių statymą būdai
  • Svarstoma plėsti pilietiškumo ugdymą mokyklose
  • Atsisakoma tam tikrų gaminių ženklinimo banderolėmis

Kiti Straipsniai

Troleibusas

Vilnius įsigis 73 naujus troleibusus

2025 07 11
Kauno senamiestis | kaunas.lt nuotr.

Kaunas keičia pagalvės mokesčio taisykles

2025 07 09
Elektromobilio įkrovimas

Sostinėje panaikintos elektromobilių lengvatos. Ar tai atsilieps plėtrai?

2025 07 09
Kauno Rotušės aikštė

Kaunas kviečia įvertinti pokyčius Rotušės aikštėje

2025 07 07
XVIII PLB Seias Vilniuje

Vilniuje – XVIII Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas

2025 07 07
Eugenijus Laurinaitis | M. Aleksos nuotr.

E. Laurinaitis: Mums dabar niekas nieko, išskyrus pačią laisvę, pažadėti negali

2025 07 07
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus

2025 07 06
A. Stulginskiui skirta paroda

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05
Vandens dulksnų stotelė

Kaune – dar daugiau atsivėsinimo vietų

2025 07 04

Skaitytojų nuomonės:

  • Naivus klausimas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Vilna apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • P.Skutas apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje
  • Naivus klausimas apie D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?
  • Mikabalis apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
B. Puzinavičius. Talino pavyzdys Vilniui

B. Puzinavičius. Talino pavyzdys Vilniui

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai