Tarptautinė folkloro šventė „Parbėg laivelis“ kviečia atrasti tautosakos sodą (0)

Tarptautinė folkloro šventė „Parbėg laivelis“ | A. Poškienės nuotr.

Liepos 19-22 d. Klaipėdoje vyks kas antrus metus gausų žiūrovų būrį pritraukianti tradicinė tarptautinė folkloro šventė „Parbėg laivelis“. Šiai šventei, rengiamai Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro, suteiktas Klaipėdos miesto reprezentacinės šventės statusas. Šventė yra įtraukta ir į CIOFF (tarptautinės liaudies meno organizacijos prie UNESCO) švenčių kalendorių.

Daugiau kaip 900 dalyvių dėka miestas kelioms dienoms virs nuostabia sala, kurioje skambės liaudies žodis – klestės tautosakos sodas. Atrasti ir pažinti tautosakos sodą rengėjai kviečia kartu su dalyviais iš Estijos, Ispanijos, Kroatijos, Latvijos, Makedonijos, Rusijos, Serbijos, Suomijos, Ukrainos ir įvairių Lietuvos regionų. Danės skvere (prie paminklo „Arka“ ir prie skulptūros „Žvejas“), Klaipėdos universiteto (KU) Botanikos sode, Dramos teatre bei laivų, keltų deniuose per 4 dienas įvyks bemaž 50 įvairių renginių, svečiai pristatys savo krašto tradicines dainas, muziką, šokius, tautinio kostiumo savitumus. Išskirtinis dėmesys skiriamas mūsų kraštui – Mažosios Lietuvos regiono folklorui, tradicijoms.

Dainos ant vandens

12-asis „Parbėg laivelis“ klaipėdiečius ir miesto svečius kvies ne tik į tradicinius, bet ir į naujus šventės renginius. Jau pirmąją šventės dieną žmonėms, vasarojantiems pajūryje ir besikeliantiems keltu iš Šiaurinio rago į Smiltynę bei atgal, skambės tradicinė muzika – 3 rytus reisinių keltų keleivius pasitiks skambi šventės svečių muzika. Penktadienį, liepos 20 d. 17 val. pakėlus Pilies tiltą, Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos laivais tradiciškai Danės upe įplauks šventės dalyviai ir užtvindys miestą vingriausiomis melodijomis.

Tautosakos sodas auga ir žydi

Šių metų šventę paskyrę Lietuvos šimtmečiui, jos rengėjai siūlo klaipėdiečiams ir miesto svečiams mėgautis sodu, kur noksta tiek smulkiosios, tiek pasakojamosios, tiek  dainuojamosios tautosakos vaisiai, susipažinti su žymiausiais tautosakos sodo sodininkais – asmenybėmis, gyvenimą paskyrusioms tautosakos rinkimui, leidimui, puoselėjimui, sklaidai. Jau pirmąją šventės dieną,  ketvirtadienį (liepos 19 d.), 17 val. kviečia į parodos „Lietuvininkų dainų sodas“ atidarymą KU Botanikos sode. Lankytojų laukia stendai, kuriuose chronologiškai pateikta glausta informacija apie Mažosios Lietuvos dainuojamosios tautosakos palikimą, supažindinama su žymiausiais liaudies dainų rinkėjais, dainynų leidėjais, liaudies dainininkais – garsiausiais Lietuvininkų dainų sodo sodininkais bei jų nuveiktais darbais. Atidarymą Klaipėdos krašto dainomis papildys šio krašto folkloro ansambliai, pakviesiantys visus žiūrovus į bendrus pasidainavimus.

Liepos 20 d. 19.00 val. išskirtinio žiūrovų dėmesio tikimasi didžiajame koncerte „Gyvenimas po skara. Šimtmečio palikimas“. Koncertas – tai padėka praėjusiam laikui, senolių, motinų, žmonų, dukrų atminimui. Renginio metu skleisis skarotos paslaptys apie žmogaus gyvenimą  Mažojoje Lietuvoje, kituose Lietuvos kampeliuose ir svečiose šalyse. Pažinsime, koks iškalbingas skaros dėvėjimas, kiek daug joje simbolinių, prasmių.

Liepos 22 d. 18.00 val. vyks Sauliaus Petreikio & World Orchestra koncertas „Pasaulis sveikina Lietuvą“, kuris kaip kelionė aukštyn mitinio pasaulio medžio šakomis, o jos gidas Saulius Petreikis – nuoširdus, ekspresyvus ir niekad nenuspėjamas. Kartais tai eksperimentas, o kartais tvari struktūra, nes atlikėjas kuria nuo archajiško folko iki modernios World muzikos ir netgi su ekspresyvaus džiazo elementais.

Augu pažindamas

Šventės dalyviai apsilankę KU Botanikos sode net tik susipažins su paroda „Lietuvininkų dainų sodas“ (veiks iki spalio 31 d.), bet ir sudalyvaus šventės užsienio svečių sutiktuvėse (liepos 19 d.), susitikimuose, edukacijose, kameriniuose folkloro ansamblių pasirodymuose (liepos 20-22 d.). KU Botanikos sodas nuostabi vieta pažinimui – susitikimo su etnologe Rita Balkute tema – „Augalai šalia mūsų: ritualas, vaistas, maistas“; LSMU lektorius Virgilijus Skirkevičius pasakos apie vaistinguosius augalus lietuvių liaudies medicinoje; KU Botanikos sodo darbuotojai kvies aktyviai dalyvauti edukacijose ir išsamiau pažinti augalus, naudotus buityje, kalendorinėse šventėse bei apeigose.

Šventės dalyviams Botanikos sode lankymasis bus nemokamas.

Tradicinis „Parbėg laivelis“ jomarkas

Liepos 20 d. prasidedantis Klaipėdos jomarkas tikisi iš lankytojų specialaus pasiruošimo – prekiaujantys meistrai sutiks derėtis tik tuo atveju, jei pirkėjas mokės lietuviškų patarlių ar priežodžių. Šių metų  jomarke, vyksiančiame Danės skvere (abipus Tiltų gatvės) dalyvaus virš 200 amatininkų, liaudies meistrų, tautinio, kulinarinio paveldo puoselėtojų iš visos Lietuvos. Jie populiarins senuosius Mažosios Lietuvos bei kitų Lietuvos etnografinių regionų amatus – įrengs akį traukiančias  gaminių ekspozicijas, demonstruos amatus bei kvies iš arčiau su jais susipažinti. Didžioji dalis atvykstančių jomarko dalyvių yra sertifikuoti tradicinių amatų meistrai, tautinio paveldo produktų gamintojai. 

Tarptautinė folkloro šventė „Parbėg laivelis“ | A. Kubaičio nuotr.

LRT radijo viktorinos „Ot tai tau“ autorė ir vedėja Gražina Kadžytė šį savaitgalį klausimus „Iš kalbos ir literatūros, tautosakos ir etnokultūros“ uždavinės klaipėdiškiams ir šventės svečiams. Numatomos dvi valandos viktorinų – šeštadienį 11-12 val. ir sekmadienį 11-12 val. –  į kurias sutilps apie 30 įvairiausių klausimų, artimų Klaipėdos krašto, Mažosios Lietuvos tematikai. Paminėsime etnokultūrai nusipelniusius žmones, prisiminsime Simonaitytės, Vydūno raštus, šio krašto dainas, sakmes, įdomesnius lietuvininkų ir kuršininkų žodžius. Aktyvių dalyvių laukia gausus prizų kraitis, kurį sukrovė šventinio jomarko dalyviai: amatininkai, tautodailininkai, kulinarijos paveldo meistrai. Na, o tęsiant seną  Klaipėdos miesto tradiciją – kafijos ritualą, kai popiet miesto ponios išeidavo į miestą, į kavinukes išgerti kavos, anuomet įprastos vadinti kafija, 16 val. jomarke pakvips kava. Išgerti kafijos ir pabendrauti pakviesti Klaipėdos miesto kultūros žmonės, įvairių iniciatyvų autoriai, šventės svečiai.

Šeimų kiemas – atraskime per tradiciją

Jomarko erdvėje, Danės skvere ties „Žvejo“ skulptūra, įsikurs Šeimų kiemas. Nuo penktadienio iki sekmadienio 12-18 val. čia veiklos ras ir mažas, ir didelis. Veiks tradicinių žaidimų ir pramogų salelė, vyks vaikų ir suaugusiųjų folkloro ansamblių pasirodymai, edukatoriai mokys drožinėti medinius laivelius, laimės paukščius, pasigaminti vilkelius, ūžes, sukučius, rišti lėlytes, skieteliu austi juosteles, austi iš augalų,  rišti žolinukus, pinti gorčius, klaipėdietiškais būdais pinti kasas, piešti tradicinius raštus ant maišelių, kepti įvairių rūšių senovinę duoną, lipdyti iš vaško, molio, drožti skiedras ir kt. 

Klaipėdos dramos teatre kameriniai koncertai folkloro mylėtojams

Etnogurmanai 3 šventės vakarus yra kviečiami į Klaipėdos dramos teatro Mažąją salę. Liepos 19 d. Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansambliai pristatys savitas, šiemet pripažintas vienomis iš geriausių Lietuvoje, programas „Lietuvininkai“ („Kuršių ainiai“) ir „Ernstas Vilhelmas  Berbomas“ („Alka“). Liepos 20 d.  suteikiama proga pasimėgauti užsienio svečių atliekamomis polifoninėmis melodijomis, o liepos 21 d. – folkloro improvizacijomis, kurias atliks „Vilko pupos“. Kvietimai į Dramos teatro renginius bus dalijami likus valandai iki renginio prie Dramos teatro įėjimo.

Šventės rengėjai lauks Jūsų ir tradiciniuose renginiuose: dieniniuose – svečių koncertinių programų, tautinio kostiumo pristatymuose bei vakariniuose – instrumentinės muzikos, užsienio svečių, tradicinių šokių koncertuose. Na, o penktadienį ir šeštadienį kviečiame iki pat vidurnakčio kartu pasišokti tarptautiniame „Vožinyje“.
Tradicija jau tampa ir sekmadienio šv. Mišios Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje už liaudies giesmininkus bei tarptautinis tradicinių giesmių koncertas po jų.

Šventės rengėjai tikisi, jog tarptautinė folkloro šventė „Parbėg laivelis“ suburs klaipėdiečius ir miesto svečius skambiai ir nepakartojamai švęsti valstybės šimtmetį.

VISI RENGINIAI NEMOKAMI

Visą šventės dienotvarkę galite rasti ČIA.