Antradienis, 26 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

A. Juozaitis. Universitas Vilnensis – po peiliu

Arvydas Juozaitis, www.delfi.lt
2018 07 13 11:54, Papildyta
25
0
SHARES
Arvydas Juozaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Arvydas Juozaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Arvydas Juozaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Arvydas Juozaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiomis liepos dienomis Vilniaus universitete nusilenkėme 1918 metų Nepriklausomybės Akto signataro Mykolo Biržiškos palaikams. Nusilenkėme Šv. Jonų bažnyčioje, toje pačioje, kurią su didžiausiu rūpesčiu universiteto rektorius Jonas Kubilius, pasaulinio garso matematikas, atkūrė 1979 metais. Fiziškai prie palaikų atėjo ir dabartinis rektorius Artūras Žukauskas. Keistai susitiko 1918-1979-2018 metai, lemtingai susiglaudė po Šv. Jonų skliautais trys epochos. Dievaži, ši metų ir epochų sanglauda yra labai simboliška, ji daug ką liudija. Liudija Universitas Vilnensis tamsą XX amžiaus pradžioje, Universitas Vilnensis brandą Lietuvai ruošiant didįjį epochos lūžį, ir Universitas Vilnensis tamsą XXI amžiaus pradžioje.

Ciklas baigėsi.

1918 metais M. Biržiška, nepaisydamas jokių ideologijų ir karo sąlygų, sutikdamas tartis netgi su bolševikine-marionetine V. Mickevičiaus-Kapsuko vyriausybe, aistringai bandė kurti lietuviško universiteto Vilniuje pradmenis. Reikalas buvo pasmerktas, o ir greitai netekome paties Vilniaus. Tačiau M. Biržiška kabinosi šiaudo ir neišsikėlė su vyriausybe į Kauną, o liko Vilniuje. Ir bandė čia idealistiškai įtikinti Juzefą Pilsudskį palikti Universitas Vilnensis lietuvių mokslo galimybe. Jam ir vėl nepavyko.

1939-1940 m., naujos baisios sumaišties metu, M. Biržiška grįžo į Universitas Vilnensis jau kaip rektorius. Žinoma, iš naujo puolė prie lietuviškojo Universitas Vilnensis pamatų. Buvo kiek lengviau, nes jau turėjo Kauno universiteto patirtį, o ir Lietuvos mokslas stovėjo ant kojų. Bet – karas, viena okupacija keitė kitą. Kurti teko mažiausiai palankiu mokslui metu. Tačiau rektorius tvirtai žinojo: proto, kaip ir smegenų veiklos stabdyti negalima, tautinio mokslo židinį kurti būtina bet kokiomis sąlygomis. Jis ėjo net į kompromisus, kad tik mokslinė kraujo apytaka nesustotų. Tačiau 1943 metais ji buvo sustabdyta, nes dėstytojai ir studentai boikotavo „Waffen SS“ rekrūtavimą. O tai sukėlė vokiečių kerštą, ir jie pasielgė kaip kitados rusų caras – uždarė Universitas Vilnensis.

Po to – 1944 metai, ir žinia, kas nutiko, kas atėjo ir kaip valdė. Universitas Vilnensis turėjo tapti tipiška komunistinės imperijos aukštąja mokykla su dėstomąja rusų kalba. Viskas į tai ir linko. Bet staiga 1956 metais rektoriumi tapo Juozas Bulovas, ir rusifikavimui buvo pasakyta „stop“. Per keletą metų J. Bulavas buvo paaukotas, rektoriaus kabinete jį pakeitė jaunas talentas Jonas Kubilius. Tai buvo istorinės sėkmės figūra. Pokario Žemaitijos partizanų išsiųstas į Leningradą (kad veltui nežūtų talentas), jis per kelioliką metų atsiskleidė kaip svaiginančių aukštumų matematikas. Ir – kas mums itin svarbu – kaip talentingas politikas. O tai reiškė, kad iš išorės jis sutiko būti net raudonas, kad tik dirbtų Tėvynei šventus darbus. Ne kas kitas, o tik J.Kubilius, LKP CK biuro narys, pasinaudodamas pasauline šlove, sulietuvina Universitas Vilnensis. Maža to, jis paskelbė jį „seniausiu TSRS teritorijoje“ ir pasiekė, kad 1979 metais komunistinė Lietuvos valdžia surengtų grandiozinį Universitas Vilnensis 400 metų jubiliejų. Į iškilmes neatvyko nei Maskvos, nei Leningrado universitetų rektoriai, nes mūsų jubiliejus buvo jų pažeminimas, turintiems tik po kelis šimtus metų. Nepamirštami tie metai – ruošėsi ir šventė visas kraštas: restauruoti senieji rūmai, pastatyti naujieji, eisenos vyko Vilniau gatvėmis; ir konferencijos, ir knygos, ir parodos. Ir pasaulio svečiai. Lietuva repetavo Nepriklausomybę.

Simboliška, kad Jono Kubiliaus Universitas Vilnensis paruošė Sąjūdžio branduolį, pačius rimčiausius ir veikliausius Atgimimo veikėjus. Ne mažiau simboliška, kad Juozas Bulovas, pradėjęs titanišką Universitas Vilnensis lietuvinimo darbą, 1988 metais tapo Sąjūdžio (LPS) Iniciatyvinės grupės nariu, o dar po kelių metų suformulavo dabartinės Lietuvos Konstitucijos pamatines nuostatas.

Ir štai – 2018 metai. Rektorius Artūras Žukauskas. Tamsiausias lietuviško Universitas Vilnensis laikotarpis. Nejaugi mūsų laikai – tamsiausi? Norėtųsi apginti laikus, bet tuomet reikės teisinti šį rektorių. O šito padaryti niekaip nebegalima.

Artūrui Žukauskui įžengus į Jono Kubiliaus atnaujintus rūmus ir dviejų kitų pirmtakų išpuoštą rektoriaus kabinetą, praėjo jau treji metai. Per tuos metus nuveikta daug. Prievartinis liberalizmas tapo norma ir išlaužė visas duris, baigia išdaužti visus langus. „Reformos“ kaip maras siaučia universiteto struktūrose, visur viskas sprendžiama „naujamoksliškai“ – t.y., globalistiškai, nes, esą, tokie gi laikai.

Modernumo lozungais pridengiamas mokslininkų orumo nužeminimas ir nesaugumas. Įvedama akademinė baudžiava. Naujasis liberalizmas virto laisvės priešybe.

Rektorius A. Žukauskas ir pats linkęs kalbėti angliškai, ir centrinių rūmų didžiajame kieme puikuojasi didžiuliai angliški stendai, nes to juk reikalauja šiuolaikinis globalizmas. Taip, angliškai ir vokiškai kalbėjo ir Jonas Kubilius, bet jo „Realaus kintamojo funkcijų teorija“ buvo leidžiama lietuviškai, o ne vien angliškai, rusiškai, ar vokiškai. Dėl to J. Kubiliaus darbai nepasidarė mažiau „tarptautiški“. J. Kubiliaus vardo tarptautinės „Tikimybių teorijos ir skaičių teorijos“ konferencijos tebevyksta šiandien tiek Vilniuje, tiek svetur.

O kas dabar vyksta Universitas Vilnensis? Tai geriausiai žino verslo grupės, kaip MG Baltic, kiti magnatai, kuriems reikia ne Universitas Vilnensis, o kolegijos tipo kadrų kalvės, kalbančios angliškai. Kuriems reikia ne mokslo, bet turto holdingų.. Todėl Universitas Vilnensis Senatas ir Taryba tapo bejėgėmis struktūromis, neapginančiomis net gyvybiškai kiekvienam universitetui būtinos akademinės laisvės.

Kaip čia nepriminus Magna Charta Universitatis, po kuria guli ir J. Kubiliaus parašas, pačio pirmojo principo: „Universitetas yra autonominė institucija, tiesiogiai susijusi su visuomene, kurios savitumą sąlygoja geografija ir kultūrinis palikimas [pabraukta mūsų]: mokymo ir tyrinėjimo procese jis kuria, kad universitetas galėtų tenkinti jį supančio pasaulio poreikius, jo tiriamasis ir mokslinis darbas turi būti moralės ir intelekto atžvilgiu nepriklausomas [pabraukta mūsų] nuo bet kokios politinės valdžios ar ekonominės galios“.

Tačiau šis rektorius tvarkosi kaip savame kieme, kuriame ginama tik globalizmo laisvėm ir strategija vartoti tai, ką kiti sukūrė. Jame nepakenčiamos jokios užuominos apie grėsmes pasauliui ir tautoms. Politikos moksluose nereikalinga jokia politinė filosofija, gujami savarankiškai mąstantys mokslininkai. Antai prof. V.Radžvilo Lietuvos ir Europos Sąjungos perspektyvų kritinės įžvalgos kelia ideologinį pavojų vienintelės teisingos krypties tijūnams. Ir nesvarbu, kad šitas kultas bei jo apologetai kitose šalyse jau visais atžvilgiais bankrutavo. Pirmyn į šviesų absurdo rytojų… Tikėtina, kad jau nedaug laiko beliko iki didžiulės ir viešos gėdos.

Sakysite, gal pernelyg apibendrinu? Tačiau štai rektoriui nė motais ir minėto Magna Charta principo pirma dalis, kurioje kalbama apie universitetinės veiklos tiesioginį ryšį su savita visuomenės kultūra. Todėl nereikia stebėtis, kad humanitarinio (pasaulinio lygio!) mokslo bendruomenė buvo priblokšta, kai sužinojo, kad laisvoje Lietuvoje nebeliko tradicinio baltistikos centro. Vietoje Lituanistikos katedros, kaip atskiro juridinio vieneto – „Taikomosios kalbotyros institutas“. Vietoje Baltistikos katedros, kaip atskiro juridinio vieneto – „Baltijos kalbų ir kultūrų institutas“. O juk šios katedros kūrė Universitas Vilnensis pasaulinį prestižą!

Mūsų gyvajai lietuvių kalbai, kurios mokslinė reikšmė prilygsta mirusioms klasikinėms – graikų, lotynų, sanskrito kalboms, žiloje universitetų Europoje pakirstos mokslinių tyrimų šaknys! Šaknys, kurios buvo išgelbėtos net komunizmo laikais. Kas ir kaip galėjo išrinkti tokį rektorių, kuris nė nesuvokia, kas sudarė lietuviškojo Universitas Vilnensis tradicijų jėgą?

Bet ir to nepakanka rektoriui A. Žukauskui. Seimui paskelbus vieno garsiausių pasaulyje lietuvių, – įtakingiausio pasaulyje semiotiko – A.J. Greimo metus, Universitas Vilnensis juridiškai panaikino A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centrą, įsteigtą jau laisvoje Lietuvoje, 1992 metais. Štai kaip A. Žukauskas stengiasi, kovoja už aukštesnį Universitetas Vilnensis tarptautiškumo lygį. Kas ir kaip galėjo išrinkti tokį rektorių, kuris nesuvokia, kas pasaulyje šiandien sukuria didžiausią lietuviškojo mokslo tarptautiškumą?

Šimto metų lietuviško Universitas Vilnensis istorija baigiasi. Mykolas Biržiška išduotas. Jo gyvenimo tikslas išduotas. Štai kodėl ir jo palaikų (taip pat jo žmonos ir brolių) perlaidojimo reikalais teko rūpintis Nacionaliniam muziejui. Šv. Jonų bažnyčioje didžiuosius lietuvius išlydėjom, nepaisant rektoriaus abejingumo ir nepasitenkinimo. Pasak rektoriaus atstovų: nesame laidojimo kontora.

Ar tikrai?

Kritus Universitas Vilnensis, verslo grupės, įvykdžiusios simbiozę su Švietimo ir mokslo ministerija, švęs pergalę. Su kitais universitetais jie susitvarkys lengviau. Jau dabar vaikai mokyklos suole bl rengiami palikti Tėvynę.

Netrukus mokslas Lietuvoje bus vien globalus, vien angliškas, margas kaip genys, pilnas svieto perėjūnų, žinoma, galiausiai ir kiniškas. Svarbiausia, kad nebeliktų Lietuvos studentų.

Norėčiau tikėti, kad Jonas Basanavičius teisus, ir kad Lietuva dar atsikvošės. Bet vėlai atsikvošėti – tai atsikvošėti kapinėse.

Ir kaip ji atsikvošės, jeigu Universitas Vilnensis bus jau pakirstas?

Susiję straipsniai:

  1. A. Juozaitis. Politinė kultūra ir Lietuva (video)
  2. A. Juozaitis. Laisvės kaina arba sanskrito paukščiai (video)
  3. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Arvydas Juozaitis: Laisvė turėjo savo kainą, kurios nenorėjome mokėti
  4. Arvydas Juozaitis: Lietuva yra čia (video)
  5. A. Juozaitis. Sąjūdis: 1990 ir 2019 metai. Valdžia neturi gadinti
  6. A. Juozaitis. Justinas Drovusis
  7. A. Juozaitis žodį tarė. Ką pasakysime mes?
  8. V. Rubavičius. Arvydas Juozaitis sutiko – pasidžiaukime ir padėkokime
  9. A. Juozaitis. Pasaulis Lietuvai pražus, kai Lietuvos pasaulyje nebus
  10. A. Juozaitis: Kaip sakė poetas J. Marcinkevičius – rusenome, o dabar anglėjame
  11. A. Juozaitis: Imperijos nyksta, bet lieka imperiniai žmonės
  12. A.Juozaitis. Globalizmas – prieš Žemę
  13. A. Juozaitis. Dvigubo kolaboravimo elitas
  14. A. Juozaitis. Lietuva išeina – miršta tylėdama
  15. A.Juozaitis: Vidutinio lietuvio požiūris į Latviją toks, tarsi latvių visai nebūtų
  16. A. Žukauskas, J. Pakerys. Dėl kreipimosi „Dėl lituanistikos būklės pertvarkomame Vilniaus universiteto Filologijos fakultete“
  17. Z. Vaišvilos spaudos konferencija: Kodėl norima keisti Atgimimo istoriją? (tiesioginė transliacija, video)
  18. V. Baldišis. Lietuvos Patriotui, Ekonomistui ir Istorikui, Didžiavyriui Vladui Terleckui – 75–eri
  19. V. Radžvilas: Tauta privalo nubusti dar kartą – jeigu tai neįvyks, Lietuvos valstybės ir pačios Tautos paprasčiausiai neliks
  20. Prof. S. Arlauskas apie V. Radžvilo persekiojimą: ES elitas turėtų įsiklausyti į kritiką, o ne persekioti kritikus…
  21. V. Vyšniauskas. „MG Baltic“ nusikalstamuose gniaužtuose – TSPMI
  22. V. Daujotis. Vilniaus universiteto Taryba palaimino fiktyvaus konkurso organizatorius
  23. V. Radžvilas. Einam per istoriją kaip per minų lauką (II)
  24. L.V. Medelis. „Atgimimo“, pirmo ir nepriklausomo, fenomenas (1988–1990)
  25. Z. Vaišvila. Valdžios melas nuo Černobylio AE avarijos iki šių dienų (tiesioginė transliacija, video)
  26. V. Radžvilas. E. Makrono partija laimės, bet tai ves Prancūziją prie revoliucijos (video)
  27. V. Radžvilas. Lietuvos naikintojai turi suprasti – žaidimas baigtas (video)
  28. V. Radžvilas: Mums beliko tik viešumas
  29. A. Rusteika. Ką daryti? (I)
  30. Sąjūdžio jubiliejus: kaip sugriuvo baimės ir tylos siena (nuotraukos)

Comments 25

  1. zem says:
    3 m. ago

    Kur mano komentaras ir čia tik tokia demokratija?

    Atsakyti
    • Rūta says:
      3 m. ago

      Šis portalas filtruoja komentarus kaip Šiaurės Korėjoje. Jeigu negatyviai atsiliepi apie viena iš jų veikėjų ar lyderių tai jūsų komentaras nebus viešinamas, arba bus paviešintas po kelių dienų, kuomet straipsnis praras aktualumą ir bus nugrūstas į portalo apačią.

      Atsakyti
      • Šiaip says:
        3 m. ago

        Netiesa. Nuolatos pasisakau ne pagal portalo liniją – demaskuoju jų nusišnekančius draugus (tovariščius), bet nė karto manęs neužblokavo. Tiesa, visada savo nuomonę rimtai argumentuoju. Taigi, arba beviltiškai nusišnekate (todėl blokavimas visiškai pagrįstas), arba paprasčiausiai nemokate žinučių įkelti.

        Atsakyti
        • Kęstutis says:
          3 m. ago

          Mane tai nuolatos “pristabdo”, bet čia dėl kintančio IP adreso, kiek pats išsiaiškinau, nes kai pamėginau kreiptis į redakciją ir mėginti aiškintis, tai į kokius 6 – 7 elektroninius laiškus neatsakė tarytum ten niekas, niekam, nieko, niekados ir ne už ką… matyt vasara, atostogos…

          Atsakyti
  2. Pilietė says:
    3 m. ago

    Ei, kur jūs, Lietuvos šviesuoliai? Kur jūs buvote visus tuos metus, kad nematėte, jog nyksta Universitas Vilnensis? Gal jau laikas išlįsti iš naktinklubių ir kitų “modernaus elito” pamėgtų landynių, ir gelbėti mūsų senąjį UV?

    Atsakyti
  3. T0mas J. says:
    3 m. ago

    Kai BLOGIO jėgos užgrobia Universitetų valdymą – pražūtis valstybei. Nejaugi šiuolaikiniai studentai bejėgiai?
    Netikiu.

    Atsakyti
    • Deja says:
      3 m. ago

      Studentai, deja, mąsto kiek kitaip. Komjaunimo komitetai (studentų atstovybės) palaiko partijos generalinę liniją; o rimtų studentų tarpe yra ir nepritariančių partijos linijai ir sveikai mąstančių, bet iš esmės jie nelabai supranta tuos suaugusiųjų reikalus ir nelinkę į juos kištis.

      Atsakyti
      • Iš Vilniaus universiteto says:
        3 m. ago

        Kokią “generalinę liniją”. Kieno? Tiesiog aktyvus jaunimas, studentų atstovybės sudaro liberalaus VU kjaunimo branduolį. Nors liberalumas būdingas ir pasivesniems studentams, o ypač – jaunesniems ir vidutinio amžiaus dėstytojams.
        Tik VU pensisninkai, profesūra dažnai išlieka konservatoriais arba kairiaisiais.

        Atsakyti
        • Dėst. says:
          3 m. ago

          Na, tam tikru požiūriu nėra taip lengva atsakyti į klausimą „kieno“. Iš esmės liberastų. Nors turbūt dar tiksliau būtų pasakyti „durnių“.

          Atsakyti
  4. Į sėkmę orientuoti sprendimų priėmimo modeliai strateginiame, taktiniame ir operatyviniame lygmenyse :D says:
    3 m. ago

    Ir beje, Žukauskas tik įsivaizduoja esąs geras vadybininkas ir daug šneka apie tai. Tikrovėje universiteto administracijoje dabar toks chaosas, koks Banio laikais būtų buvęs neįsivaizduojamas.

    Atsakyti
  5. Iš Vilniaus universiteto says:
    3 m. ago

    Sutinku, kad dabartinė VU valdžia “nušoko nuo proto”.

    Tačiau kritika VU liberalumui – tuščias reikalas. Ir A. Juozaitis turėtų suprasti, kad universitete ir būti kitaip negali. Universiteto dėstytojai, studentai visuomet išsiskyrė ir išsiskirs iš pilkosios masės. Atgimimo metu dauguma tapo Lietuvos laisvės šauklais.
    Dabar – pakilo į mkovą prieš apgailėtiną naftalininį mūsų visuomenės daugumos mentalitetą. Universitetams visuomet būdinga liberali mintis. O Vilniaus universitete ji ypatingai stipri.
    Tad neieškokite VU konservatorių, socialistų ar tautininkų (juolab – populistų), nes jų nei su žiburiu nerasite. Tai visiškai natūralu ir logiška.
    Suprantu Juozaičio kritiką bei nusivylimą – už tokius kaip jis VU atstovai tikrai nebalsuos. Nesunku atsžėti – dauguma jų parems Gitano Nausėdos kandidatūrą.

    Atsakyti
    • Dėst. says:
      3 m. ago

      Ne, ne visi universitete nupušę. Žinoma, nupušusių yra, bet yra ir sveiko proto žmonių. Nereikia nė su žiburiu ieškoti.

      Atsakyti
  6. Arguss says:
    3 m. ago

    Tautas gelbsti šviesūs ir dori žmonės, tautas žudo nutautėję ir niekšai. Tačiau pastarieji žino kaip padaryti, kad neatsirastų šviesių ir dorų. Čia ir visa tragedija. Jei neparemsime ir neginsime tokių kaip V.Radžvilas, A. Juozaitis, taip ir įvyks.

    Atsakyti
    • urba says:
      3 m. ago

      pasyviai paremti vienu savo balsu ir ginti neužtenka -reikia eiti greta ir kovoti

      Atsakyti
  7. urba says:
    3 m. ago

    A.Juozaičio ir į jį dedančių viltis laukia elementari rinkiminė katastrofa, kadangi jis pats, kaip rodo kalbėjimas Klaipėdos bibliotekoje yra pasinėręs į Hėgelinės istorinės lemties mistifikavimo aurą, ir nenori žinoti pagrindinio, labiausiai rūpimo, kaip rodo sociologinės apklausos, žmonėms dalyko – KAINŲ ŠĖLSMO SUVALDYMO. Toks vienpusiškumas – istorinių, kultūrinių menine ir šviečiamaja prasme bei kalbinių ir pilietybės dalykų akcentavimas yra neatleistinas moderniam politikui. Jo, beje, kaip ir viso Sąjūdžio “achilo kulnas” – ekonominės-socialinės politikos silpnumas. Idėjos keičiA BŪTĮ, tačiau ir BŪTIS grįžtamaisiais ryšiais keičia idėjas. Deja, tikėsimės, kad tik trumpam, materialinės buvimo čia ir dabar realijos neranda vietos A.Juozaičio bei jo bendražygių akiratyje. Pretendentui į prezidentus yra būtinas sisteminis, o ne fragmetinis kultūrtrėgerikas mąstymas ir realybės matymas.

    Atsakyti
    • Vilnietis says:
      3 m. ago

      tu tik nesijaudink šunie. Katastrofa laukia tavo remiamo mento pravarde skvernyy.
      yra tik du realūs kandidatai tai minėtas ‘skvernyy” ir Juozaitis. Už vieno stovės dalis valdžios ir karbauskio pinigai, o už kito visa dar bent kiek mąstanti Lietuva.
      Juozaitį remia ne tik tie kas atismena Sąjūdį, bet ir jo studentai – kurių yra tūkstančiai ir jie yra aktyvūs soc. tinklų vartotojai. Galiausiai Juozaitį turės paremti kaip bebūtų keista ir pati Grybcė, bei tie patys koncervatoriai ir net tokie išgamos kaip mockus(kaip tai atrodytų dabar neįtikėtina) o būtent dėl to kad neleistų karbauskiui gauti visos valdžios šalyje, kurią jis gavęs pilnai susidoros su koncervais ir visais kitais politiniais ir ekonominiais priešais. Iš Juozaičio jie bent gali tikėtis pasigailėjimo ir ne pilno nustūmimo nuo valdžios ar biznio.
      Beje aš buvau turbūt vienintelis iš tų kurie dar metai iki JAV prezidento rinkimų paskiau kad laimės trumpas ir visaip jį rėmiau- taip kad įsiklausyk ką tau sako ekspertas ir nustok loti tiek čia tiek pvz Propatria.

      Atsakyti
      • urba says:
        3 m. ago

        kale, vilnietiška, dunduk autokratiške.Mano tikslas, kad nepreitų nei vienas demagogas, ar jis būtų dabartinio premjero, prastūmusio, beje, katastrofišką prokrizinę mokesčių reformą, pavidale, ar p Juozaičio, kuriam šie žemiški dalykai nėra suvokiami, todėl jo bei dešimčių tingių inteligentų paraginusių jį kovoti už jų šveisesnę ateitį pavidale. Tik pamanykite, kiek reikėjo intelekto ir juodo darbo laiko paaukoti, kad nuspėtum, jog Trumpas laimės. Man kažkaip, tai davėsi elementariai. Tokie demagogai kaip pats, vietoj savų konstruktyvių siūlymų, kuriems reikia nemažai žinių ir darbo, suvokia prezidentinę kapaniją kaip arklių lenktynes su savais staymais – dažniausiai alaus bokalu. Juozaičiui iki reikiamo prezidentavimo lygmens dar augti ir augti, bet pats tam nei kiek įgalus padėti nei konstruktyvia kritika, nei savo indėliui

        Atsakyti
        • Vilnietis says:
          3 m. ago

          tokius kaip tu aš vadinu proto valkata. koks tavo tikslas niekam neįdomu. Mūsų tikslas atsiimt Lietuvą ir tokius kaip tu uždaryt į psichiatrines arba išvarius atimt pilietybes. galėsi savo karus kariaut kur nors šiltnamiuose ar plaudamas indus.

          Atsakyti
          • urba says:
            3 m. ago

            turto valkata, su putleriniu mentalumu, kuris atsiėmė Rusiją iš demokratų. Teiginys – ” Mūsų tikslas atsiimt Lietuvą” rodo, kad esate nauji gelbėtojai neturintys elementaraus supratingumo apie gerovės valstybės daugumai kūrimą, todėl komuniagai tokius kaip šiltą vilną tvarko jau trys dešimtmečiai.Ir toliau tvarkys, jei nepradėsite mąstyti smegenimis, o ne pasturgaliu

          • Vilnietis says:
            3 m. ago

            Putinas atsiėmė Rusiją iš 5os šalies išdavikų (tokių kaip tu) kolonos. Jokie komuniagai dar nebuvo su mumis susidūrę, o kai susidurs – nei jų, nei liberastų, nei tokių išgamų kaip tu čia nebeliks nei kvapo.
            galėsi savo šalies gerovę daugumai kurt sodomitų bare, kur nors geyropoj.

  8. Kemblys says:
    3 m. ago

    Straipsnio pavadinimas klaidina. Pamaniau, kad ,,peilis” laikraščiui ,,Universitas Vilnensis”.
    Jau pirmoje pastraipoje du pavadinimai: ,,Vilniaus universitete” ir ,,Universitas Vilnensis”.

    Straipsnį, kuriame pabrėžiama lietuvių kalba, Arvydas Juozaitis prišiukšlino savadarbiais svetimžodžiais: ,,idealistiškai”, ,,globalistiškai”…

    Atsakyti
  9. Žemyna says:
    3 m. ago

    Mano senasis, mano gerasis, tiek Asmenybių mūsų studijų laikais turėjęs Universitetas…
    Prieš kažkiek metų nuėjau pirmiausia į mūsų kiemelį, prie mūsų legendinio berželio… Jo nebebuvo. Kažin, sąmoningai nupjautas? (juk galima buvo naują pasodinti!) Deja, su berželiu ir mūsų Kiemo dvasia, jo legenda išnyko. Vaikščiojau per kiemus – viskas nauja, lyg ir gražu, bet… kita dvasia tvyro.
    Kažkas panašaus, kaip ir pirmaisiais Nepriklausomybės metais – kai ėjau senamiesčio gatvelėmis, vis negalėjau suvokti, KAS NE TAIP – tie patys griuvėsiai, tie patys vijokliai sienomis lipa, tačiau kažkas nejaukaus TVYRO, lyg kirvis, ir visai nevilioja, kaip ir anksčiau, numojus ranka į visus reikalus, „kiemais ir stogais” per senamiestį pereiti. Skubėjau iš jo.
    Vėliau spaudoje pasirodė žinios apie kriminaliniais būdais prichvatizuojamus senamiesčio butus ir pastatus. Šiandien dauguma vietų teoriškai tvarkingos, gražus grimas uždėtas, bet kartu ir jo prigimtis „pataisyta” pagal šių dienų realpolitik supratimą.
    Tas pat ištiko ir VU vidaus politiką – REALPOLITIK, kas iš tiesų reiškia prisitaikymą. Kiek pamenu, p. Putinaitė labai smerkia ANŲ laikų prisitaikėlius. O šių?

    Atsakyti
  10. Vilna says:
    3 m. ago

    Žodžio laisvė nėra laisvė kalbėti tik ką nors žinantiems, tą dalyką išmanantiems, turintiems ką pasakyti, tai politinė laisvė asmeniui apskritai. Tokiu atveju politiniame ir apskritai visuomenės gyvenime įsigali nežinojimas, neišmanymas. Kuo jis didesnis tuo asmeniui labiau veža gyvenime… Kai demokratinėje valstybėje nežinojimas paima viršų, tai valstybei nereikalingas tampa ir Universitas Vilnensis. Jau tapo išdraskytas LEU, į skvernus kabinamasi VU – kiek įmanant Universitu verčiamas tik VDU… Tokia šiandienos vyksmų esmė… “Žodžio laisvė” – lazda, turinti du galus…

    Atsakyti
    • Šiaip says:
      3 m. ago

      Kalbėti neišmanantiems lygu kiaulėms žemčiūgus barstyti.

      Atsakyti
  11. Žemyna says:
    3 m. ago

    Turime visokių etikos komisijų. Kai kada jos būna stebėtinai aktyvios, o jų sprendimai stebina. Pvz., sprendimas dėl vieno dėstytojo, pažadėjusio premiją už faktų pateikimą. Atrodytų, tokia pilietiška iniciatyva turėjo sulaukti tik palaikymo, tačiau ta komisija organizavo jam šiuolaikišką „troiką”, nes suprato tą iniciatyvą, kaip ir dera trojkų laikų „aktyvistui-visuomenininkui”.
    O štai šioje situacijoje, kad ir keista, visiška tyla. Nulis dėmesio, kai iš rektoriaus atstovų atsklido, jog VU ne laidotuvių kontora, kad Biržiškų laidotuvių imtųsi. Apie kitus, jau girdėtus keistus sprendimus nė nekalbant. Ar situacija neprimena tos, kai į Smolnį įvirtę perversmininkai puolė plėšti parketą, paveikslus, baldus laužui. Tik dabar ten tvarkosi tam tikros tematikos „vidiakų” užauginta karta.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

B. Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą

B. Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą

2021 01 26
Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus

Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus

2021 01 24
VU profesoriaus Leono Jovaišos šimtųjų metinių minėjimo proga rengiamas forumas

VU profesoriaus Leono Jovaišos šimtųjų metinių minėjimo proga rengiamas forumas

2021 01 23
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)

2021 01 20
Pirmą kartą Lietuvos istorijoje išleista knyga apie lietuvių skaliką

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje išleista knyga apie lietuvių skaliką

2021 01 19
Santaros slėnyje bus statomas išskirtinis mokslo centras

Santaros slėnyje bus statomas išskirtinis mokslo centras

2021 01 19
Lietuvos mokslų akademijos gimtadienis

Lietuvos mokslų akademijos gimtadienis

2021 01 16
Minėsime Laisvės gynimo 23-iąsias metines (dienotvarkė)

S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų…

2021 01 12
Nacionalinis susivienijimas reikalauja nutraukti vyresnio amžiaus asmenų diskriminaciją | NS nuotr.

Nacionalinis susivienijimas įspėja neįvesti nepaprastosios padėties

2021 01 05
Nuo kitų metų pradžios Šiaulių universitetas taps Vilniaus universiteto Šiaulių akademija

Šiaulių universitetas tapo Vilniaus universiteto Šiaulių akademija

2021 01 02
Rodyti daugiau

Naujienos

Paštas | sumin.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Lietuvos paštas: dėl gausaus sniego sutriko laiškininkų bei kurjerių veikla

2021 01 26
Kaip šiuolaikiniai elektroniniai prietaisai kenkia Žemei
Gamta ir ekologija

Kaip šiuolaikiniai elektroniniai prietaisai kenkia Žemei

2021 01 26
Architektūros oskarų apdovanojimams pasiūlyta 14 Lietuvos architektų projektų
Architektūra

Architektūros oskarų apdovanojimams pasiūlyta 14 Lietuvos architektų projektų

2021 01 26
ŽPV infekcija: vėžį sukelia ne tik moterims, bet ir vyrams
Gamta ir žmogus

ŽPV infekcija: vėžį sukelia ne tik moterims, bet ir vyrams

2021 01 26
Vaikų iki 5 metų ikimokyklinis ugdymas duoda didžiausią grąžą, tačiau prieinamas – ne visiems
Lietuvoje

Vaikų lavinimo programoms skirta 17 mln. eurų

2021 01 25
Petras Vileišis su žmona Alina (1904 05) | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.
Istorija

Petrui Vileišiui – 170

2021 01 25
Skiepai | vrm.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

SAM plečia sąrašą, kurios asmenų grupės turėtų būti skiepijamos pirmos.

2021 01 25
legacy.pitchengine.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Įspėjama apie itin gausų sniegą, pūgas ir sudėtingas vairavimo sąlygas

2021 01 25


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Gintautas apie B. Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą
  • Bartas apie Akademikui Romualdui Grigui – 85
  • ŽEMAITIS apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Metai patarimas apie Sudie, svajonių Amerika

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuvos paštas: dėl gausaus sniego sutriko laiškininkų bei kurjerių veikla
  • Kaip šiuolaikiniai elektroniniai prietaisai kenkia Žemei
  • B. Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą
  • Architektūros oskarų apdovanojimams pasiūlyta 14 Lietuvos architektų projektų

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2476; komentarų: 20
  • A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus peržiūrėta: 894; komentarų: 6
  • Vilniaus stoties rajonas ruošiasi keisti savo veidą peržiūrėta: 871; komentarų: 3
  • 2021-aisiais minimas poeto Vytauto Mačernio gimimo šimtmetis peržiūrėta: 868; komentarų: 2
  • Lietuvos mokslų akademijos gimtadienis peržiūrėta: 858; komentarų: 0
  • Tūkstančiams suskaitmenintų kultūros paveldo vertybių VU biblioteka suteikia viešo naudojimo statusą peržiūrėta: 791; komentarų: 0

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

B. Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 26
1
B. Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą

Labai džiaugiuosi, kad man į rankas pateko 2020 metų pabaigoje išleista mano buvusio dėstytojo, gerbiamo Juozo Maceikos (1904-1991) knyga „Lietuvių...

Skaityti toliau

Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 24
6
Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus

Sausio 24 d. eidamas 67 metus mirė Lietuvos Kariuomenės kūrėjas savanoris, tautininkas, Vilniaus Šventaragio romuvos vaidila Želmis – Eugenijus Martinkus...

Skaityti toliau

VU profesoriaus Leono Jovaišos šimtųjų metinių minėjimo proga rengiamas forumas

by Kristina Aleknaitė
2021 01 23
0
VU profesoriaus Leono Jovaišos šimtųjų metinių minėjimo proga rengiamas forumas

Šiemet minimos Vilniaus universiteto (VU) mokslininko ir mokytojo prof. habil. dr. Leono Jovaišos (1921-01-11–2017-01-17) šimtosios gimimo metinės. Nusipelnęs Lietuvos mokslininkas...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Gintautas apie B. Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą
  • Bartas apie Akademikui Romualdui Grigui – 85
  • ŽEMAITIS apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Metai patarimas apie Sudie, svajonių Amerika
  • To LA apie Sudie, svajonių Amerika

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Zaptė (uogienė) vyšnių šventėje | rengėjų nuotr.

Prasideda Žagarės vyšnių šventė

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai