Prašoma atnaujinti „Garliavos bylos“ ikiteisminį tyrimą (31)

Nijolė Sadūnaitė | lrs.lt, Dž. G. Barysaitės nuotr.

Felicija Nijolė Sadūnaitė | lrs.lt, Dž. G. Barysaitės nuotr.

Liepos 10 d. Nijolė Sadūnaitė, Aurimas Drižius ir Eugenijus Paliokas Generalinei prokuratūrai pateikė prašymą atnaujinti ikiteisminį tyrimą dėl labai sunkių nusikaltimų – teisėjo Jono Furmanavičiaus, Violetos Naruševičienės, Drąsiaus Kedžio, Andriaus Ūso nužudymo ir mažamečių prievartavimo.

Pateikiame visą pilną prašymo tekstą:

„Prašymas atnaujinti ikiteisminį tyrimą dėl labai sunkių nusikaltimų  – Kauno apygardos teismo teisėjo Jono Furmanavičiaus, Violetors Naruševičienės, Drąsiaus Kedžio, Andriaus Ūso  nužudymo ir mažamečių D.Kedžio ir V.Naruševičienės dukrų prievartavimo

Generalinei prokuratūrai

Prašymas atnaujinti ikiteisminį tyrimą dėl labai sunkių nusikaltimų – Kauno apygardos teismo teisėjo Jono Furmanavičiaus, Violetors Naruševičienės, Drąsiaus Kedžio, Andriaus Ūso  nužudymo ir mažamečių D.Kedžio ir V.Naruševičienės dukrų prievartavimo

2018 m. liepos 10 d.

Du JAV Kongreso nariai – Rendis Hultgrenas (Randy Hultgren) ir Kristoperis Smitas (Christopher Smith) pateikė įstatymo projektą JAV kongresui dėl teisėjos Neringos Venckienės politinio persekiojimo.

Šio įstatymo esmė – juo prašoma neišduoti Lietuvai eksteisėjos Neringos Venckienės, ir suteikti jai politinį prieglobstį JAV, nes Lietuvoje jos gyvybei gresia pavojus.

Kongresui pateiktame projekte taip pat siūloma pripažinti, kad Neringa Venckienė pabėgo į JAV ir paprašė politinio prieglobsčio po penkerių metų kovos ir bandymų apsaugoti savo 4 metų dukterėčią Deimantę Kedytę. Mergaitė pranešė, kad ją prievartavo Lietuvos vyriausybės pareigūnai tuo metu, kai ji buvo savo motinos priežiūroje. Taip pat Kongresas svarstys pripažinti, kad Lietuvos vyriausybė sistemiškai persekiojo  žurnalistus, gydytojus, Deimantės Kedytės senelius, jų kaimynus, žmonės, kurie rinkosi į susirinkimus, ir visus tuos, kurie netylėjo ir pateikė įrodymus ar paramą Deimantei Kedytei arba priešinosi jos prievartiniam pagrobimui iš teisėjos Venckienės namų.

Kitaip sakant, JAV Kongresas svarstys įstatymo pataisą, kuria iš esmės siūloma Lietuvą pripažinti mafijos kontroliuojama teritorija, kur laisvai prievartaujami vaikai, žudomi jų tėvai, o seneliai ir šeimos nariai persekiojami tik dėl to, kad bando padėti aukai.

Visos šios aplinkybės, o taip pat neišaiškintos Violetos Naruševičienės, Jono Furmanavičiaus, Andriaus Ūso, Drąsiaus Kedžio žmogžudystės, taip pat metodai, kokiais bandoma pateikti šiuos nusikaltimus kaip nelaimingus atsitikimus arba kaltę suversti nekaltiems žmonėms, byloja tai, kad visi šie nusikaltimai, o taip pat Deimantės Kedytės ir Violetos Naruševičienės dukros prievartautojai iki šiol nėra nustatyti, o nusikaltimai nėra ištirti.

Kaip žinia, pedofilijos byloje, be jau tiesioginių nukentėjusios Deimantės Kedytės parodymų, kad pedofilai kai kaišiodavo savo „sysalus“ (net keturios psichologų ekspertizės, kurios patvirtino, kad mergaitė nemeluoja, būtent todėl tas teisėjas Andrius Cininas ir nedrįso jos apklausti teisme, o pats išgalvojo naują medicininį terminą – „jos atmintis ištrinta“), buvo dar kita auka – Deimantės pusseserė, keliais metais vyresnė Violetos Naruševičienės dukra O.N., kuri galimai buvo prievartaujama analiniu būdu. Prokuratūra paskelbė, kad nėra jokių įrodymų, kad V.Naruševičienės mergaitė buvo prievartaujama, tačiau tai dar vienas melas – netgi tuo metu, kai buvo apklausiama policijoje dėl galimo prievartavimo, dešimties metų mergaitė pakakojo į kelnes. Kaip aiškėja iš bylos dokumentų, nors mergaitės apklausa truko tik valandą, tačiau apklausos metu jos motina, įtariama sąvadautoja, kuriai buvo leista dalyvauti apklausoje, Violeta Naruševičienė pareiškė, kad „na patikrinsim, kas tenai, kokie reikalai“, „sakau, jai kelnytes reikia dar man patikrinti. Mes prie to pačio vis tiek norėsiu kelnytes susitikrint“. Akivaizdu, kad net apklausos metu mergaitė turėjo sveikatos problemų, susijusiu su išmatų ar šlapimo nelaikymu.

Medicinos ekspertas nustatė, kad O.N. buvo diagnozuotas lėtinis tiesiosios žarnos funkcijos sutrikimas – tiesioji žarna buvo išsiplėtusi virš amžiaus normos ribų. Kaip vieną iš tokio funkcijos sutrikimo priežasčių gydytojas R. Bagdzevičius taipogi įvardijo išorinį poveikį mergaitės išangei bei paaiškino, kad nustatyti lytinio išnaudojimo požymius medicininiais tyrimais yra ganėtinai sunku.

„Byloje pakanka įrodymų, kad V.Naruševičienės dukros sveikatos problemos, susijusios su išmatų nelaikymu, atsirado būtent laikotarpiu nuo 2006 m. pradžios iki 2008 m. pabaigos, kuri sutampa su A. Ūsui inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laiku, – teigiama N.Venckienės skunde, – liudytojas G. Čereškevičius parodė, kad būtent 2008 m. sausio mėnesį sulaukė nusiskundimų dėl to, kad mergaitė nelaiko išmatų. Šios apklausos metu liudytojas G. Čereškevičius parodė, kad esant funkciškai padidėjusiai mergaitės tiesiajai žarnai, viena iš tokio sutrikimo priežasčių gali būti sąlygota lytinių santykių su mergaite per tiesiosios žarnos išeinamąją angą. Iš esmės tą patį patvirtino ir liudytojas R. Bagdzevičius 2009-10-23 liudytojo apklausos metu. Šis liudytojas taipogi patvirtino, jog pirmas O. Naruševičiūtės vizitas pas jį dėl tuštinimosi problemų buvo 2008-12-08, tai yra jau pradėjus šį ikiteisminį tyrimą ir esant pagrįstai rizikai, kad mažamečių tvirkinimo bei seksualinio prievartavimo faktai gali būti išaiškinti“.

Akivaizdu, kad nutraukiant tyrimą dėl O.N. prievartavimo, visiškai nebuvo vertinami liudytojų (gydytojų) G. Čereškevičiaus ir R. Bagdzevičiaus parodymai anie tai, kad viena iš mergaitės diagnozuotų sveikatos sutrikdymo, susijusios su išmatų nelaikymu, priežasčių gali būti lytiniai santykiai su mergaite per tiesiąją žarną.

Tai, kad pedofilijos byloje liudininkams ir nukentėjusiems buvo daromas neteisėtas spaudimas, paliudijo ir buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas. Jis viešai papasakojo, kad tuo metu, kai teisme buvo nagrinėta vadinamoji Garliavos pedofilijos byla, prezidentūros patarėjai aktyviai kišosi į šią bylą.

Zuokas netikėtai pareiškė, kad anksčiau į jį kreipėsi Vilniaus savivaldybės specialistai, kuriems Garliavos istorijoje esą spaudimą darė prezidentės patarėjai. „Nei pati skambinu, nei patarėjams duodu skambinti. Turbūt aš atsakau ir už orą, ir už lietų“, – TV laidoje ironizavo D. Grybauskaitė.

Atsakydamas prezidentei A. Zuokas pasiūlė susitikti su šalies vadove arbatos. Vilniaus meras atvestų neįvardintą pareigūnę, kuri demaskuotų D. Grybauskaitės patarėjus.

Kaip žinia, Vilniaus apygardos prokuratūra dar 2012 m. perdavė teismui pedofilijos bylą, kurioje priekabiavimu buvo kaltinamas jau miręs Andrius Ūsas. Tai buvo padaryta tam, kad „nuraminti visuomenę“, tačiau byla į teismą buvo perduota tuščia, be pagrindinių surinktų įrodymų. Pvz., byloje nebuvo antros nukentėjusios mergaitės, kuriai teismo ekspertai nustatė išstorėjusią storąją žarną, kuri galėjo būti pažeista dėl veikimo „storu buku daiktu“, parodymų. Taip pat byloje neliko įrodymų, kuriuos surinko pedofilijos bylą pradėjęs tirti prokuroras Nerijus Bieliauskas – tai yra Andriaus Ūso buvimas tam tikrose vietose tam tikru laiku, kai buvo tvirkinama mergaitė, buvo patvirtintas elektroninėmis techninėmis priemonėmis. Be to, tuo metu tyrėjams ir ekspertams nesukėlė abejonių suaugusiųjų niekintos mergaitės pasakojimai. Tačiau teismui perduotoje byloje šių įrodymų neliko, ir jau kitas prokuroras paprašė išteisinti A.Ūsą, o iš darbo išėjęs prokuroras N.Bieliauskas prasitarė, kad jeigu jam kas nors atsitiks, tai jis papasakos, kas vyko prokuratūroje…

Žodžiu, teismui buvo perduota tuščia byla, be jokių įrodymų, o bylą nagrinėjęs teisėjas Andrius Cininas nusprendė, kad „mergaitės atmintis ištrinta“, ir A.Ūsą išteisino. Tiesa, prieš tai prokuratūra ėmėsi žygių, kad nuo šios bylos būtų nušalinta Neringa Venckienė, kuri nebūtų taip lengvai leidusi šią bylą numarinti. Tik vakar paaiškėjo, kad ir Dalios Grybauskaitės prezidentūros patarėjai aktyviai dalyvavo N.Venckienės nušalinime. Mat teismas nušalino N.Venckienę nuo savo dukterėčios atstovavimo teisme, ir nusprendė, kad geriausiai mažametės Drąsiaus Kedžio dukros interesus apgintų Vaiko teisių apsaugos tarnybos (VTAT) darbuotojai.

Kaltinimai Drąsiui Kedžiui ir jo aklam padėjėjui remiasi vieninteliu įrodymu – „patologinio“ melagio Mindaugo Žalimo parodymais. Vilniaus apygardos teismo teisėjai paskelbė, kad D.Kedys įvykdė dvi žmogžudystes, ir bendrininkavimu jam kaltinamas Raimundas Ivanauskas taip pat nuteistas. Tačiau nė vienas teismas nėra paskelbęs, kad yra surinkta pakankamai įrodymų, kad būtent D.Kedys yra žudikas.

Priešingai – generalinė prokuratūra pridarė tiek daug klaidų, apkaltindama D.Kedį nužudymu, kad dabar sunkiai galima tuo patikėti.  Visų pirma, ant ginklo, iš kurio buvo nušauti teisėjas Jonas Furmanavičius ir Violeta Naruševičienė, ir kuris buvo rastas šalia nužudyto Drąsiaus Kedžio kūno Kauno marių pakrantėje, nebuvo jo biologinių pėdsakų, nors laikinasis generalinis prokuroras Robertas Petrauskas jau buvo spėjęs pranešti, kad ant ginklo rasta D.Kedžio DNR.

Negana to, paaiškėjo, kad net pusę metų, kol neva vyko D.Kedžio „paieška“, policija neturėjo ieškomiausio nusikaltėlio Drąsiaus Kedžio pirštų antspaudų, nes jie buvo paimti tik nuo lavono, ir policijos ieškomų asmenų duomenų bazė tuomet pranešė, kad toks asmuo nėra paieškomas.  Kaip R.Petrauskas galėjo paskelbti, kad ant ginklo rasti D.Kedžio pirštų antspaudai, jeigu policija jų neturėjo?

„Kaip prokurorai gali teigti, kad žudikas – D.Kedys, jeigu jie neturėjo jo pirštų antspaudų? O prokurorai iš karto skelbė, kad Drąsius žudikas, nors aš manau, kad nei prie to Furmanavičiaus, nei prie Naruševičienės kūnų jie nerado jokių pėdsakų, – LL („Laisvam laikraščiui“) sakė D.Kedžio sesuo Neringa Venckienė, – o jeigu ir turi, tai tikrai ne Drąsiaus“.

Vilniaus apygardos teismo 2009-10-06 nutartimi prokurorai buvo įpareigoti pareikšti įtarimus Drąsiaus Kedžio draugei ir dukros motinai Laimai Stankūnaitei, nes, kaip rašoma teismo nutartyje, iš aukščiau išvardintų aplinkybių galima pagrįstai įtarti, jog L.Stankūnaitė, suteikdama sąlygas įtariamajam A.Ūsui tvirkinti mažametę D.Kedytę, pati betarpiškai stebėdama su vaiku atliekamus nusikalstamus veiksmus, padėjo A.Ūsui tvirkinti mažametę, dėl ko jos veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 153 str., požymių.  Prokuratūra ignoravo šią nutartį, ir kažkodėl prokurorai nebuvo patraukti atsakomybėn?

 Mat Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas, po Seimo laikinosios komisijos dėl teisėjos Neringos Venckienės imuniteto atėmimo posėdžio birželio 7 d., atsakydamas į „Laisvo laikraščio“ klausimą, kodėl D.Valys iki šiol neįvykdė Vilniaus apygardos teismo sprendimo – pareikšti įtarimus Laimai Stankūnaitei, atsakė: „Šios aplinkybės, kaip jums žinoma, yra nagrinėjamos Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme. Todėl šią bylą nagrinėjantis teismas, jeigu matys įstatyminius pagrindus, nustatyta tvarka galės kreiptis į prokuratūrą, pranešdamas, kad tam tikri asmenys gali būti padarę nusikalstamas veiklas…“

Į kitą „Laisvo laikraščio“ žurnalisto klausimą: „Jūs meluojate, nes jūsų minėtas teismas nurodė, kad reikšti kam nors įtarimus yra prokurorų kompetencija?“, Ž.Radišauskas jau nieko nebeatsakė.

Todėl pasikartosiu – pedofilijos byloje iki šio nėra išaiškintos keturios žmogžudystės – kas nužudė Kauno apygardos teismo teisėją Joną Furmanavičių, Drąsių Kedį, Andrių Ūsą ir Violetą Naruševičienę, žino tik šių žudynių organizatoriai ir jiems priedangą suteikusi Generalinė prokuratūra.

Manoma, kad D.Kedys buvo pagrobtas ir nuginkluotas prieš pat J.Furmanavičiaus nužudymą – jo pagrobimą gatvėje matė viena liudininkė. Vėliau J.Furmanavičius ir V.Naruševičienė galimai buvo nužudyti kaip per daug žinantys liudininkai, o D.Kedys buvo laikomas ir kankinamas nežinojome vietoje, bandant iš jo išgauti turimą informaciją apie nusikaltėlius.

Apie tai savo vaizdo įraše pranešė ir Karolis Venckus, nurodęs, kad jo dėdė buvo pagrobtas ir laikomas psichiatrinėje ligoninėje. Galiausiai ir D.Kedys buvo nužudytas ir numestas Kauno marių pakrantėje. Nors jo visas kūnas buvo sužalotas, kojos ir rankos sulaužytos, tačiau prokuratūra „nustatė“, kad D.Kedys mirė sava mirtimi, „užspringęs skrandžio turiniu“. Kad nuraminti visuomenę, D.Grybauskaitė su tuometiniu gen. prokuroru A.Valantinu nutarė perduoti teismui įtariamojo pedofilija Andriaus Ūso bylą, pateikus jam kaltinimus tik dėl  lytinio priekabiavimo.

Tačiau, nors jau tada prokurorai nutarė išimti iš pedofilijos bylos visus surinktus įrodymus ir ją teismui pateikti tuščią, vienintelis likęs įtariamasis A.Ūsas, matyt, taip pat neišlaikė, ir bijantis, kad jis gali ką nors išduoti, buvo nužudytas – jo mirtį prokuratūra ištyrusi taip pat nustatė, kad jis mirė per nelaimingą atsitikimą – prigėrė baloje, nukritęs nuo keturračio motociklo.

Žinoma, kad prokuratūra mums jau daugelį metų seka pasakas, ir tai tik įrodo, kad ji žino, kas yra tikrieji žudikai. Tai, kad prokuratūros vadovai žinojo ir slėpė tikruosius žudikus, liudija ir toks faktas – pedofilijos bylą tyręs prokuroras Nerijus Bieliauskas vienu metu buvo supanikavęs, ir pasakęs, kad „jeigu man kas atsitiks, aš netylėsiu“, ir parašė atsistatydinimo pareiškimą. Vėliau N.Bieliausko surinkti įrodymai apie Andriaus Ūso atliktą mergaitės tvirkinimą net nebuvo pateikti teismui, ir išimti iš bylos.

„D.Kedžio darytas vaizdo įrašas pripažintas neteisėtai gautu įrodymu, padarytu pažeidžiant LR įstatymuose ir tarptautinėse Konvencijose įtvirtintą vaiko teisę į garbę, orumą ir asmens atvaizdą, – paskelbė teisėjas A.Cininas. Nors įstatymai leidžia nukentėjusiems patiems rinkti įrodymus, mergaitės pasakojimas apie patirtą prievartą teisėjo buvo pavadintas „neteisėtai gautu įrodymu“.

Be to, A.Cininas pareiškė, kad „liudytojos L.Bloznelytės -Plėšnienės parodymai apie ypatingas žymes ant kaltinamojo lytinių organų nevertinti, nes jos nurodytos aplinkybės yra už A.Ūsui pateiktų kaltinimo ribų. A.Ūsas nebuvo kaltinamas apsinuoginimu prieš nepilnametę ir lytinių organų jai demonstravimu. Todėl, pagal kaltinimų prasmę, vaikas negalėjo matyti A.Ūso lytinių organų“.

Nors Deimantė K. pasakojo, kad buvo priversta nuolat laižyti „sysalus“, tačiau teisėjas A.Cininas nurodė, kad „vaikas negalėjo matyti lytinių Ūso organų“.

Tokiu būdu teisėjas A.Cininas padarė nusikaltimą – dokumentų klastojimą, į savo nutartį įrašydamas žinomai melagingus duomenis.

Į lietuviškos teisėtvarkos nemalonę dėl liudijimo Garliavos byloje patekusi L. Bloznelytė-Plėšnienė yra habilituota biomedicinos mokslų daktarė, žinoma onkologė ir chirurgė, 2002 metų Lietuvos mokslo premijos laureatė. Jos tėvas Mindaugas Julius Bloznelis – mokslų daktaras, Lietuvių katalikų mokslų akademijos narys, antisovietinės ir antinacinės rezistencijos dalyvis, politinis kalinys ir tremtinys, o motina Kamilė Bloznelienė – garsi gydytoja kardiologė, habilituota daktarė.

Gydytoja L. Plėšnienė 2012 metais, netrukus po to, kai Deimantė Kedytė buvo prievarta išnešta iš senelių namų, televizijos laidoje papasakojo apie 2010-aisiais jos kabinete apsilankiusius Andrių Ūsą, dvi moteris ir mergaitę. Pasak medikės, jie atėjo iš anksto neužsiregistravę, kabinete elgėsi labai keistai ir įžūliai. A. Ūsas prie abiejų moterų ir mergaitės išsitraukęs savo lyties organą ir liepęs pašalinti nuo jo didelę vyndėmę. L. Plėšnienei atsisakius tai daryti, ją užsipuolusi vyresnė moteris, kuri paprašiusi apžiūrėti ir mergaitę, tačiau išsigandusi mergaitė nesileidusi apžiūrima. Jaunesnioji moteris gydytojai pasakiusi, kad jie esą iš Garliavos.

Primename kad Deimantė Kedytė taip pat kalbėjo apie dėmę ant A. Ūso lyties organo.

Visi liudininkai, sąžiningai liudiję tiesą, kaip profesorė L.Bloznelytė-Plešnienė, buvo nuteisti ir nutildyti tos pačios mafijinės teisėsaugos.

Be to, A.Cininas nurodė, kad „(A.Ūso) tyrimo poligrafu duomenys nevertinti, nes gauti ne įstatymo nustatyta tvarka. Nei BPK, nei kitas įstatymas nenumato tokio tyrimo veiksmo, kaip tyrimas poligrafu. Be to, tyrimo duomenys prieštaringi, ne specialisto gali būti interpretuojami tiek kaip teisinantys, tiek kaip kaltinantys. Šių duomenų interpretacijos specialistas nepateikė, nes neturi reikiamos kvalifikacijos“.

Ramučio Jancevičiaus vadovaujama Vilniaus apygardos prokuratūra į teismą nusiuntė tuščią bylą be jokių įrodymų, kad būtų nuraminta visuomenė, ir prokurorai nusiplautų rankas – neva mes viską padarėme.  Dar įdomiau, kad tas pats prokuroras R.Jancevičius laidoje „Prieš srovę“ pripažino, kad Drąsius Kedys buvo sekamas, nors Vilniaus apygardos prokuratūra buvo atmetusi Policijos departamento prašymą jį sekti.

„Tai kas tada sekė D.Kedį, ir kas stebėjo, kaip jis neva žudo žmones?“, – stebisi D.Kedžio sesuo Neringa Venckienė. Ji mano, kad pedofilijos byloje buvo dar ir šeši tomai visų įtariamųjų pokalbių mobiliais telefonais išklotinių, tačiau šie duomenys taip pat buvo paslėpti ir į teismą nepateko, nors galėjo puikiausiai atskleisti visą gražųjį pedofilų tinklą, kuriame įsivėlę prokurorai, teisėjai ir Seimo nariai. Dabar, matyt, visi šie įrodymai yra sunaikinti atskiruoju prokurorų nutarimu.

Nors D.Kedžio dukra buvo kelis kartus apklausta, ir papasakojo, kaip „dėdės“ jai į burną kaišiojo savo „sysalus“, o ekspertai nustatė, kad mergaitė nemeluoja, tačiau pedofilijos bylą nagrinėjęs teisėjas Andrius Cininas nutarė, kad į bylą neverta iškviesti aukos, nes jos „atmintis ištrinta“.

Apie nusikaltėlių įtaką „teisėsaugos“ sistemai liudija ir toks faktas, kad iš karto po to, kai A.Cininas „teisingai“ išnagrinėjo pedofilijos bylą, D.Grybauskaitė pasirūpino A.Cinino karjera ir perkėlė jį dirbti į Vilniaus apygardos teismą.

Tai, kad Lietuvos teismų sistema nėra nepriklausoma, geriausiai įrodo ir Raimondo Ivanausko byla.

Apeliacinis teismas nusprendė, kad užtenka įrodymų, kad neva Drąsius Kedys nužudė Joną Furmanavičių ir Violetą Naruševičienę, o jam neva padėjo aklas žmogus Raimundas Ivanauskas. Kadangi jokių įrodymų byloje nėra, teismams ir prokuratūrai teko suktis – pagrindiniu kaltės įrodymu tapo tokių recidyvisto Mindaugo Žalimo parodymai apie tai, ką neva darė R.Ivanauskas.

Pats M.Žalimas gelbėjosi nuo kalėjimo, mat buvo iki komos primušęs vieną baltarusį, kuris atpažino M.Žalimą kaip savo užpuoliką.

Tačiau prokuratūra apkaltino šiuo nusikaltimu kitą žmogų, o M.Žalimas sutiko duoti „reikiamus parodymus“ kitoje byloje, kurioje prokuratūrai žūtbūt reikėjo įrodyti, kad jokios pedofilijos Garliavoje nebuvo, viską išgalvojo D.Kedys ir jo šeima. Galiausiai D.Kedys neva nužudė kelis žmonės dėl išgalvotos priežasties – pats sugalvojo, kad jo dukra buvo prievartaujama (tai, kad Deimantė Kedytė nemelavo, kelis kartus patvirtino visokie ekspertai) pedofilų, todėl pats įvykdė savo teisingumą.

Šioje istorijoje yra keli esminiai dalykai – tas pats „liudininkas“ Mindaugas Žalimas Vilniaus apygardos teismo jau buvo pripažintas melagiu, todėl juo tikėti nėra jokio pagrindo. Dar viena paralelė apie „lietuvišką teisingumą“ – visi policijos komisarai, įskaitant ir Visvaldą Račkauską, kurie buvo teisiami dėl tarnybos pareigų neatlikimo taip pat pagal M.Žalimo parodymus, buvo išteisinti, teismas pripažino, kad jis melagis. Tačiau D.Kedžio ir R.Ivanausko byloje teismas nesuabejojo jau melagiu pripažinto M.Žalimo parodymais ir pasiuntė į kalėjimą aklą žmogų. Kaip jis ten kalėjime, būdamas aklas, galės atlikti bausmę – tai jau nebe teisėjų rūpestis.

Tai, kad ši mafijinė teisingumo sistema nieko nepaisys, buvo aišku nuo pradžių – 2016 m. birželio 9 d. Vilniaus apygardos teismo kolegija, pirmininkaujama Daivos Kazlauskienės, paskelbė, kad siunčia į kalėjimą 8 metams aklą žmogų Raimundą Ivanauską, kuris neva skatino Drąsių Kedį nužudyti Joną Furmanavičių ir Violetą Naruševičienę. Nors jokių įrodymų, kad šiuos žmones nužudė D.Kedys, byloje nėra, priešingai, yra liudininkų, teigiančių, kad dar prieš šias žmogžudystės D.Kedys buvo pagrobtas, tačiau teisėja T.Kazlauskienė šioje byloje nutarė, kad užtenka „liudininko“ Mindaugo Žalimo parodymų, kad jis neva žinojo, kad R.Ivanauskas planavo su D.Kedžiu žudyti žmones.

Visos šios aplinkybės įrodo, kad prokuratūra veikė ne siekdama nustatyti įtariamuosius, ir išaiškinti šiuos nusikaltimus, tačiau viską darė priešingai – stengėsi, kad nusikaltėliai išvengtų atsakomybės.

Turint omenyje, kad atsakymų į iškeltus klausimus iki šiol nėra, o minėta istorija jau yra pasiekusi ir JAV Kongresą, kas daro itin didelę žalą Lietuvos Respublikai, ir jos reputacijai pasaulyje, prašau:

  • Atnaujinti ikiteisminį tyrimą dėl Violetos Naruševičienės, Jono Furmanavičiaus, Andriaus Ūso, Drąsiaus Kedžio nužudymo ir šį tyrimą pavesti prokurorams, kurie dar turi garbės ir profesionalumo ištirti šiuos nusikaltimus, o ne juos nuslėpti.
  • Atnaujinti ikiteisminį tyrimą dėl Deimantės Kedytės ir jos pusseserės, Violetos Naruševičienės dukros, prievartavimo ir nustatyti tai padariusius asmenis.
  • Nustatyti, kurie valstybės pareigūnai aktyviais veiksmais prisidėjo prie to, kad šie labai sunkūs nusikaltimai nebūtų išaiškinti.

Felicija Nijolė Sadūnaitė, Švč. Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos narė, vienuolė, sovietmečiu 6 metams laisvės atėmimo bausme nuteista už disidentinę veiklą, kalinta Mordovijoje, ištremta į Sibirą, 2017-jų metų Lietuvos Respublikos Laisvės premijos laureatė.

Aurimas Drižius, Savaitraščio „Laisvas laikraštis“ redaktorius (Konstitucijos pr. 23b, Vilnius).

Dr. Eugenijus Paliokas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas, Lietuvos Visuomenės Tarybos Organizacinio Komiteto narys.“

Primename, kad du JAV Kongreso nariai – Rendis Hultgrenas (Randy Hultgren) ir Kristoferis Smitas (Christopher Smith) pateikė įstatymo projektą JAV kongresui dėl teisėjos Neringos Venckienės politinio persekiojimo. Daugiau apie tai rasite čia ir čia.

Kategorijos: Laiko vinys, Lietuvoje, Lietuvos kelias, Naujienos, Nuomonių ratas, Pilietinė visuomenė, Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Komentuoti: Žemyna Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *