Muziejuje tęsiamas paskaitų ciklas „Trys pokalbiai apie Lietuvą ir tarpukario Klaipėdą“ (0)

Klaipėdos krašto direktorijos pirmininkas Otas Biočeris (Otto Biotcheris) | Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Gegužės 18 d., 16 val., Klaipėdoje Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2), vyks lietuvių diplomato, istoriko, Lietuvos užsienio reikalų ministerijos ambasadoriaus ypatingiems pavedimams dr. Vytauto Žalio antroji paskaita „Kuo Lietuvos valstybei nusikalto Klaipėdos krašto direktorijos pirmininkas Otas Biočeris (Otto Biotcheris)?“ iš ciklo „Trys pokalbiai apie Lietuvą ir tarpukario Klaipėdą“.

Anot paties pranešėjo, tai pamąstymai Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga apie lietuviškosios politikos Klaipėdos krašte kelius bei klystkelius.Kas tas Otas Biočeris (Otto Biotcheris)?! Maždaug tokia būtų 99,9% dabartinių klaipėdiečių reakcija išgirdus šį vardą. Nenuostabu, šiandien Lietuvos žemėlapyje de jure nebėra Klaipėdos krašto, o uostamiesčio statusas nieko nesiskiria, tarkim, nuo Šiaulių. Laikus, kuomet kraštas autonomijos teisėmis įėjo į Respublikos sudėtį, mena tik Liepų gatvėje ir šiandien stovintis daugumai klaipėdiečių pažįstamas pastatas, kuriame dirbo Antanas Merkys, Vytautas Gylys, Jonas Navakas bei kiti Lietuvos gubernatoriai. Tačiau kiek uostamiesčio gyventojų galėtų pasakyti, kur buvo įsikūrę krašto Seimelis ar Direktorija? Kokius ne lietuvių kilmės prieškarinio Klaipėdos krašto politikus ir veikėjus prisimename ir šiandien?

Vienas tokių istorijos vingiuose pražuvusių – Klaipėdos krašto direktorijos pirmininkas Otas Biočeris (Otto Biotcheris), žmogus, kad ir prieš savo valią, išgarsinęs Klaipėdos vardą toli už Lietuvos ribų. 1932 metais ši pavardė mirgėjo pirmuosiuose didžiausių Europos dienraščių puslapiuose, minėtas jis ir anapus Atlanto. Kaip jam tai pasisekė ir kuo jis nusipelnė tokio dėmesio? Kodėl klaipėdiečiai Otą Biočerį (Otto Biotcherį) laikė esant geru šeimininku, kuris rūpinosi krašto gerove, o Centro valdžia ketino patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn už valstybės išdavimą? Šis Centro ir autonominės valdžios atstovų konfliktas, kilęs dar iki nacionalsocialistų atėjimo į valdžią Vokietijoje ir pasiekęs maksimalų įtampos bei priešpriešos laipsnį 1932 m., to konflikto priežastys bei pasekmės bus aptariamos muziejuje vyksiančioje dr. Vytauto Žalio paskaitoje.