Lietuvos karaimai mini savo bendruomenės kultūros bendrijos įkūrimo 30-metį (1)

Trakai, karaimų g. 29 | trakai-visit.lt nuotr.

Prieš trisdešimt metų, 1988-ųjų gegužės 15 dieną, 11 val. po ilgos sovietmečio sąlygotos pertraukos Lietuvos karaimai susirinko į pirmą viešą bendruomenės susibūrimą Trakuose. Minint šią ryškią sukaktį, Trakuose, prie Karaimų gatvės 29-ojo namo, gegužės 15 d. bus atidengta atminimo lentelė.

Tai buvo nepaprastai reikšmingas įvykis, ir jo svarba per praėjusius dešimtmečius tik dar labiau išryškėjo. Susirinkime dalyvavo ir svečiai – rašytojai Sigitas Geda, Vidmantė Jasukaitytė, Vytautas Rubavičius ir tuometis Lietuvos kultūros fondo pirmininkas prof.Česlovas Kudaba, kurio paskatinimas bei parama ir nulėmė šį ypatingą įvykį.

Susirinkimas įsteigė Lietuvos karaimų kultūros rėmimo grupę (LKKRG) prie Lietuvos kultūros fondo, organizaciją, tapusią šiandien veikiančios Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmtake. Buvo išrinkta ir LKKRG taryba (Halina Kobeckaitė (pirmininkė), Mykolas Firkovičius, Juzef Firkovič, Ina Firkovič, Leonidas Maleckas, Markas Kozyrovičius, Šelumielis Jutkevičius, Romualdas Čaprockis, Simonas Juchnevičius), numatytos svarbiausios būsimos veiklos gairės.

Lietuvos karaimai 1988m. buvo susirinkę į pirmą viešą bendruomenės susibūrimą Trakuose | bendruomenės nuotr.

Visi sutarė, kad reikia mokytis ir mokyti karaimų kalbos, rūpintis tautos materialinės kultūros paveldu, architektūros paminklų išsaugojimu ir panaudojimu, rūpintis karaimų tautos istorinės praeities šaltinių, literatūros tyrimais ir publikavimu, tėvų ir garbingų tėvynainių atminimo įamžinimu.

Įsteigus Lietuvos karaimų kultūros rėmimo grupę, karaimai tapo matomi Lietuvos žemėlapyje kaip atskira tautinė bendruomenė, o ne tik kaip paskiri asmenys, galėjo veikti ir rūpintis savo tautos reikalais jau kaip organizacija. Reikėjo atlikti darbus, atveriančius kelią tolimesnei karaimų bendruomenės Lietuvoje veiklai. Dar tais pačiais 1988-aisiais buvo atgauta Vilniaus kenesa, sutvarkyta Vilniaus karaimų kapinių inftrastruktūra, imtasi labai aktyvios karaimų kultūros sklaidos, pradėtos rengti karaimų kalbos pamokos, užmegzti vaisingi kontaktai su užsienio mokslininkais, atvirai imta bendrauti su tautiečiais užsienyje.

1988-aisiais noras burtis ir veikti tiesiog tvyrojo ore, laikas jau buvo pribrendęs, kad karaimai ir vėl susitelktų. Susibūrimas parodė, kad poreikis atgaivinti ir sustiprinti tautinę bendrystę, nepaisant buvusių trukdžių, nebuvo pamirštas. Iš šiandienos perspektyvos suprantame, kad tas susirinkimas ir tuomet veikusių žmonių, karaimų ir lietuvių, ryžtas atvėrė naują karaimų bendruomenės gyvenimo etapą, atgaivino ją ir padėjo grąžinti jai kokybę.

Minint šią ryškią sukaktį, Trakuose, prie Karaimų gatvės 29-ojo namo (šiandien – restoranas „Kybynlar“), kuriame ir įvyko pirmasis viešas po Antrojo pasaulinio karo karaimų bendruomenės susibūrimas, gegužės 15 d. bus atidengta atminimo lentelė.

Liepos mėnesio pradžioje vyksiančią tradicinę, šįmet jau šešioliktą, tarptautinę Karaimų kalbos ir kultūros stovyklą bendruomenė taip pat skiria šiai sukakčiai paminėti. Jos metu vyks keli jubiliejiniai renginiai, Serajos Šapšalo karaimų tautos muziejuje Trakuose bus atidaryta atminimo paroda, surengta diskusija, kurioje galės dalyvauti ne tik Lietuvos karaimų bendruomenės nariai, bet ir svečiai, atvykstantys iš įvairių valstybių. Joje tikimasi aptarti šiandienos ypatybes ir bendruomenės poreikius, o taip pat apžvelgti per 30 metų nuveiktus darbus, kuriems akstiną davė pirmasis susibūrimas ir organizacijos įsteigimas.