Gegužės 8 d. Seimas pradėjo svarstyti krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio pristatytą įstatymo projektą (Nr. XIIIP-2064), kuriuo siekiama nustatyti esminę 2019 m. kariuomenės sudėtį, ribinius karių skaičius ir statutinių valstybės tarnautojų ribinį skaičių 2024 metais.
Įstatymo projekte siūloma esminę Lietuvos kariuomenės sandarą kitais metais papildyti Ryšių ir informacinių sistemų batalionu. Šis batalionas bus Lietuvos kariuomenės vadovavimo ir kontrolės pajėgumo dalis, kuris užtikrins kariuomenės strateginio ir operacinio lygmenų vadaviečių paramą perdislokuojamomis ryšių ir informacinėmis sistemomis, taip pat vykdys jų tinklų valdymą ir kibernetinę gynybą.
2024 m. siūloma planuojamą principinę Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ sudėtį papildyti Logistikos batalionu. Logistikos batalionas yra sudedamoji NATO valstybių kariuomenių brigados dydžio vieneto dalis ir toks batalionas yra struktūrinis Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ padalinys, kuris užtikrins brigadai priklausančių padalinių kovinės galios išlaikymą, aprūpinimą ekipuote, sugedusio transporto evakavimą, transporto ir ginkluotės remontą.
Pasak krašto apsaugos ministro, kitais metais siūloma didinti bendrą ribinį karių skaičių didinant ribinį profesinės karo tarnybos karių skaičių 500 karių ir 4 900 karių 2024-aisiais. „Karių savanorių aktyvųjį rezervo karių skaičių didinti 100 karių 2019 m. ir 700 karių iki 2024 m., palyginti su 2018 m. numatytu skaičiumi. Privalomos pradinės karo tarnybos karių ir kariūnų skaičių 2019 ir 2024 metais siūloma išlaikyti tokį patį, kaip ir 2018 metais“, – sakė R. Karoblis.
Bendras ribinis karių skaičius 2019 m. būtų nustatomas nuo 19 490 iki 22 450: ribinis profesinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 10 200 iki 11 200, ribinis karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius – nuo 4 900 iki 6 300, ribinis kariūnų skaičius – nuo 200 iki 320, ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 4 190 iki 4 630.
2024 m. bendras ribinis karių skaičius būtų nustatomas nuo 24 390 iki 26 850: ribinis profesinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 14 500 iki 15 600, ribinis karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius – nuo 5 500 iki 6 300, ribinis kariūnų skaičius – nuo 200 iki 320, ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 4 190 iki 4 630.
Kaip teigė ministras, didinant bendrą karių skaičių atitinkamai siūloma padidinti ir vyresniųjų karininkų skaičių. Anot R. Karoblio, pulkininkų leitenantų skaičių kitais metais siūloma didinti 13, o majorų kitais metais – 107.
Ribinis generolų ir admirolų skaičius 2019 m. būtų nustatomas iki 12 (2018 m. – iki 12), pulkininkų ir jūrų kapitonų – iki 42 (2018 m. – iki 42), pulkininkų leitenantų ir komandorų – iki 220 (2018 m. – iki 207), majorų ir komandorų leitenantų – iki 780 (2018 m. – iki 673).
Skaičiuojama, kad numatytiems pokyčiams įgyvendinti 2019 m., palyginti su 2018 m., papildomai reikės apie 36,3 mln. eurų, o 2024 m. – apie 108,2 mln. eurų daugiau valstybės biudžeto asignavimų.
Po pristatymo už įstatymo projektą balsavo 85 Seimo nariai, balsavusių prieš nebuvo, susilaikė 1 parlamentaras. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti birželio 14 d.
