Už magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimą privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems (PSD) Lietuvos gyventojams sumoka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Tačiau gydymo įstaigose dažnai siūloma nusipirkti į USB atmintinę ar į kompaktinį diską įrašytus radiologinius vaizdus ar atsinešti nusipirktus vienkartinius drabužius. Kaip tokiu atveju elgtis?
Svarbu žinoti, kad gydymo įstaiga, sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK), PSD apdraustiems gyventojams privalo MRT tyrimą atlikti nemokamai.
„Privačiose įstaigose, nors ir sudariusiose sutartį su ligonių kasa, neretai siūloma įvairių papildomų dalykų, kurių pacientui gali nė neprireikti. Pavyzdžiui, į USB atmintinę ar kompaktinį diską siūloma įrašyti radiologinius vaizdus, atlikti medicininės dokumentacijos nuorašo kopiją“, – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Asta Matuliauskienė.
Pasak specialistės, jei radiologiniai vaizdai būtini – tai gydytojas nurodo siuntime. Tuomet jokių papildomų priemokų iš paciento negali būti reikalaujama. „Netgi tuo atveju, jeigu dėl įvairių aplinkybių po kurio laiko siuntusiam MRT tyrimui gydytojui prireikia tyrimo vaizdų kopijos, pavyzdžiui, ligos dinamikai stebėti, jis gali kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje buvo atliktas tyrimas ir paprašyti tai pateikti. Gydymo įstaiga, gavusi tokį gydytojo prašymą, turi informaciją pateikti. Taigi gydytojas visais atvejais gaus paciento MRT tyrimo aprašymą, o esant poreikiui – ir vaizdų kopiją“,– teigia A. Matuliauskienė.
Pasak jos, tik tuo atveju, jei pacientas dėl įvairiausių priežasčių pats pageidauja turėti jam atlikto radiologinio tyrimo vaizdo kopiją – už ją turi sumokėti savo lėšomis.
Taip pat kartais pacientams gydymo įstaigoje pasiūloma nusipirkti vienkartinius drabužius. „Į MRT paslaugos bazinę kainą yra įskaičiuotos visos priemonės, reikalingos šiems tyrimams atlikti. Jeigu atliekant tyrimą yra reikalingi specialūs drabužiai, gydymo įstaiga turi nemokamai jais aprūpinti. Tačiau jeigu pacientas pats pageidauja būtent vienkartinių drabužių, tuomet už papildomas priemones jis turi sumokėti savo lėšomis“,– pabrėžia A. Matuliauskienė.
Tiesa, kartais ir patys pacientai savo iniciatyva pasirenka šį tyrimą. Tuomet gydymo įstaigoje už minėtą paslaugą reikia sumokėti. „Neskatinčiau pacientams primygtinai gydytojo reikalauti tų tyrimų, nes juos atlikti reikia tik tuomet, kai jie būtini. Ar skirti tyrimą, turi nuspręsti paciento būklę įvertinęs gydytojas. Juk, pavyzdžiui, MRT aparatu negalima tirti ligonių, kuriems implantuotas širdies stimuliatorius ar defibriliatorius, kurių organizme yra metalo, tarkim, metaliniai implantai ar kabutės, plokštelės po chirurginių operacijų“,– sako A. Matuliauskienė.
Pasak jos, kartais ambulatoriškai gydomi pacientai, jau turintys siuntimą, patys nenori laukti planinių paslaugų, todėl jiems tenka susimokėti. Pirmiausia pacientai turėtų patys pasidomėti, kur eilės mažesnės (gydytojas specialistas, išduodamas siuntimą, pacientui turi nurodyti ne mažiau kaip tris gydymo įstaigas, kuriose šis tyrimas gali būti atliktas nemokamai, o informacija apie eiles skelbiama čia) ir nepulti reikalauti skubiai atlikti tyrimą.
„Ar tyrimą reikia atlikti nedelsiant, ar planine tvarka, sprendžia gydytojas, įvertinęs paciento būklę. Jei gydytojas mato, kad būtina skubi pagalba, MRT tyrimai yra atliekami tą pačią dieną. Tokie tyrimai dažniausiai atliekami ligoninėje. Jei tai nėra būtinosios medicinos pagalbos atvejis – tyrimas yra atliekamas planine tvarka“,– aiškina A. Matuliauskienė.
Kilus neaiškumų, ar mokėti už tyrimą, vienkartinius drabužius ar kt., pirmiausia reikia klausti gydymo įstaigoje. Pacientas turi teisę skųstis, jei mano, kad jam įstaigoje buvo suteikta neteisinga informacija apie gydymo paslaugas – pirmiausia reikia kreiptis į gydymo įstaigos administraciją. Jei įstaigos pateiktas atsakymas ar priimtas sprendimas netenkina, pacientas su gydymo įstaigos atsakymu turi teisę kreiptis į TLK.
Žmogus, patvirtinęs parašu ligos istorijoje savo sutikimą mokėti už gydymo paslaugas ar įsigyti savo lėšomis vaistų ar medicinos pagalbos priemonių, vėliau neturi teisės reikalauti iš gydymo įstaigos atlyginti patirtus nuostolius.
VLK duomenimis, vien ambulatoriškai gydytiems pacientams pernai suteikta daugiau kaip 121 tūkst. MRT paslaugų, už jas iš PSDF biudžeto sumokėta kiek daugiau nei 12,3 mln. eurų. Kiek ligonių kasos moka už MRT tyrimus rasite čia.
Rūpimus klausimus galima pateikti info@vlk.lt arba 8 700 88888.
miglotam terminui “planine tvarka”, gerbiant elementarias pacientų teises ,būtinas bent elementarus paaiškinimas : kokios termino ribos : savaitė, mėnuo,ketvirtis, pusė metų ar iš vis tai neapibrėžta jokia logiška tvarka?