Patriotinės eitynės ragins atkurti valstybę, vertą Kovo 11-osios idealų (video, nuotraukos) (14)

Kovo 11-osios eitynės 2017 m. | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kovo 11-osios eitynės 2017 m. | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kovo 11 d., sekmadienį, 15.30 val. Vilniuje, vyks kasmetinės, jau tradicija tapusias Kovo 11-osios patriotines eitynes. Šiemet pagrindiniai eitynių šūkiais pasiriknti: „Už Vytį ir kalbą“, „Už Kovo 11-osios valstybę!“, ir žinoma tradicinis „Lietuva  lietuviams“. Eitynių dalyviai pradės rinktis Katedros aikštėje 15.30 val., eitynės Gedimino prospektu pajudės 16 val., o 16.30 val. Lukiškių aikštėje prasidės mitingas.

Rinktis į šiūmetes 100-mečio eitynęs visus Tautą ir Tėvynę mylinčius Lietuvos piliečius ragina ne tik tautininkai, bet ir žinomos patriotinės visuomeninės organizacijos: „Vilniaus Forumas“, „Talka: kalbai ir tautai“, Lietuvos gynybinius pajėgumus padedančių stiprinti nevyriausybinių organizacijų koordinacinė taryba, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga ir kitos.

Kovo 1 d. paskelbto visuomeninio „Vilniaus Forumo“ kreipimąsi į Lietuvos Respublikos piliečius dėl Kovo 11-osios eitynių rašoma: „Lietuvos valstybė buvo atkurta remiantis kelią į nepriklausomybę tiesusio Sąjūdžio idealais ir tikslais. Vėl išsikovota valstybė turėjo tapti saugiais ir tvirtais lietuvių tautos ir visų šiai valstybei ištikimų šalies piliečių namais. /…/ Tačiau šis tikslas nebuvo įgyvendintas. Lietuvos valstybė, kaip tautos namų ir bendrojo gėrio laiduotojos vizija, liko svajonė. Atėjo laikas ją prikelti ir pagaliau paversti tikrove. Tai įmanoma padaryti tik vėl, kaip Sąjūdžio laikais, sutelkus kolektyvinę tautos politinę valią. Artimiausias jos telkimo žingsnis galėtų ir privalėtų būti nacionalinė piliečių politinės valios manifestacija „Už kovo 11-osios Respublikos idealus“. Būtina prisiminti atkurtos Lietuvos valstybės idealą ir jį atspindėjusius Sąjūdžio programinius siekus“.

Pasak „Vilniaus Forumo“ atėjo laikas vienytis ir kelti esminius politinius reikalavimus už Kovo 11-osios Lietuvos valstybę. „Tikėdami, jog tai įmanoma, kviečiame surengti tikrai nacionalinę manifestaciją, kuri visiems mums primintų ir įpareigotų veikti drauge dėl vienintelio tikslo: IŠSAUGOTI LIETUVĄ“, – rašoma „Vilniaus Forumo“ kvietime į Kovo 11-osios eitynes.

Pritardamas„Vilniaus forumo“ viešam kreipimuisi, kad šių metų eitynės yra svarbus „parengiamasis žingsnis mokantis ir ruošiantis naujomis ir veiksmingesnėmis formomis ir būdais viešai reikšti mūsų – Lietuvos Respublikos piliečių ir tikrųjų jos šeimininkų – politinę valią ir idealus bei tikslus“, vienas iš eitynių rengėjų Lietuvių Tautininkų ir Respublikonų sąjungos pirmininkas Sakalas Gorodeckis išreiškė viltį, kad visų bendromis pastangomis šis pirmas naujas žingsnis bus žengtas būtent šiemet Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-aisiais metais.

Jau tradicinėmis tapusių patriotinių Kovo 11-osios eitynių ištakų reikia ieškoti jaunimo nepatenkinto Kovo 11-osios oficioziniais renginiais spontaniškose 2000-ųjų metų akcijose. Būtent tuomet Lietuvos Respublikos teisėsaugos tarnybų suskaičiuoti 46 asmenys su patriotinėmis dainomis pražygiavo Vilniaus Senamiesčio gatvėmis. 2001 m. šie ir kiti jaunuoliai išėjo į Gedimino prospektą ir nuo to laiko tai tapo nepertraukiama gyvybinga tradicija.

Iki 2008 metų Vilniaus, Lietuvos sostinės, valdžia Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šventės viešai nešvęsdavo ir gatvės būdavo tuščias, o žmones praleisdavo gautą laisvadienį kaip kas išmanė. Eilę metų eitynių dalyviai buvo ir yra persekiojami už savo patriotinių jausmų pareiškimą viešumoje. Įsibaiminę statutinių Lietuvos valstybės tarnybų vadovai šalindavo savo kolegas iš savo gretų už dalyvavimą Kovo 11-osios eitynėse, nesant jokių formalių administracinių nuobaudų. Tik 2009 metais pirmą sykį buvo išduotas suderinimas („leidimas“) eitynėms, suteikiantis galimybę pasinaudoti Lietuvos piliečių konstitucine teise. Tačiau tai nereiškė, kad baigėsi šių eitynių idėjų ir jos dalyvių demonizavimas. Kilusi jaunimo patriotinių jausmų banga privertė Lietuvos valdžią ir politikus, įsitikinusius patriotizmo monopolio turėjimu, atsibusti ir rengti šventes viešumoje, kurios pradėjo žadinti ir versti žmones, kokių pažiūrų ir net orientacijų jie bebūtų, Kovo 11-ąją švęsti viešai.

2013 metais Vilniaus miesto valdžia vadovaujama tuometinio mero liberalo Artūro Zuoko nusigandusi patriotų pakilimo darė visas įmanomas kliūtis, organizuojant dirbtines lankytojų nesutraukusias atrakcijas Gedimino prospekte, tačiau tai tik dar labiau paskatino žmones išeiti į nesankcionuotas eitynes. Tą patį darė ir dabartinė Vilniaus miesto valdžia vadovaujama kito liberalo mero Remigijaus Šimašiaus švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį Vasario 16-ąją Vilniuje. Dėl to šiuo metu yra  pateiktas eitynių organizatorių ieškinys Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Jaunimui bręstant ir jungiantis įvairių patriotinių nuostatų žmonėms, jos kito ir plėtėsi, tačiau išlaikė savo pagrindinę idėja – Lietuva yra vieninteliai pasaulyje lietuvių tautos namai.

„Šiais metais prie tradicinių patriotinių eitynių pareiškė norą jungtis daug visuomenių judėjimų, organizacijų ir partijų atstovų. Dėkojame visiems  geros valios Lietuvos žmonėms, remiantiems patriotines eitynes, palaikome plačių nacionalinių eitynių, remiančių pamatines nepriklausomos valstybės ir  tautos suverenumo vertybes, idėją, ir kviečiame visus, kuriems brangi Tėvynė, Tauta ir Kovo 11-osios idealai, nepriklausomai nuo partinių skirtumų dalyvauti šiose patriotinėse eitynėse. Lietuvių vienybė yra retas reiškinys pasaulyje, dažniausiai sutinkamas tik lietuvių tarpe kalinčių Sibiro lageryje. Tačiau stebuklų būna ir neišvažiavus iš Tėvynes. Ir tai gąsdina bei neramina Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos neprietelius Europoje siaučiant tikram tautų pavasariui“, – sakė S. Gorodeckis.

Į šių metų eitynes yra pakvieti ir Baltarusijos tautinių jėgų opozijos lyderiai, kurie nelengvomis sąlygomis ketina surengti Baltarusijos Liaudies Respublikos paskelbimo (įvykusio 1918 kovo 25 dieną) manifestaciją Minske.

Prašymą Vilniaus miesto savivaldybei eitynėms pateikė trys fiziniai asmenys: Mažvydas Jasinevičius, šių eitynių pradininkas, Jonas Burokas, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos garbės pirmininkas ir S. Gorodeckis, Užupio Respublikos premjeras, Vilniaus bendruomenių asociacijos pirmininkas, Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos pirmininkas.

***

Kovo 11-osios eitynės 2017 m.:

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Pilietinė visuomenė, Vaizdai ir garsai, Vaizdai protui, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , .

14 komentarų

  1. Liudvikas Rėza:

    Eitynių tradicija puiki : patys pasirodome ir svečiai gali pažiūrėti. Reikėtų tik labiau apgalvotų pasirodymų-pasisakymų po eisenos. Ir garso turėtų būti pakankamai.
    O dar siūlyčiau eiseną papildyti muzika. Tai galėtų būti orkestras, kapela, choras ir t.t. Galima būtų suorganizuoti ir rinkliavą vietoje : muzikantams atlyginti bent už transportą …

  2. jurgis:

    pritariu , reiktų kokių 3 kalbėtojų – po 2 min., tezėmis, ne ilgais samprotavimais, kvietimai susitelkti, kovoti už tautiškumą ir pan. Gerai būtų ir koks liaudies ansambliukas ar dūdos. Nedalinti interviu rusiškoms ir kitoms provokacinėms VIP’ėms, tada ir šūkiai atrodytų kitaip…

  3. Romas:

    Akivaizdu, kad priešprieša tarp valdžios ir visuomenės didėja. Didžioji žiniasklaida jau seniai pavirto į apgailėtiną ir paklusnią degraduojančios valdžios tarnaitę. Bet joks melas ir dezinformacija nepadės. Žmonės ne akli…

    Kodėl valdžia degraduoja?

    Todėl, kad tai mažuma. Mažumos sprendimai niekada neatitiks daugumos (tautos – visų piliečių) lūkesčių. Nes mažuma, atskiri žmonės – pažeidžiami. Jie nuperkami, šantažuojami, jais manipuliuojama. Piliečių nekontroliuojama valdžia tampa savanaudiška, suauga simbioziniais ryšiais su kriminaliniais klanais. Iš gero gyvenimo, dėl savo visagalybės nusidegraduojama iki pedofilijos.

    Kokia išeitis?

    Tikra, tiesioginė demokratija. Kada svarbiausius sprendimus darys tauta, visi piliečiai. O valdžios pareigūnai piliečių – kontroliuojami. Tokiu būdu ydingą valdžios vertikalę pakeis – ratas. Simbolikoje tai gyvatė apžiojusi savo uodegą. Ir nesibaiminkit dėl anarchijos. Juk rinkimai anarchijos nesukelia. Tie patys piliečiai…

  4. Lietuvių nacionalizmas, lygint su rusiškuoju, lenkiškuoju, baltarusiškuoju, ir kitais nacionalizmais, yra labai silpnas ir primityvus.

  5. Romas:

    Nacionalizmas yra ideologija propaguojanti pranašumą (vienos nacijos) prieš kitas.
    Vokiečių nacionalistai teigė, kad tik vokiečių tauta yra tikrieji arijai. O kitos tautos esa žemesnės, vertos vergų likimo arba sunaikinimo.

    TSRS himne buvo žodžiai, kad tarybines respublikas amžiams suvienijo “velikaja Rus” (didingoji Rusija)…

    Ar lietuviai prieš ką nors šitaip keliasi?
    Kur tada jų nacionalizmas?

  6. Ąžuolas:

    Būtina telktis, ginti kalbą, vienintelę lietuvių žemę, vienintelę valstybę, lietuvių tautos savastį ir papročius. Jau trečdalyje Lietuvos gyventojai žiūrės Lenkijos TV, net Lenkijos istorijos kanalą, jie užaugs Lenkijos valstybės patriotai. Toks “sėkmingas” dviejų premjerų susitarimas. Vardan ko? Ar tautos kas nors klausė? ES tautinių valstybių nereikia, kapitalui reikia laisvai keliaujančios darbo jėgos, kuri neturėtų tautybės.

  7. Juk dabar iškilęs didžiausias išūkis Lietuvos išlikimui yra nematytas jos valdžios dėjimasis su Lenkija, kur šūkis nesidėsime su Lenkija. O gal čia eitynių organizatoriai yra ne Lietuvos, o Lenkijos tautininkai…

    • Žemyna:

      Vyriausybės rūmuose sėdi žmogus, kuris su niekuo nesiskaito – nei su prezidentės principine nuostata, jog valstybinė kalba nėra derybų objektas, nei su tautos valia ir teise į NELIEČIAMAS ir NEDALOMAS savo prigimtines vertybes.

      • Taip, – gali būti, kad toks su niekuo nesiskaitantis žmogus valdžioje sėdi, tik greičiau, kad ne dabartinės, o tarpukariu buvusiuose Vyriausybės rūmuose…

        Norint, kad valdžios su žmonėmis skaitytųsi, juos girdėtų, visų pirma yra būtina “užtaisyti” jau pora dešimtmečių esančius skylėtus Seimo ir kitokių valdžių rinkimų organizavimo įstatymus, priešingu atveju vieši žmonių aimanavimai kaip yra, taip ir liks bergždi. Tai įstatymų skylei užtaisyti trumpiausias kelias būtų, pvz., – toks. Reikėtų, kad Prezidentės “baltapirštininkai” persimautų “juodomis pirštinėmis” ir taip tamsoje tapę nematomi tuos sulindimus į valdžias pro rinkimų įstatymų skylę “pamatę’ praktiškai išvilktų ją į dienos šviesą…

  8. Skouds:

    o kaikurie kiti patriotai jogailos veliavas nesioja?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *