Popietė su Laisvės premijos laureate N. Sadūnaite (1)

Nijolė Sadūnaitė, 1990 m. | Youtube.com nuotr.

Nijolė Sadūnaitė, 1990 m. | Youtube.com nuotr.

Sausio 14 d., sekmadienį, 14 val. Vilniuje, Valdovų rūmuose vyks popietė su Laisvės premijos laureate Nijole Sadūnaite. Renginyje dalyvaus: arkivysk. Sigitas Tamkevičius, prof. Vytautas Landsbergis, Karolina Masiulytė-Paliulienė, dr. Andrius Navickas, kun. Vincentas Lizdenis, Anykščių J. Biliūno gimnazijos bendruomenė, aktorė Dalia Michelevičiūtė ir kt. Muzikinius kūrinius atliks Gabrielė Agilė Bajoraitė (fortepijonas), Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“ (meno vadovas prof. Tadas Šumskas, chormeisteris ir solistas Vilius Grušnius, koncertmeisterė Daivalija Genaitytė). Renginio vedėjas – aktorius Gediminas Storpirštis.Prieš renginį 12.30 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje šv. Mišios – padėka Dievui už s. Nijolę Sadūnaitę ir visus prisidėjusius prie Tėvynės laisvės bei jos kūrimo.

Popietę rengia žurnalo „Ateitis“ redakcija. Renginio bičiulis – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai.

Įėjimas laisvas. Po renginio bus galimybė pasveikinti N. Sadūnaitę, pabendrauti prie kavos.

Popietė su Laisvės premijos laureate N. Sadūnaite | Rengėjų nuotr.

Popietė su Laisvės premijos laureate N. Sadūnaite | Rengėjų nuotr.

Dėl savo pogrindinės veiklos laisvės gynėja N. Sadūnaitė yra laikoma viena žymiausių šio laikmečio Lietuvos disidente, kovotoja už žmogaus teises ir Lietuvos laisvę. 1955 m. N. Sadūnaitė pasirinko vienuolės kelią, dirbo Vilniaus kūdikių namuose sekretore-mašininke. Baigusi medicinos seserų kursus, ji dirbo įvairius darbus: skalbėja, gaisrininke, slauge.

Nijolė Sadūnaitė, Dalia Grybauskaitė ir Antanas Terleckas | Genocid.lt nuotr.

Nijolė Sadūnaitė, Dalia Grybauskaitė ir Antanas Terleckas | Genocid.lt nuotr.

Į sovietinio saugumo akiratį N. Sadūnaitė pateko 1970 metais, kai ėmėsi ginti valdžios persekiojamus kunigus. 1971 m. ji slapčia nugabeno į Maskvą ir perdavė užsienio šalių diplomatams Lietuvos žmonių memorandumą dėl sąžinės laisvės suvaržymų sovietinėje Lietuvoje. Jos dėka šis dokumentas pasirašytas daugiau nei 17 tūkst. tikinčiųjų, tapo žinomas visame pasaulyje.

Nuo 1974 m. N. Sadūnaitė pradėjo dauginti ir platinti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“. Už tai 1974 m. suimta ir nuteista laisvės atėmimu trejiems metams sunkiųjų darbų kalėjime ir trejiems metams tremties. Šešerius metus kalėjo Mordovijoje ir kitose vietose Sibire. 1980 m. grįžusi į Lietuvą ir toliau dalyvavo leidžiant „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“. Nuo 1982 m. ji Lietuvoje gyveno nelegaliai, slapta susitikdavo su disidentais Maskvoje. 1987–1988 m. buvo saugumo suimta ir tardoma, kankinama, nuodijama narkotikais ir radiacija, tačiau nepalūžo. N. Sadūnaitė aktyviai dalyvavo Lietuvos Atgimimo įvykiuose. 1987 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje prie Adomo Mickevičiaus paminklo ji kalbėjo pirmajame viešame protesto prieš sovietinę santvarką mitinge. Po to vėl buvo KGB tardoma bei persekiojama. Lietuvos ypatingajame archyve išlikusi N. Sadūnaitės baudžiamoji byla liudija laisvės gynėjos ištvermę, išmonę ir drąsą.

2017 metų Laisvės premija N. Sadūnaitei bus įteikta Laisvės gynėjų dieną – 2018 m. sausio 13-ąją.

Kategorijos: Visi įrašai | Žymos: , , , , , .

1 komentaras

  1. jurgis:

    kad susitikimas nebūtų į vieną pusę – apie Garliavos mergaitę…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *