Gėlė iš Amazonijos kelia grėsmę Europos vandens telkiniams (1)

Paprastoji eichornija (Eichhornia crassipes) | am.lt nuotr.

Paprastoji eichornija (Eichhornia crassipes) | am.lt nuotr.

Į ES susirūpinimą keliančių svetimų rūšių sąrašą 2016 m. liepos 13 d. buvo įtrauktos 37 svetimos gyvūnų ir augalų rūšys. Iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. leidžiama realizuoti jame įrašytus gyvus gyvūnus, gyvybingus augalus, grybus ir mikroorganizmus bei gyvybingas jų dalis arba  būtina gauti atitinkamą leidimą iš Aplinkos apsaugos agentūros. Kadangi svetimos rūšys auginamos, laikomos ar kitaip naudojamos įvairiais tikslais, o šis naudojimas bus ribojamas arba draudžiamas.Paprastoji eichornija (Eichhornia crassipes), dar kitaip vadinama „vandens hiacintu“, natūraliai paplitusi Amazonės baseine, Brazilijoje. Šis augalas – laisvai plūduriuojanti daugiametė žydinti vandens gėlė. Eichornijos turi apvalius storus blizgančius 15–20 cm pločio lapus, kurie gali pakilti iki 1 metro aukštį virš vandens paviršiaus. Žiedai melsvai violetinės spalvos, šaknys tamsios, plunksniškos. Gėlė gali augti gėlo vandens telkiniuose: ežeruose, upėse, tvenkiniuose ar grioviuose.

Augalas jau yra paplitęs Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Portugalijoje, Rumunijoje. Taip pat yra didelė rizika, kad augalas gali plisti Viduržemio jūros šalyse, tačiau galimas plitimas ir vidutinės klimato zonos šalyse (Junginėje Karalystėje, Olandijoje). Lietuvoje „vandens hiacintai“ auginami dekoratyviniuose vandens telkiniuose vasarą, taip pat – akvariumuose, tačiau šalyje neišgyventų dėl per žemų temperatūrų.

Paprastoji eichornija sukelia neigiamą poveikį biologinei įvairovei ir ekosistemų būklei. Augalas auga storais plaukiojančiais kilimėliais, kurie sugeria šviesą, sunaudoja deguonį, todėl stipriai sutrikdo vandens ekosistemų veiklą. Ekonominiu požiūriu šis augalas taip pat daro didelę žalą žemės ūkiui, nes dėl intensyvaus vandens garinimo pro augalų lapus didėja vandens nuostoliai – gali sumažėti pasėlių derlius ir jų daigumas. Intensyviai augdama, eichornija gali užkimšti sausinimo griovius ir drenažus, taip pat sugadina hidroelektrines, trukdo poilsiui ir žvejybai.

Kategorijos: Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , .

1 komentaras

  1. Žemyna:

    Atrodo, klausimas lyg ir lengvai išsprendžiamas – per sieną neprasmunka per jokius pasieniečių paliekamus plyšius, atostogaujantys jaunieji žygeiviai gamtininkai imasi apeiti visas teritorijas bei akvatorijas, sunaikinti ir registruoti radimvietes (kad kitąmet vėl bent dronais patikrintų). Štai jums naudingas vasaros praleidimas, tėviškės pažinimas ir centimetras po centimetro išvalyta Lietuva. Kariai, pasieniečiai gali irgi „sugretinti pareigas” – savo teritorijas apeidami ir tai patikrinti.
    Bet… Taigi 🙁

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *