LGT nuotr.
Pavasarį Šiaurės Lietuvos karstiniame regione, kaip numato Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT), gali atsiverti naujų didelių smegduobių.
Šiame regione smegduobės ir kiti karstiniai reiškiniai susidaro, kai požemyje ištirpsta gipsingos uolienos. Pasak LGT direktoriaus Jono Satkūno, tai ypač grėsminga tose vietose, kur šios tirpios uolienos slūgso po plona kvartero danga. Jose dėl sparčiai susidarančių tuštumų atsiranda smegduobių, kurios sugriauna ar sugadina statinius bei komunikacijų sistemas.LGT specialistai kartu su Gamtos tyrimų centro mokslininkais jau kelis dešimtmečius stebi ištirpusio ir išplauto iš žemės gelmių sluoksnių gipso kiekio pokyčius. Šie skaičiavimai atliekami tiriant į upes ištekančio požeminio vandens cheminę sudėtį ir kiekį. Pagal tai nustatoma, kiek gipso išplauta iš požemio viename kvadratiniame kilometre. Praktiškai tai leidžia apskaičiuoti, kiek kubinių metrų įvairaus dydžio tuštumų susidaro karstiniame rajone. Arčiau žemės paviršiaus esančios didelės požemio tuštumos virsta smegduobėmis.
Per visą stebėjimų nuo 1963 m. laikotarpį pernai nustatytas rekordinis gipso ištirpimo intensyvumas – net 284 m³/km². Taigi viename kvadratiniame kilometre požemyje susidarė 284 m³ tuštumų. Gipso ištirpimo intensyvumas 2017 m. buvo net 54 proc. didesnis nei 1963–1979 metų laikotarpiu.
Reklama
Susiję straipsniai:
- Pavasarį gali atsirasti daugiau smegduobių
- Karsto žemėlapyje – beveik pusšimtis naujų įgriuvų
- Geologai ieško meteoritų pėdsakų
- Geologai ieško meteoritinių kraterių Lietuvoje
- Lietuvių ir latvių geologai po 75 metų vėl telkiasi draugėn
- Geologai tiria naują piliakalnį Žemaitijos nacionaliniame parke
- Meteorologai skelbia pavasarį
- Geologų tyrimas: ar šalies molio klodai tinkami požeminėms talpykloms?
- Lietus ir atlydys ardo Gedimino kalno šlaitą
- Pavasarinio ledonešio išdaiga – naujas didžiulis riedulys
- Šalyje – arti trijų tūkstančių nelegalia kasyba pažeistų teritorijų
- Mineralų mėgėjų „sumedžioti“ pavyzdžiai praverčia ir geologams
- Geologinio paveldo dieną – pažintis su sėlių žemės slėpiniais (dienotvarkė)
- Inventorizuotos didžiausių šalies miestų užterštos teritorijos
- Paminėta Lietuvos paveldo diena Ventos krašte
- Išleista nauja knyga apie dzūkų šaltinius ir versmes
- Ištirta Kaukinės ežero kilmė
- Geologijos tarnybos direktorius J.Mockevičius: Nesu nei herojus, nei auka
- V. Kvedaras. Skalūnų dujoms privertos durys
- Ar šuliniuose pakaks vandens, priklausys nuo orų
- Bus leidžiama nauja Raudonoji knyga
- P. Abukevičiaus premija – dokumentiniam filmui „Ežerų dugne“ ir garso režisieriui V. Blažiui (video)
- Hidrometeorologų spėjimas: pavasarinio potvynio nebus
- Geologų tyrimai rodo, kad būtina sutvirtinti Gedimino kalno pietrytinį šlaitą
- Geologinio paveldo dienai – išvyka į panemunės piliakalnius
- Bus rengiamas Lietuvos šaltinių ir versmių katalogas
- Geologinio paveldo dieną – pažintis su Nalšios žemės slėpiniais
- Gedimino kalną griauna slapti tuneliai ar matomas funikulierius?
- Lietuvos ir Lenkijos vaikai varžysis piešdami geologines Žemės spalvas
- Piliakalnių metai – atlikta visos šalies piliakalnių geologinė analizė
Parašykite komentarą