Lietuvos žemdirbiai liko nuvilti, sužinoję, kad Žemės ūkio ministerijos vadovai „sugebėjo“ iš Europos Sąjungos gauti tik 9 mln. eurų dėl lietingų orų šiemet patirtiems nuostoliams atlyginti.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narys Kazys Starkevičius kreipiasi į Vyriausybę ragindamas šiais sunkiais metais atsižvelgti į labai menką nuostolių kompensavimui ES skirtą sumą ir papildomai paremti žemdirbius iš nacionalinio biudžeto.
Seimo narys ragina nedelsiant steigti Stabilizavimo fondą, kurio pagrindas galėtų būti gautos ES paramos lėšos, Paskolų garantijų fonde susikaupusios per finansinį mechanizmą grįžtančios lėšos bei nacionalinės lėšos iš biudžeto. Iš šio fondo ūkininkai
galėtų be didelių palūkanų skolintis trūkstamų apyvartinių lėšų. Tais atvejais, kai apyvartinėms lėšoms būtų skolinamasi iš banko, iš šio fondo būtų galima dengti banko palūkanas.
„Žinome, kad ūkininkai dažniausiai bankrutuoja pritrūkę būtent apyvartinių lėšų, kai nebegali įsigyti gamybai reikalingų priemonių, susimokėti įsiskolinimų. Jau dabar aišku, kad kiti metai nebus lengvesni, ūkininkams teks atsėti dėl šių metų liūčių išgedusius didelius žieminių pasėlių plotus, o tai pareikalaus papildomų lėšų ir nebus apsieita be tokio fondo paramos ir paskolų iš bankų. Šis fondas būtų svari parama ir ateityje visiems į nepalankią situaciją patekusiems žemdirbiams“, – fondo steigimo poreikį aiškina Seimo narys.
Pasak Seimo nario, jau nebėra vilties, kad ši Vyriausybė galėtų išsiderėti didesnę paramą iš ES, todėl ir gautuosius pinigus reikia panaudoti kaip įmanoma tinkamiau.
„Dabar kyla klausimas, ar mes šią, kad ir menką, sumą išbarstysime po vieną kitą eurą pravalgymui visiems, kas patyrė nuostolių, ar skirsime būsimajam žemdirbių Stabilizavimo fondui. Tai būtų pradinis įnašas šio fondo kūrimui. Antrasis įnašas galėtų būti į Paskolų garantijų fondą grįžtančios lėšos, kurių, mano žiniomis, yra susikaupę apie 7 mln. eurų“, – sako K. Starkevičius.
Pasibaigus šių metų nepaprastai lietingam vasaros ir rudens sezonui, žemdirbiai kruopščiai skaičiavo patirtą žalą, teikė prašymus Žemės ūkio ministerijai tikėdamiesi gauti žadamą kompensaciją dėl didžiulių nuostolių. Vienu atveju buvo suskaičiuota apie 40 mln. prarastų eurų, kitu – 47 mln., tačiau tikėtasi gauti bent 40 mln. eurų.
Vykstant daugiametei ištautinimo ir išvalstybinimo politikai nieko daugiau tikėtis iš vyriausybės negalima, kam jai Lietuvoje lietuviai, o tie 9 mln. tai ir yra ta malonė tikroji.