Žmonės daugybę savo laiko praleidžia prie automobilio vairo – važiuodami į darbą, keliaudami aplankyti draugų, įstrigę transporto kamščiuose.
O jeigu nebereikėtų sukti galvos dėl automobilio valdymo ir važiuodami galėtumėte užsiimti kokia nors įdomesne veikla? Jau netrukus savivaldžių automobilių dėka tai taps įmanoma.
Įvairiose pasaulio šalyse transporto priemonių gamintojai kuria pirmosios kartos visiškai autonominius automobilius. Juose montuojami galingi kompiuteriai, galintys apdoroti gerokai daugiau duomenų nei automobilį vairuojantis žmogus.
Duomenys apie aplinką šiems kompiuteriams teikia vaizdo kameros, lazeriniai radarai, ultragarsiniai jutikliai, kurie aptinka kelio ribas, pėsčiųjų perėjas, šviesoforus, įvairius eismo dalyvius ir kitus objektus. Visa šia įranga aprūpinti automobiliai jau išbandomi keliuose. Tiesa, juose saugumo sumetimais dažniausiai vis dar budi specialistai, pasiruošę bet kuriuo metu perimti valdymą.
Aukštųjų technologijų kompanijos svajoja pradėti masinę autonominių automobilių gamybą ir taip padaryti šią technologiją prieinamą milijonams žmonių. Manoma, kad taip pavyks reikšmingai sumažinti nelaimingų atsitikimų keliuose skaičių, mat dirbtinio intelekto valdomos transporto priemonės į avarines situacijas reaguoja gerokai greičiau ir tiksliau nei žmonės. Tiesa, jos kelia ir rimtus kibernetinio saugumo bei etikos iššūkius. Į autonominio automobilio sistemą įsilaužę programišiai gali perimti jo valdymą ir pridaryti didelių nuostolių. Be to, sistemą kuriantiems specialistas reikia numatyti kaip automobiliai elgsis avarinėse situacijoje. Kam skirti prioritetą – vairuotojo gyvybei ar pėstiesiems? Nepaisant šių iššūkių, neabejojama, kad autonominiai automobiliai jau neužilgo pasirodys miestų gatvėse.
Laida „Mokslo sriuba“ – ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną šeštadienį 9:30 val. per LRT Kultūrą, o išalkus dar – per www.youtube.com paskyrą.
labai jau nevykęs pavadinimas. Nors… gal kaip tik norima pabrėžti tikroji lietuviško mokslo “konsistencija” ???
Turime gamtos pavyzdį – mums nereikia rūpintis, kaip visatoje, gamtoje (dangaus ir žemės kūnuose) vyksta medžiagų apytaka, apykaita, kaip mūsų pačių kraujo kūneliai kiekvienas savaime tampa savimi ir juda reikiama kryptimi arterijomis. Tai kodėl visuomenės „kūneliai” – dirbtiniai ir gyvieji – negalėtų tuo pačiu judėjimo principu vadovautis? Reikia tik išmokti iš gamtos, kažką tik nukopijuoti, kažką nuo savęs pridėti (ar atimti, ir miestų arterijomis, ar ir tarp miestų judėtų reikiama kryptimi mašinų „kūneliai”…