Paskutiniu metu labai padaugėjo piktybiškai sukurtų interneto svetainių, kuriose skelbiama klaidinanti ir tikrovės neatitinkanti informacija apie preparatus, neva leidžiančius greitai ir efektyviai atsikratyti vienokių ar kitokių ligų bei sveikatos sutrikimų. Be jokios abejonės, tinklalapiuose minimą produkciją siūloma įsigyti. Dažniausiai su „didžiule“ akcija.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) vien per paskutines kelias dienas gavo 5 skundus dėl aptikto tinklalapio, kuriame rašoma apie Nacionalinę kovos su atraminio judamojo aparato (sąnarių) ligomis programą „Sveika Lietuva“ ir reklamuojamas vienas konkretus produktas – kremas „Hondrocream“. Tinklalapis sukurtas Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vardu, naudojamas ministerijos logotipas. Cituojamas neva autoritetingas asmuo, „medicinos mokslų daktaras, profesorius Arūnas Bubnavičius“. Toks gydytojas – neegzistuoja. Tinklalapyje pasirinkus bet kokią antraštę, patenkama į minėto produkto reklaminį puslapį.
VVKT panašių skundų iš gyventojų yra gavusi ir anksčiau. Siekiant išvengti melagingos informacijos sklaidos, buvo kreiptasi į atsakingas institucijas, taip pat į teisėsaugą. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nustatė, kad produktas „Hondrocream“ – Lietuvoje neregistruotas kosmetikos gaminys. O informaciją apie jį skleidžiantis asmuo – ne Lietuvoje registruota bendrovė.
VVKT atkreipia dėmesį, kad vartodamas abejotinos vertės produktą, žmogus rizikuoja savo sveikata. Taip pat perspėja, kad gyventojai turėtų rinktis tik patikrintus, Lietuvoje registruotus vaistinius preparatus ir gydymosi būdus.
Svarbu žinoti ir tai, kad prekyba vaistais ar kosmetikos gaminiais, taip pat jų reklama nėra SAM veiklos sritis, tad tai turėtų būti vienas pirmųjų indikatorių žmonėms atskiriant – tiesa ar melas skelbiamoje informacijoje.
Dar vienas visuomenės masinės dezinformacijos būdas.
Tikslas – sukurti atmosferą, kai žmogus negali niekuo pasitikėti, negali tikėti tuo, ką mato ar girdi – el. adresais, iškabomis, teiginiais? Gal net tikimasi tuo sukelti masinę psichozę?
Tai ne pirmas kartas. Teko susidurti ir su kitokia situacija, kai, berenkant eilutėje reikalingą el.adresą, joje radosi visai ne adreso žodis, kurį rašiau, bet visai kitas, ir būdavau permetamą į „oficialią institucijos svetainę”, kurioje buvo tekstai, perpildyti įniršio ir primityvaus šmeižto. Ko gero, tai buvo dar tik repeticija.