Moteris, gimusi valdyti: Bonos Sforcos veiklos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje aspektai

Lapkričio 15 d., 17 val., Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje, įvyks Lietuvos istorijos instituto doktorantės Rasos Leonavičiūtės paskaita „Moteris, gimusi valdyti: Bonos Sforcos veiklos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje aspektai“. Joje bus aptariami Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Bonos Sforcos veiklos bruožai bei nagrinėjama šios asmenybės įtaka XVI a. LDK politiniam, ekonominiam bei kultūriniam gyvenimui.

Bona Sforca Lenkijos karaliene ir Lietuvos didžiąja kunigaikštiene tapo 1518 m., kai ištekėjo už Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo. Kilusi iš garsios Milano Sforcų giminės, ji išsiskyrė iš ankstesnių valdovų sutuoktinių tiek savo asmeninėmis savybėmis, tiek ir didelėmis politinėmis bei ekonominėmis ambicijomis.Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė tapo aktyvaus jos veikimo erdve. Čia driekėsi platus Bonos asmeninių valdų tinklas su dvarais, kaimais, miesteliais bei savivaldžiais miestais, o jam valdyti buvo sukurtas ištisas administracinis aparatas. Šiose žemėse Bona vykdė ir reikšmingas ūkio pertvarkas, ilgalaikėje perspektyvoje tapusias vienomis reikšmingiausių ūkio pertvarkų Lietuvos istorijoje. Bona tiek tiesiogiai, tiek per valdovą veikė ir LDK politinį gyvenimą, turėjo dinastinių ambicijų, o jos santykiai su LDK diduomene ir paskirais jos atstovais buvo dinamiški, juos galima laikyti veikiau priešprieša negu sambūviu. Bonos tiesioginė įtaka pastebima ir LDK kultūros, intelektiniam gyvenimui.

Akivaizdu, kad per vieno asmens gyvenimą ir veiklą galima atskleisti XVI a. pirmosios pusės LDK politinę, ekonominę, socialinę bei intelektinę erdvę, užčiuopti epochos pulsą.