Draudikai įspėja: 5 atvejai, dėl kurių laukia daugiausiai galvos skausmo (0)

Automobilio apgadinimas | Pixabay.com nuotr.

Jei į jūsų automobilį įvažiuoja kitas neatsakingas vairuotojas, galite pasiguosti bent tuo, jog draudimo bendrovė atlygins žalą. O kas tuomet, jei automobilį randate jau apgadintą? Draudimo bendrovės BTA žinovai dalinasi savo įžvalgomis apie 5 dažniausius atvejus, kuriuos gali tekti spręsti savarankiškai net ir turint privalomą vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą.

Automobilių apgadinimas atidarant dureles

BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis teigia, jog būtent šis atvejis sukelia daugiausiai nesusipratimų, nes pagal galiojančią tvarką, stovinčių  automobilių vienas kito apgadinimas durelėmis nėra draudžiamasis įvykis.

„Šis atvejis daugeliui tokiomis aplinkybės nukentėjusių ar durelėmis trinktelėjusių vairuotojų kainuoja daug nervų, nes jį atžymint, veikia visai kita žymėjimo eiga nei paprasto eismo įvykio atveju. Tokie apgadinimai laikomi turto sugadinimo atvejais, kurių žalą tiesiog turėtų sąžiningai atlyginti ją sukėlęs asmuo“, – aiškina A. Žiukelis.

Nors dažniausiai tokiais atvejais abi pusės tiesiog susitaria, neretai santykius prireikia aiškintis civiline tvarka. Tai kainuoja gerokai daugiau laiko ir galiausiai gali pasibaigti neatgavus remontui išleistos sumos.

Susidūrimas su gyvūnais

Susidūrimas su gyvūnu taip pat nepatenka į civilinės atsakomybės draudimo atlyginamas žalas. Tad jeigu elnias ar šernas visiškai sulamdys jūsų automobilį, „Kasko“ draudimo neturintys vairuotojai negaus ir draudimo išmokos.

Įvažiavimas į duobę

Įvažiavimą į duobę specialistas skirsto į dvi rūšis: įvykius, kai duobę numatyti galima iš anksto, ir įvykius, įvažiavus į duobes, kurių pamatyti iš anksto galimybės nėra. Pirmuoju atveju, kai įvažiuojama, pavyzdžiui, į kelio darbų ruože esančią duobę, žalos atlyginimo turint tik privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą tikėtis neverta.

„Labai dažnai vairuotojai duobės pastebėti tiesiog negali, nes ši yra beveik iki kraštų užlyta. Atrodo, kad tai bus tik centimetro ar dviejų nuolydis, o pasirodo, kad skylė gili ir dar aštriai kraštais. Tokiu atveju būtina iškart kreiptis į policiją bei pažymėti tokią kelio vietą. Tačiau dėl žalos atlyginimo galiausiai vis tiek reikės kreiptis į paties kelio savininką, dažniausiai savivaldybę“, – perspėja A. Žiukelis.

Turint „Kasko“ draudimą, su tokiu įvykiu susitvarkyti gerokai lengviau, o draudikai atlygina patirtą žalą.

Automobilis apgadintas, o kaltininkas pasišalinęs

Atitinka kitą automobilį apgadinusių durelių atvejui, joks stovinčio automobilio apgadinimas nėra laikomas pagal vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą atlyginama žala. Tad jei randate mašiną aplamdytais šonais, o kaltininkus – pabėgusius, sprendžiant įvykį laukia ilgas darbas.

Dokumento apie eismo įvykį pildymas

Tačiau, bene dažniausiai, vairuotojams koją pakiša pats eismo įvykio deklaracijos pildymas. Žmonės pamiršta aiškiai pažymėti įvykio aplinkybes, neužrašo svarbių smulkmenų, negauna reikalingų parašų, ar patys pasirašo ne ten, kur reikia, ir dėl to draudimo administravimas gali užsitęsti.

„Jei duotume deklaraciją užpildyti ramiam, pasiruošusiam žmogui, bėdų iškiltų labai retai. Bet po eismo įvykių, ypač jei jie sunkesni, vairuotojas būna streso būsenoje, skuba, painiojasi ir apskritai kurį laiką į įvykį negali žiūrėti šališkai. Tokiu atveju, gerai paklausti praeivių, kaip jie mato įvykusį atsitikimą ar net paskambinti draugui, galinčiam nuraminti ir pasakyti, ką nuosekliai reikia daryti. Atrodo, su pačiu dokumentų pildymu tai nesusiję, bet jei žmogus yra išsigandęs, šoko būsenoje, tai labai atsispindi jo daromose klaidose, ir gali pakenkti net atvejuose, kuriuose jis visiškai teisus“, – teigia A. Žiukelis.

Jei vis dėlto nėra galimybės sulaukti pagalbos iš šalies, o eismo įvykio aplinkybės atrodo neaiškios, – reikėtų kviesti policiją. Atvykę pareigūnai tikrai paaiškins, kas atsakingas už eismo įvykį, bei padės užpildyti deklaraciją. Sudėtingesnio įvykio atveju, esant reikalui, užregistruos eismo įvykį, ir patys vėliau nuspręs kas yra dėl jo kaltas.

Draudimo bendrovė BTA yra viena iš didžiausių ne gyvybės draudimo bendrovių Lietuvoje, Baltijos šalių draudimo rinkos lyderės – „Vienna Insurance Group AG“ narė. 2016 m. BTA užregistravo beveik 50 000 žalų, klientams atlygino nuostolių už 36,4 mln. eurų. Ilgametę draudimo veiklos patirtį turinti bendrovė, savo klientams siūlo vieną plačiausių draudimo galimybių pasirinkimą. Pernai, BTA savo draudimo partneriu pasirinko daugiau nei 500 000 privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta apie 1 000 000 draudimo sutarčių už 67,7 mln. eurų.

Save

Save