J. Vaiškūnas. Virginijus Sinkevičius Seime atstovauja telefoninius sukčius? (video) (20)

Virginijus Sinkevičius | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Virginijus Sinkevičius | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Prieš porą savaičių, ramią gražią saulėtą šeštadienio popietę, bebendraudamas su itin mielais svečiais, sulaukiau netikėto telefono skambučio. Smagiai nusiteikęs pakėliau ragelį ir išgirdau labai dalykišką, oficialų balsą. Paklausęs, ar esu ponas Jonas Vaiškūnas, skambinusysis prisistatė esąs policijos tyrėjas iš Vilnius miesto 2-ojo policijos komisariato – Karolis Rinkevičius…

Galvoju, turbūt prisidirbau – ne ten pastačiau automobilį, kirtau kokią nors ištisinę liniją, viršijau greitį prieš filmavimo kamerą ar nesumokėjau valstybei kokių nors naujų, man dar nežinomų, svarbių mokesčių…

Bet žinia buvo dar baisesnė! Policijos pareigūnas paklausė – ar aš nepasigedau mano vadovaujamos visuomeninės organizacijos registravimo dokumentų?… Tai mane privertė ne juokais sunerimti, mat visai neseniai buvo prireikę tų dokumentų ir apieškojus visus segtuvus, rasti tuomet jų taip ir nepavyko…

Pareigūnas paaiškino, kad šiuo metu yra sulaikytas asmuo, pas kurį aptiktos mano vadovaujamos visuomeninės organizacijos nuostatų ir banko sutarčių kopijos. Buvau paklaustas ar aš pažįstu tūlą Tomą Urbšį. Atsakiau, kad ne. Tada išgirdau, kad sulaikytasis kartu su bendrininkais per elektroninės bankininkystės sistemą keletą kartų buvo prisijungę prie mano vadovaujamos visuomeninės organizacijos ir mano asmeninės sąskaitų ir bandė nurašyti tam tikras pinigų sumas. Tačiau, esą banko apsaugos sistemoms pastebėjus įtartiną veiklą, šie pervedimai buvo sustabdyti. „Turiu jus perspėti, kad yra vykdomas ikiteisminis tyrimas, todėl privalote nieko niekam nepasakoti“, – prigrasino tyrėjas. Prižadėjau.

Pareigūnas netruko pareikšti, kad kuo greičiau turėčiau prisistatyti į 2-ajį Vilniaus miesto policijos komisariatą pas jį. Sutarėme, kad atvyksiu antradienį. Po to man buvo patarta kuo skubiau susisiekti su „Lietuvos centrinio banko prevencijos skyriumi“ ir paprašyti, kad būtų užblokuoti prisijungimai prie mano banko sąskaitų, o man būtų suteikta laikinoji prieiga. Tuoj pat policijos tyrėjas pats mane sujungė su „Lietuvos centrinio banko prevencijos skyriumi“. Telefono ragelyje nuskambėjus solidžiai elektroninei muzikėlei pasigirdo rimtas Lietuvos bankų prižiūrėtojo profesionalo balsas. Prisistatęs ir paaiškinęs, kad apie šį nutikimą bankų priežiūros tarnyba jau yra policijos informuota, jis patarė man, kalbant su juo telefonu, prisijungti prie organizacijos sąskaitos, kad jis, esą,  galėtų nustatyti mano kompiuterio, iš kurio aš jungiuosi prie banko, IP adresą, tam, kad galėtų atskirti, kuomet buvo prisijungta mano, o kuomet įsilaužėlių.

Kai prisijungiant specialistas paprašė jam padiktuoti mano el. sąskaitos atpažinimo kodą – sunerimau – tai jau panašu į telefoninius sukčius! Kol nebuvau prašomas jokių duomenų – tokia mintis net į galvą neatėjo. Juk viskas tikra: dokumentai dingę, tyrėjas Karolis Rinkevičius 2-jame Vilniaus miesto policijos komisariate dirba (patikrinau internetu), prašo atvykti į komisariatą, banko prisijungimo duomenų nereikalauja… Taigi, buvau kaip reikiant apdujęs. Iš hipnozės atsipeikėjau tik tuomet, kai „bankų specialistui“ jau padiktavau savo internetinės bankininkystės atpažinimo kodą! Po galais! – jau perduodu tretiems asmenims savo prisijungimo duomenis! Metas sustoti!

Prireikė didelių vidinių pastangų, kad „policininko“ ir „bankininko“ įsuktus mano smegenų dantračius sustabdyčiau ir priversčiau su girgždesiu pasisukti į priešingą pusę. Šiaip ne taip, sunkiai apversdamas lyg švininį liežuvį, iškošiau:  „Ne, viskas! – jokių duomenų aš  daugiau telefonu jums nesakysiu ir prie savo sąskaitos jungtis dabar nebandysiu! Aš nežinau kas Jūs toks esate iš tikrųjų. Jūs ir aš žinome, kad virtualioje erdvėje knibždėte knibžda įvairūs sukčiai, troliai ir vaiduokliai. Jūs sakote, kad man norite padėti, bet juk ir jūs nežinote kas aš toks, ar tikrai čia esu aš. Tik tuomet, kai įsitikinsiu kas iš tikrųjų esate jūs ir pas jus mane nukreipęs policininkas, tada ir kalbėsimės,“ – trumpam atgavęs sveiką nuovoką išrėžiau kaip diržą iš nugaros.

Žodžius, kaip žirnius beriantis „bankų prevencijos“ klerkas, ne juokais pyktelėjo: „Jūs mane pertraukiate, kalbate ant viršaus, neleidžiate man Jums padėti. Jūsų padėtis gana rimta, mes bendradarbiaudami su policijos pareigūnais viską darome, kad būtų užkardytas nusikaltimas, kad nusikaltėliai būtų sulaikyti, kad būtų imtasi visų prevencijos priemonių apsaugant Jūsų sąskaitas – turtą ir pinigus, visaip norime ir stengiamės Jums geranoriškai padėti, o Jūs pertraukiate, nepasitikite ir.. /…/“ – kokias 5 minutes greitakalbiu akustiniu lazeriu mano smegenis atakavo ir, kaip jau supratau, į nesveiką protą bandė sugrąžinti „bankų priežiūros specialistas“. Pajutęs šį jo desperatišką bandymą vėl įtraukti mane į užnuodyto voratinklio rezginį – nebepasidaviau ir nutraukdamas besitęsiantį hipnozės seansą į telefono ragelį išrėžiau: „Leiskite dabar man pasakyti!  Kol aš neišsiaiškinsiu ar jūs ir jūsų draugas policininkas tikrai egzistuojate ir kas jūs tokie – jokių reikalų su jumis netvarkysiu! “  Tuo ir baigėme. Tarstelėjęs, kad „…jei nenoriu, kad man būtų padėta..“ – „specialistas“ išsijungė…

Diena buvo sugadinta. Nuotaika suknista. Šeštadienis sujauktas.

Užsirašiau numerį iš kurio skambino telefoniniai sukčiai – 8-603 88431 (TELE-2 tinklas, paslauga PILDYK).  Skambinau į policiją 112. Tai jų nesudomino. Supratau – kasdienybė. Nerūpėjo ir nusikaltėlių telefono numeris. Paskambinau į banką, užblokavau prieigą prie savo elektroninės bankininkystės paslaugų. Susisiekiau su draugu dirbančiu policijoje – paklausiau patarimo, ką turėčiau dar padaryti.

Atsakė: „Mano tėvams jau ne vieną kartą skambino. Buvau ir „žmogų numušęs“ ir dar visokių dalykų „prisidirbęs“, tad skambindami prašė pinigų nusikaltimui užglaistyti… Jei skambinai į 112, tai tau turėjo pasakyti kokių veiksmų privalai imtis… Manau telefonas iš kurio tau skambino greičiausiai jau išjungtas, o jie ir taip jau sėdi. Būtent dėl to visokius „PILDYK“ VRM ir nori pririšti prie žmonių.“

Kuomet pasakiau, kad 112 net sukčiaus telefono nepaklausė, atsakė: „Tada siūlau viską tiesiog pamiršti kaip nemalonų įvykį. Jei susisieks Molėtų policija – papasakok ko klaus. Patariu daugiau nesivelti į pokalbius su telefoniniais žulikais. Jie uoliai renka duomenis iš viešųjų šaltinių apie asmenis. Po to skambina rimtai pasiruošę. Mat policininkai taip pat gali skambinti iš mobilaus – tuo žulikai ir naudojasi. Tada paprastai reiktų pasakyti: aš jums po 5 min perskambinsiu į kabinetą, padiktuokit laidinio telefono numerį. Jie tokio aišku neturės. Arba jei turės – ten atsilieps visai kitas asmuo.“

Atsakiau: „Būtina viska daryti, kad visos telefonų SIM kortelės būtų registruotos. Jei net mane, tvirtai įsitikinusį, kad esu neprieinamas jokiems telefoniniams sukčiams, – nes esu pajėgus atpažinti įvairias jų pinkles – pagavo ir užhipnotizavo, tai ką jau kalbėti apie mūsų tėvus, senelius ir vaikus… Manau, kad dabartinė mūsų valdžia yra pajėgi tai suprasti ir nereikės ilgai laukti tvarkos šioje srityje įvedimo.“

Ir štai tau boba devintinės – rugsėjo 14 d. iš radijo garsiakalbių pasklido žinia: „Seime stringa pataisos dėl privalomo išankstinių SIM kortelių registravimo.“ Na kas gi ten stringa? Klausau ir netikiu savo ausimis: „Seimo Ekonomikos komitetas nemato pagrindo šalies gyventojus įpareigoti registruoti savo telefonų SIM korteles. Komitetas prie šio klausimo šiemet negrįš.

„Manau, kad komitetas negrįš prie Elektroninių ryšių įstatymo pataisų, numatančių SIM kortelių registraciją,“ – rugsėjo 14 d. Seime vykusioje spaudos konferencijoje pareiškė  Seimo Ekonomikos komiteto vadovas garsusis „žaliasis valstietis“ – Virginijus Sinkevičius.

Ir net nenuraudęs išrėžė: „Mes taip ir nesulaukėme, nors ir davėme laiko pagrįsti, kam tai (privaloma registracija – Alkas.lt) būtų reikalinga, ką tai keistų. Atsakymų kaip komitetas nesulaukėme, todėl šios rudens sesijos dienotvarkėje vietos nematau, kad atsirastų šiam įstatymui…“

Netikintiems – štai pakartojimas:

Gerbiamieji telefonininio sukčiavimo specialistai, nemanykite, kad ponas V. Sinkevičius nežinojo, kad jūsų nekenčiama VRM savo brukamomis  pataisomis siekia, kad mobiliojo ryšio operatoriai būtų įpareigoti duomenis apie jūsų buvimo vietą ir apie jūsų turimus telefono numerius nedelsiant pateikti mentams. Viršininkas Sinkevičius tai žinodamas rizikavo savo didžiai garbingu seimūno vardu dėl jūsų. Jis apgynė jus nuo jūsų labai nekenčiamos VRM jau seniai įkyriai Seimui brukančios pataisas, kuriomis norima įvesti išankstinio mokėjimo SIM kortelių registravimo prievolę, užkirsiančią kelią jums užsiimti pamėgta veikla, padedančia sukaupti bent šiek tiek santaupų juodai dienai – kai iš kalėjimo būsite išsiųsti į nepakeliamai sunkią laisvę.

Tad paskambinkite savo globėjui Seime, padėkokite už uolų jo darbą. Štai V. Sinkevičiaus laidinio telefono numeris – 8-5 239 6060. O mobilųjį juk žinote patys.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *