Mokytojai ir kiti mokyklos darbuotojai gali greičiausiai pastebėti skriaudžiamą vaiką ir jam padėti. Kaip mokytojui ar bet kuriam kitam mokyklos darbuotojui, ikimokyklinio ugdymo įstaigos auklėtojui iš vaiko elgesio, kitų požymių atpažinti fizinio, psichologinio, seksualinio smurto formas, nepriežiūrą, kaip reaguoti, įtarus smurto atvejį, – tai konkrečiai aprašyta Švietimo ir mokslo ministerijos kartu su Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centru parengtose „Rekomendacijose mokykloms dėl smurto artimoje aplinkoje atpažinimo kriterijų ir veiksmų, kilus įtarimui dėl galimo smurto artimoje aplinkoje“.
„Vaikystėje patiriamas smurtas turi ilgalaikius neigiamus padarinius vaiko raidai, ypač daroma žala jo emocijoms, gebėjimui užmegzti socialinius ryšius. Socialinės emocinės kompetencijos tiesiogiai susijusios su vaikų gebėjimu susikaupti, įsiminti naują medžiagą, įsitraukti į mokymąsi – taigi, tiesiogiai veikia ir vaiko ugdymąsi. Mokytojai turi galimybę kuo anksčiau atpažinti vaiką, prieš kurį smurtaujama, ir jam padėti. Šios psichologų ir kitų specialistų parengtos rekomendacijos, kuriose nusakyta, pagal kokius požymius atpažinti smurtą patiriantį vaiką ir kokių veiksmų reikia tučtuojau imtis, ką turėtų žinoti kiekvienas mokytojas ir mokyklos darbuotojas, – pagalba mokyklai, su jomis turi būti supažindinti visi mokyklos darbuotojai“, – sako švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius.
Jeigu bet kuris mokyklos darbuotojas įtars, kad prieš vaiką galimai smurtaujama, jis tučtuojau turėtų pranešti mokyklos vadovui, o pastarasis – savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui ir policijai. Mokyklos vaiko gerovės komisija privalės organizuoti pagalbą vaikui. Nepranešimas apie smurtavimą užtrauks teisinę atsakomybę.
Rekomendacijose išvardintos smurto formos ir detalūs atpažinimo kriterijai. Jei matomos sumušimų, sužalojimų žymės ant vaiko kūno, kraujosruvos be paaiškinamos medicininės priežasties, pastebima vaiko baimė grįžti namo, perdėtas lipšnumas, nuolankumas su svetimais žmonėmis ar atvirkščiai – agresyvumas ir daugybė kitų požymių leidžia įtarti smurtą prieš vaiką. Dokumente taip pat nusakoma, koks suaugusiųjų elgesys laikytinas smurtingu. Pvz., psichologinis smurtas gali pasireikšti vaiko atstūmimu, kai suaugusieji vaikui įvairiais būdais demonstruoja, kad jis nemylimas ir nepageidaujamas, vaiko keikimu, jo išskyrimu iš kitų šeimos narių, neįleidimu namo, prisidengiant disciplinos tikslais, ir kt. Atsižvelgiant į seksualinio smurto specifiką, rekomendacijų priede pateikiami skirtingo amžiaus vaikų adekvataus ir pažeisto seksualinio elgesio aprašymai.
Siekdamas, kad rekomendacijose pateikiami smurto artimoje aplinkoje atpažinimo kriterijai ir pagalbos vaikui būdai mokyklose būtų taikomi veiksmingiau, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras, Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu, šiemet organizuos seminarus mokyklų vaiko gerovės komisijų nariams.
