sarihnews.com nuotr.
Seimas priėmė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kuriais siekiama sudaryti teisines prielaidas efektyviau taikyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones, formuoti nepakantumą ir nepalankią erdvę pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atsiradimo aplinkybėms.
Priimtomis pataisomis nutarta išplėsti subjektų, kuriems bus taikomos įstatymo nuostatos, sąrašas. Pagal naujas nuostatas įstatymas bus taikomos asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą brangakmeniais, tauriaisiais metalais, kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, antikvariniais daiktais ar kitu turtu, kurio vertė viršija 10 tūkst. eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, visoms lošimus ir loterijas organizuojančioms bendrovėms, nekilnojamojo turto agentams.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nuspręsta patikslinti nuostatas, susijusias su kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymu, rizikos vertinimu, finansų įstaigų ir kitų subjektų priežiūra ir kt. Reglamentuoti klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymo reikalavimai praplečiant nuotolinio kliento tapatybės nustatymo galimybes.
Siekiant užkirsti kelią galimam terorizmo finansavimui, teisės aktų pakeitimais sugriežtinta atsakomybė už pinigų plovimą. Už šio įstatymo pažeidimus galės būti skiriamas įspėjimas, bauda (iki 1,1 mln. eurų kitiems įpareigotiesiems subjektams, iki 5,1 mln. eurų finansų įstaigoms), laikinas nušalinimas nuo pareigų, laikinas teisės disponuoti lėšomis apribojimas, licencijos panaikinimas ir kitos poveikio priemonės. Iki šiol už finansinius nusikaltimus, pinigų plovimą taikytos baudos siekė vos 6 tūkst. eurų.
Be to, visi juridiniai asmenys privalės saugoti tikslią informaciją apie savo tikruosius savininkus, fizinius asmenis (naudos gavėjus) ir ją atskleisti pateikiant Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) tvarkytojui. Šia informacija galės naudotis finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami naudos gavėją. Ne rečiau kaip kas ketveri metai Lietuvoje privalės būti atliekamas nacionalinis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimas.
Parašykite komentarą