K. Rastenis (1950–2017). Iš paskutiniųjų eilėraščių (0)

Poetas Kęstutis Rastenis "Poezijos pavasario" renginyje. 2011-05-19. | R. Tamošaičio nuotr.

Poetas Kęstutis Rastenis “Poezijos pavasario” renginyje. 2011-05-19. | R. Tamošaičio nuotr.

Kur jie nueina
Vakaro vaikai?
Kur atsiskleidžia nemigos šaltinis?
Mes stovime stebuklo viltyje
Mes regime jų džiaugsmą paskutinį
Kas jiems atsako
Į klausimus visus?
Kas atveria duris į kitą erdvę?
Tolybėje išnyranti gija
Artybėje jų šauksmas merdi
Tokia viltis jos apmatus matai
Ir judesiai jų sieloj įrašyti
Ir tu žinai kas buvo visa tai
Ir supranti jų skrydį
2011.11.25

Vilties išmokyk mus visus
Būties parodyk prasmę
Kai laikas bėga atkaklus
Jame savęs nerasime
Tokius pažįstame save
Neprarastus ir nežadėtus
Neišsipildžiusius deja
Ir pamirštus per lietų
Prisiminimų sūkury
Vis vien ir mes atsikartojam
Tu meilę pažadėt turi
Ir spindintį rytojų
2011.11.07

Atvirumo nereikia bijoti
Glūdumos stebuklingi lašai
Kur tiesa?
Ak nebūkim besočiai
Pasitenkim tuo kas yra
Kad ir koks būtų pasaulis
Kad ir kaip būtų sunku
Ne nereikia griebtis apgaulės
Aš per miegus surinku
Gelmėje save pasirinkęs
Niekada savęs neišduok
Nežiūrėk ko jie tau linki
Tik alsuok alsuok alsuok
2011.09.12

Paslaptingi garsai
Artimi tolimi
Mes nežinome kam
Atvesti palikti
Vien tik miesto garsai
Erdvėje mintyse
Vien tik tavo namai
Sapnuose sapnuose
Nekartoki tu jų
Viską vėl išgyvenk
Geiski žodžių naujų
Nepasenk nepasenk
2011.08.19

Ryškėja miestai laiko atskirtis
Išnyra bokštai šaukiančioj visatoj
Ir kas bent vienas šičia pasiklys
Savęs išliekančių nematėm
Tėvynės balsas kviečiantis namo
Dainuojam dainą tąkart parašytą
Ir išryškėja vienišas liemuo
Vis žadantis pabusti rytą
2012.05.11

Pilni likimo atskirties
Atsiremiam į tiesą
Žygiuoja bokštai sumaišty
Jų paslaptingas šokis
Ir kas šviesa? Ir kas tiesa?
Galiausiai kas mums rūpi?
Vidurnakčio vaikai
Ir vieniši kariai
Telydi jus džiaugsmai
Tokia būties palaima
Telydi jus prasmė
Tokia dienų gelmė
2012.06.04

Delnais uždengiame visatą
Neišsipildžiusi giesmė
Praeina valandos ir metai
Ir gal pasaulio šio prasmė
Praeina laikas pakartotas
Ir toji vakaro tyla
Ir perskrodžia ramybę luotas
Ir vėl tėvynė tau miela
2012.06.08

Bėga žodžiai keisti
Akselbantai
Iškyla laikų paslaptis
Tie žmonės
Tai ne intrigantai
Jie sielos tankmėj
Nepaklys
Mes randam
Paslaptį vieną
Ji durų visų neatvers
Kiaurai tu pereisi
Sieną
Ir niekas tavęs
Neprivers
Bijoti savo likimo
Ar slėptis nuo jo
Kažkur
Pabėgti nuo savo
Troškimų
Ir būti ne čia
O kitur

xxx

Toks beprotiškas aidas
Šio pasaulio garsai
Atsiminki ką jie primena
Ir ką tolumoje matai
Atvirukų pasaulis
Jo keisti apmatai
Paženklintas rytas
Ir kokia vieta?
Ak iš ten ateina žinia
To tikslo pažadas
2012.06

Artimi tolimi garsai
Ką jie mums žada
Skrydį į vasaros erdvę?
Šitas paveikslas
Įsispaus atminty
Toks pažįstamas mielas
To pasaulio šviesa
Netikri atspindžiai
Kas ką pažadės?
Bėgame vis toliau
Ten tik šešėliai
Mirtingųjų giesmė
2012.07.08

Visi jie kalba apie tą patį
Netgi ir žodžiai panašūs
Kas iš jūsų pasakys ką nors nauja?
Suteiks naujo ženklus?
Deja
Sklaidos iliuzijos nors jos reikalingos
Kad gyventum tikrai
Laikas bežadis mus pasiglemžia
Tokia to laiko tėkmė
Gal kita diena atvers puslapį naują
Kažką didinga pradės
Gal išsipildys svajonės
Pasakos virs tikrove
Tu niekada nežinai

xxx

Pilni jų raštų aprašai
Kovojame nelyg vienodi
Kas jų tuos skirtumus
Atskleis
Iškilusius kažkur po oda
Kas jiems paaiškins jų
Sapnus
Ir keistą rytmečio
Sonatą
Ir kas ten vienas
Atsibus
Kai šitiek metų
Nesimatėm
Eime eime
Kažkur toli
Ir toks likimas pakylėtas
Vaiduokliškoj svajų šaly
Išnyrame nelyg prieš lietų
2012.04.12

Tu nežinai manos tėvynės jausmo
Tu nieko nieko nežinai
Kas tikra ir vaiduokliška ir keista
Ak paslaptingi vakarai
Tu nežinai ties kur atsiveria gelmė
Išslysta juokas
Ir kažkur nugrimzta
Tu nežinai nė vieno tikro daikto
Tu mano vardo nežinai
O ką kalbėti apie šitą būtį?
Tu nežinai
Tu nieko nieko nežinai
Ir kam žinoti?
Belieka jausti
2012.02.12

Keisti keistuoliai vakarai
Pakrančių auksas
Pilnumos griaustinis
Savyje apreiškimą tu matai
Lyg būtumei staiga užkimęs
Išeiki nerimo gelme
Ir tas ryškėjantis peizažas
Ir kas tave namo parves
Nedidelis toks baisiai mažas
Vieninteliu maldos keliu
Plevena laikas šitaip išsiskleidęs
Ir jai sakyk: tave myliu
Kai šitaip išryškėja raidės

xxx

Kokia keista išganymo žiema
Tas paslaptingas girių aidas
Tėvynė tavo sapnuose gyva
Likimo grėsmės išsisklaidė
Tai taip ir einame kažkur tolyn
Nepakartojamas peizažas
Ir kas akimirka arčiau
Išnyra vėl būties miražas
2014.03.30

Pilni likimo ir ironijos
Nepaprasti keliai
Tėkmė pasaulio modelis
Tu nieko nesakai
Gyvenimo žaidimas
Stebuklų atrama
Iš kur tos giesmės imas
Gal pasakys širdis mana
Tavasis sielos aidas
Vidurnakčio tyla
Tos negirdėtos gaidos
Lyg kaitinta ugny viela
2014.04.11

Kategorijos: Kultūra, Kūryba, Literatūra, Saulės arkliukai | Žymos: , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *