P. Šimkavičius. Pasodinta Atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio giraitė (nuotraukos) (0)

Renginio vedėjas aktorius Egidijus Stancikas | P. Šimkavičiaus nuotr.

Renginio vedėjas aktorius Egidijus Stancikas | P. Šimkavičiaus nuotr.

Balandžio 29 d. Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne Jono Basanavičiaus gimtinėje Ąžuolyno dienos sueigoje Atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio giraitės sodinimą vainikavo dzūkai, pasodinę ketvirtą dvidešimt penkių ąžuolų guotą.

Ši giraitė pradėta sodinti2014 m. balandžio 26 d., švenčiant Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno 25-metį. Pirmąjį ąžuolų guotą pasodino sūduviai, toliau kiekvienų metų balandžio paskutinį šeštadienį tęsė – aukštaičiai, Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos atstovai. Labai vaizdžiai Atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio giraitę apibūdino Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno idėjos autorius ir įgyvendintojas Vitalius Stepulis: „Ją sudaro mūsų Lietuvos laimės simbolis – retai aptinkamas penkialapis dobilas. Kiekvieną jo lapelį pasodino vienas iš penkių Lietuvos regionų“.

Ąžuolyno dienos sueigoje dalyvavo ir ąžuoliukus sodino Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorės pavaduotojas Howard T. Solomon, Latvijos 1991 metų barikadų statytojų Marupės bendrijos vadovas Janis Ozols, buvęs Ukrainos ambasados Lietuvoje darbuotojas Mikola Dziadzin, gamtos mokslų daktaras, etnologas Libertas Klimka, Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarai ir kiti renginio dalyviai.

Te gyvuoja Lietuva, kaip tas žalias ąžuolas 

Renginio vedėjas aktorius Egidijus Stancikas pasveikino nepabūgusius vėjo ir lietaus visų Lietuvos etnokultūrinių regionų atstovus, gausiai susirinkusius į Ąžuolyno dienos sueigą Ožkabaliuose (Bartninkų sen., Vilkaviškio r.), ir pakvietė susitikimą pradėti Lietuvos himnu. „Lietuvoje vidurdienis – 12 val. Jeigu saulė šviestų, tai toks laikas, kada viskas susitapatina, kada mūsų netgi kūnas nemeta šešėlio, nesimato silueto. Tada galima sodinti ąžuolą šaknimis į žemę, o šakomis į dangų. Ir tada tame ąžuole gieda paukštė. Ta paukštė gieda Lietuvos melodiją, Lietuvos laisvės melodiją – mūsų visų laisvo ir kuriančio gyvenimo melodiją“, – kalbėjo renginio vedėjas. Skambant himnui aukštai suplevėsavo Lietuvos trispalvė, kurią iškėlė Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno draugijos pirmininkas Vitalius Stepulis ir Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė.

Sveikinimo žodį tarė V. Stepulis, Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka, Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė, kuri padėkojo Kėdainių ir Marijampolės miškų urėdijoms už ąžuolyno puoselėjimą, JAV ambasadorės pavaduotojas Hovardas T. Solomonas (Howard T. Solomon), susilaukęs šiltų aplodismentų už perskaitytą pranešimą lietuvių kalba.

Į ąžuoliukų sodinimą dzūkiškomis dainomis susirinkusius palydėjo Druskininkų kultūros centro folkloro ansamblis „Stadalėlė“ (vadovė Lina Balčiūnienė) ir Marcinkonių etnografinis ansamblis (vadovė Rimutė Avižinienė): „Te gyvuoja, te gyvuoja Lietuva, kaip tas žalias ąžuolas <…>“.

Atidengtas simbolinis ąžuolyno akmuo

Renginio vedėjas E. Stancikas priminė susirinkusiems legendą apie akmenį –perskaitęs ištrauką iš Antano Baranausko „Anykščių šilelio“: „Nešęs velnias akmenį, didumo kaip gryčios,/ Ir sudaužyt norėjęs Anykščių bažnyčios/ Arba ažuverst upės; bet kaip tik išvydęs/ Ąžuolyną pašvęstą ir gaidys pragydęs,/ Tuoj iš nagų paleidęs ir smėlin įmušęs:/ Net žemė sudrebėjus, senos griuvę pušys.“ Simbolinį ąžuolyno akmenį atidengė V. Stepulis, B. Kulnytė, B. Valionytė ir R. Survila. Šiais metais Ąžuolyno dienos sueigoje dalyvavę trijų Lietuvos kariuomenės karininkų ramovių atstovai – mjr. Donatas Mazurkevičius, Henrikas Kiškarauskas ir dim. mjr. Gediminas Reutas (Kaunas), ats. plk. ltn. Leonas Stonkus ir Dalia Lukienė (Klaipėda), Gaudentas Aukštikalnis, dim. mjr. Antanas Burokas, ats. mjr. Petras Šlivinskas (Vilnius) ir Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinės tarybos pirmininkas Algis Narutis bei atstovai Alfonsas Augulis, Juozas Dingelis, Romas Akelaitis, Vladas Tumas – prie anksčiau pasodintų ąžuoliukų padėjo simbolinius akmenis, ant kurių užrašyti ramovių pavadinimai.

Savo dydžiu išsiskyrė svečių iš Latvijos atvežtas akmuo su užrašu latvių ir lietuvių kalbomis: „Būkite stiprūs kovoje už laisvę ir Tėvynę. 1991 metų barikadų statytojų Marupės bendrija (Latvija). 2016.04.30“. Ąžuolų giraitėje skambėjo Latvijos, Lietuvos ir Ukrainos himnai, kuriuos akomponuojant altininkui Andriui Pleškūnui atliko karininkų ramovių, nevyriausybinių organizacijų atstovai ir svečiai.

Pasodinę ąžuoliukus renginio dalyviai šildėsi prie laužo, degančio ant Aukuro kalno, kluone klausėsi dzūkių dainų, o taip pat galėjo ir patys padainuoti ir pašokti kartu su Druskininkų kultūros centro folkloro ansambliu „Stadalėlė“ ir Marcinkonių etnografiniu ansambliu. Po koncerto svečiai vaišinosi skania rūgštynių sriuba.

Šį pasakojimą norisi baigti etnologo L. Klimkos pasakytais žodžiais: „Pasodinęs ąžuoliuką tokį gerą jausmą išsinešu. Svarbiausia, išsinešu tikėjimą Lietuvos ateitimi“.

Kategorijos: Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos, Kultūra, Skaitiniai, Šventės, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *