Lietuvos kultūros taryboje steigiamas Stebėsenos ir analizės skyrius (0)

Lietuvos kultūros taryboje (LKT) steigiamas Stebėsenos ir analizės skyrius, kuris, bus atsakingas už kultūros sektoriaus ir LKT taikomo finansavimo modelio aktualumo analizę, išvadų dėl kultūros politikos modelio tobulinimo rengimą, kultūros srities statistinių duomenų rinkimą, apdorojimą ir pristatymą visuomenei. Nors poreikis tokiai veiklai buvo numatytas dar vykdant kultūros finansavimo reformą ir steigiant LKT, tačiau tam būtini resursai nebuvo skirti.

„Įgyvendindami savo užsibrėžtus tikslus inicijavome padalinio atliekančio nuolatinę kultūros procesų analizę steigimą, nes toks žingsnis būtinas norint efektyvesnių sprendimų kultūros politikos formavimo ir įgyvendinimo procesuose. Kiekvienas sprendimas turi būti grįstas aiškiais ir pamatuotais duomenimis“, – pažymėjo kultūros ministrė Lianos Ruokytė-Jonsson.

Pagrindinis steigiamo skyriaus tikslas – vykdyti kultūros ir meno finansavimo sistemos stebėseną, analizuoti kultūros ir meno procesų raidą bei organizuoti ir įgyvendinti kultūros srities tyrimus, prisidėsiančius prie įrodymais grįsto kultūros politikos formavimo ir įgyvendinimo. Stebėsenos ir analizės funkcija – vienas esminių sveikos finansavimo sistemos elementų. Tikimasi, kad besibaigiant ketvirtiems LKT veiklos metams, šis skyrius jau turės pakankamai lyginamųjų duomenų, kad įvertintų finansavimo įtaką kultūros ir meno procesų raidai bei laisvės savo įžvalgomis pasidalinti su Tarybos nariais, kitomis valstybės institucijomis ir visuomene.

Planuojama, kad Stebėsenos ir analizės skyriuje dirbsiantys analitikai įgyvendins LKT finansuojamų kultūros ir meno projektų įgyvendinimo rezultatų analizę, suformuos kultūros statistikos duomenų masyvo principus, taip pat padės jau šią vasarą naują ketverių metų kadenciją pradėsiančiai Tarybai parengti strateginių kultūros ir meno plėtros ir sklaidos užtikrinimo kultūros politikos įgyvendinimo srityje dokumentų rinkinį.

Lietuvos kultūros tarybą sudaro: pirmininkė, kultūros vadybininkė Daina Urbanavičienė, menotyrininkė, Lietuvos mokslo premijos laureatė Rūta Janonienė, teatro kritikas Vaidas Jauniškis, muzikologė Jūratė Katinaitė, bibliotekininkė Rima Maselytė, architektas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Kęstutis Pempė, dailininkas Saulius Valius, tautinių mažumų atstovė, filosofė, dailės kritikė Pillė Veljataga, kultūros vadybininkas, muzikos edukologas Remigijus Vilys ir fotomenininkas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Stanislovas Žvirgždas.