Nuo liepos 14 d. iki rugpjūčio 17 d. Tarptautinis Vilniaus oro uostas skrydžių nepriims – čia bus atliekami orlaivių kilimo-tūpimo tako rekonstrukcijos darbai.
Pagrindiniais Lietuvos oro vartais taps Kaunas. Kauniečių laukia nemažas iššūkis – planuojama, kad per valandą Kaune galėtų kilti ir tūpti 24 lėktuvai.
Šį kartą iš Vilniaus oro uosto kylame su Lietuvos oro uostų tinklo vadovu Donatu Voveriu ir kalbamės apie tai, kokios naujovės mūsų laukia skrydžiams persikėlus į Kauną ir kaip šioms naujovėms ruošiasi pats Kaunas.
Laidos autoriai Ditė Česėkaitė ir Arūnas Sartanavičius.
Susiję straipsniai:
- „Kylam“: Kokių naujų skrydžių krypčių galime tikėtis šiemet? (video)
- Šiemet Vilniaus oro uoste – jau daugiau nei 3 milijonai keleivių
- „Air Lituanica“ – viena iš Vilniaus oro uosto lyderių
- Palangos oro uostas tampa dar labiau pasiekiamas
- Kauno oro uostas kviečia į pasimatymą su lėktuvais
- Toliau auga Lietuvos oro uostais besinaudojančių keleivių skaičius
Ne tiek svarbu, kaip mes skrisime, daug svarbiau tai, kad pas mus dėl to neskris koks milijonas, o gal ir daugiau, taigi Vilniaus miesto infrastruktūra negaus kokio 200 mln. pajamų. Be to, tas keleivių sumažėjimas dėl oro uosto uždarymo jausis dar gerokai iki to bei ko gero net dar ir 2018 metais. Taigi Vilniui tik atsigavus nuo prieš kelis metus patirto smūgio, surengto priešiškų jam ir valstybės interesams (turistai keliems metams taip buvo nuplukdyti į Rygą, Taliną, sudarytas vaizdas, kad gal tos Lietuvos nėra – neturi sostinės, tai kas čia per šalis) asmenų, dabar ir vėl randa progą smogti jam ekonomiškai (be jokios kompensacijos), o taip pat – ir politiškai kaip sostinei.
Iš čia skelbiamo pokalbio išaiškėjo, kad, keliant skrydžius į Kauną, vilniečiams tuo keliamų neptogumų bei miesto infrastruktūrų negautų pajamų sąskaita yra daroma reklama Kauno oro uostui. Tai tame matosi nesuprantami, nevalstybiniai interesai, tai panašu privačių interesų bei apskritai tų pačių prieš Vilnių nukreiptų ekonominių ir politinių jėgų tikslai. Juk kiek Kaune tų skrydžių yra tiek ir pakanka. Lietuvos ateitis tranzitai, o Kaunas tokiu atveju yra nedėkingoje vietoje, nes tokiu atveju klestėjimą gauna pakraštesni miestai – šiuo atveju Vilnius ir Klaipėda, šiaurės kryptimi – Šiauliai, pietų – Alytus, Marijampolė, dar geriau, kad Šeštokai. Akivaizdu, kad tokiu atveju Kaunas siekia būti gudresnis už kitus – siekia pasidaryti tokiu, kad galėtų kelionių pajamas susišluoti ne tik iš Kauno, bet ir Vilniaus gyventojų. Taigi tikslai šio oro uosto takų remonto metu skrydžius kelti į Kauną neišrodo skaidrūs. Tokiu atveju vilniečiams, kad netapus minėtų antivilniškų jėgų (gudručių) vedžiojamiems už nosies, belieka per tas 35 dienas savo kelionių neplanuoti bei nesikviesti atvykti giminių, draugų iš kitur. Beje, tuo pačiu manau, kad Kaunui pasidėjus ambicijas į šalį tinkamiausia būtų planuotis būti apie 200 tūkst. gyventojų miesčioku ne per toli nuo garsiosios savo sostinės Vilniaus, žodžiu krepšinio ar kito sporto, jei norite, lietuviškumo miestu.