Tautininkai prašo Prezidentės atšaukti sprendimą dėl sovietų partizanės valstybinio apdovanojimo (video) (51)

Lietuvos Respublikos Prezidentė ir apdovanotoji Fania Jocheles–Brancovskaja | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Vasario 24 d., penktadienį, Tautininkų sąjungos (TS) atstovai Lietuvos Respublikos Prezidentei įteikė kreipimąsi raginantį Jos Ekscelenciją atšaukti dekretą, kuriuo Vasario 16-osios – Valstybės atkūrimo dienos proga, Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi  „už nuopelnus Lietuvai ir mūsų šalies vardo garsinimą pasaulyje“ buvo apdovanota pilietė Fania Jocheles–Brancovskaja (Brantsovsky).

„Apdovanotoji yra galimai susitepusi lietuvių krauju, kuomet sovietinių partizanų būrys, kurios nare ji buvo, 1944 metų sausio 29-osios naktį  išžudė visus Šalčininkų rajono Kaniūkų kaimo gyventojus, tame tarpe ir 22 vaikus“, – sakė kreipimąsi pasirašęs Kovo 11-osios Akto signataras, einantis TS pirmininko pareigas dr. Audrius Rudys.

„Tautininkų Sąjunga reiškia įsitikinimą, kad toks kontraversiškas ir tautinę nesantaiką kurstantis sprendimas gali būti naudingas nebent Lietuvos priešams. Todėl mes tikimės, kad Jos Ekscelenciją ištaisys šią klaidą ir atšauks savo sprendimą dėl minėto apdovanojimo skyrimo“, – kalbėjo išrinktasis TS pirmininkas Sakalas Gorodeckis.

Sakalas Gorodeckis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Jis prisiminė savo tėvo Stasio Gorodeckio pasakojimus apie jo senelių išgyventus tarybinių ir „Armijos krajovos“ partizanų siautėjimus prieš ietuvius Vilnijoje karo metu: „Seneliai iš tėvo pusės karo metu dirbo miškininkais ir gyveno girininkijoje prie Jašiūnų, dėdė ir tėtis mokytojavo lietuviškose mokyklose šalia. Sodybą ne kartą lankė ir sovietiniai, ir lenkų partizanai. Kartą akovcų būrys visą mūsų šeimą buvo sustatęs egzekucijai sušaudyti vien dėl to, kad kalbėjo lietuviškai. Tik mano seneliams pabendravus su jų lenkų vadu ir išsiaiškinus, kad tas vadas yra sulenkėjęs žemaičių bajoras, pastarasis susigėdo dėl savo veiksmų. Taip mano tėvai liko gyvi per stebuklą ir šiame pasaulyje galėjau atsirasti aš ir mano vaikai“, – pasakojo S. Gorodeckis.

Tautininkai kreiptis į šalies Prezidentę nusprendė po to kai žiniasklaidoje pasirodė pranešimai apie jau ankščiau prieštaringai vertintos sovietinės kovotojos „prieš buržuazinius nacionalistus“ pamaloninimą garbingu nepriklausomos Lietuvos valstybiniu apdovanojimu.

Savo dalyvavimo raudonųjų partizanų gaujoje įvykdžiusioje Kaniūkų kaimo gyventojų skerdynes F.Jocheles–Brancovskaja neslepia:

Prieš dešimtmetį Kaniūkų žudynių bylą tyrusi Lietuvos Generalinė prokuratūra nustatė, kad Kaniūkų kaimo gyventojų šeimos su vaikais buvo iššaudytos ir išsprogdintos granatomis, nes atsisakė atiduoti savo paskutinį maistą raudoniesiems žydų partizanams. Prokuratūros žiniomis, žiaurų išpuolį įvykdžiusiam būriui priklausiusi F. Brancovskaja tuo metu esą buvo „kažkur kitur“, todėl baudžiamojoje byloje figūravo tik kaip specialioji liudytoja.