Nebe pirmą dešimtmetį Lietuvoje nuodugniai ir atkakliai naikinami miestų bei gyvenviečių želdynai – pjaunami medžiai. Pradėta bene Palangoje Basanavičiaus alėjos kaštonais, pereita per Miniją (Mingę), nuplikintos ne vienos senos kapinės, galiausiai Gedimino pilies kalnas – gražu negražu, dėl to ne dėl to, bet jis ėmė gana simboliškai griūti. Atrodo, rengiamasi nuplikinti ir Kreivosios pilies kalvas, vadinamąjį Kalnų parką. Kad neliktų nieko.
Kai kurie gyvenamieji rajonai jau kuris laikas primena veidą nuskustais antakiais ir išpešiotomis blakstienomis. Pavyzdžiui, Antakalnio mikrorajonas Vilniuje, kuriame gyvenu nuo 1963 metų. Jau keli dešimtmečiai čia nuosekliai, sistemiškai, kasmet po truputį išpjaunami tiek brandūs vešlūs medžiai, paliekantys rasojančius baltus kelmus, tiek liaunesni medeliai, tiek krūmokšniai, vasarą sužaliuojantys ir bent laikinai užstojantys griuvėsiais ir sąvartynu bevirstančias „urbanistines erdves“, o jei kurie laikinai paliekami, tai nugenimi taip, kad tų „urbanistinių erdvių“ šiukštu nepridengtų, neužstotų. Yra tekę dėl to ir su įvairaus lygio valdininkais aiškintis, ir spaudoje rašyti, bet perniek. Kodėl?! Ir vienaip galvoju, ir kitaip, bet terandu vienintelį atsakymą: kad būtų blogiau. Susidaro įspūdis, kad kažkur tarp daugybės stambesnių ir smulkesnių valdininkų yra įsitaisęs toks, kuriam tai savaime teikia malonumą.
Pastarosiomis savaitėmis Antakalnį vėl nusiaubė medpjovių vajus. Vėl liko rasoti balti sveiki kelmai. O jų vietoje beveik visada, beje, imami statyti automobiliai (nuotr. 1, 2, 3). Pažymėtina: neteisėtai, nes automobilius statyti vejų ir želdynų vietose lyg ir draudžiama (apie šaligatvius net nekalbu). Tačiau Antakalnis jau pavirto ištisa tokia neteisėta automobilių stovėjimo aikštele. Policija vieną kitą atskirą pažeidėją, jei pirštu nurodai, norom nenorom nubaudžia. O Savivaldybė tokią padėtį, regis, patyliukais palaiko. Juk ji pati ją ir sukūrė!
Nes automobilių parkavimo klausimą išspręsti – norint! – visai nesunku. Pačiu paprasčiausiu, natūraliu – laisvosios rinkos būdu. Tereikia suprasti, kad nusipirkęs automobilį žmogus kartu NEįsigyja dešimties kvadratinių metrų žemės jam laikyti. Tie 10 m2 žemės jam nepriklauso. Bet jeigu nori, jis gali juos įsigyti atskirai, rinkos kaina. Šitaip suvokus padėtį, išaiškėtų labai didelė paklausa, kuriai rinkos sąlygomis savaime atsirastų atitinkama pasiūla – mokamos parkavimo aikštelės, daugiaaukštės, požeminės, tvarkingos ir teisėtos. Jei nuo pat pradžių taip būtų daroma, klausimas jau seniai būtų išspręstas. Ir kiemuose gal tebežaliuotų medžiai, žydėtų gėlynai, tarp jų smėlio dėžėse kapstytųsi vaikai, o krepšinio aikštelėse (jos visos dabar irgi užstatytos automobiliais) būtų mėtomas kamuolys.
Tačiau viskas daroma priešingai: per gatvę nuo tos vietos, kuri matyti nuotraukose, ligi pat pernai metų nuo seno buvo mokama automobilių stovėjimo aikštelė, visuomet trečdaliu tuščia, nes automobilius NETEISĖTAI GALIMA nemokamai statyti ant vejų ir Savivaldybės nupjautų medžių kelmų. Todėl pernai aikštelės vietoje išdygo dar vienas gyvenamasis daugiaaukštis (matyti 3 nuotr. dešinėje).
Kodėl taip!? Juk savaime buvo visos sąlygos susitvarkyti žmoniškai!? Ir vienaip galvoju, ir kitaip, bet terandu vienintelį atsakymą: kad būtų blogiau.
Bankai “nuleido” Paslaugų planus… Priežastis TA PATI.
Kad tik dėl medžių būtų tas ”Kad būtų blogiau”… bėda, kad visa žiniasklaida rašo tuo principu. Valdžiaunykai irgi dažnai dirba taip… etc.
Nežinia, ar yra kokių veiksmingų būdų tuos medžių naikintojus sustabdyt. Galbūt vertėtų susiburt į kokį slaptą medžių sodintojų būrelį ir naktimis, patyliukais, nepaisant jokių leidimų, tiesiog eit medžių sodint. Visur, kur trūksta, kur buvo, bet nebėra.
Atsibunda ryte valdininkai – ogi pridygę po jų langais medžių, nebėra kur ratų pasistatyt!
Va prieš metus, netoli namų, toje vietoje, kur žmonės jau buvo pradėję kraut savo didžiąsias šiukšles, pastebėjau po nakties išdygusias 7 eglaites. Ir užrašas šalia įsmeigtas : NEŠIUKŠLINKIME. O svarbiausia – suveikė. Šiukšlės dingo, o eglutės auga, žaliuoja.
Tad gal imkim ir sodinkim, nepaisydami nieko, kad bent šiek tiek BŪTŲ GERIAU.
Teisus Dainius, medžių Vilniuje vis mažėja. Praradome žaliojo miesto vardą.
Kalti miesto planuotojai – urbanistai – žemėtvarkininkai. Tai jie tankina Antakalnį ir kitus mikrorajonus. Tiesiog pamato ant žemėlapio dar žalią plotelį – ir suformuoja sklypą su galimomis statybomis. Bendrajame miesto plane seniai turėjo būti Antakalnis įtraukas į mikrorajoną, kuriame naujos statybos negalimos.
Dabar miesto architektai vis kartoja, kad reikia dar tankinti. Tada tikrai neliks nei vieno medžio. Ne vien žmonės ir ne jų automobiliai čia kalti. Tegul nestato naujų namų, kuriuose nėra kur statyti automobilių.
Paeik už kampo, sako Plokštumietis Taškiečiui, čia pat valgančiam, čia pat dergiančiam. Nėra jokio kampo, tvirtai atsako Taškietis. Kodėl nupjovei medžius? – pyksta Erdvietis ant Plokštumiečio. Kokius medžius? Nemačiau tokių, o jei nemačiau, vadinasi jų nėra ir nebuvo…