Vasario 2 dieną Prancūzijos kultūros institute Maskvoje atidaryta unikali vieno žymiausių Lietuvos fotografų Antano Sutkaus darbų paroda, kurioje įamžintas dviejų garsių prancūzų – filosofo-egzistencialisto Žano Polio Sartro (Jean-Paul Sartre) ir rašytojos Simonos de Bovuar (Simone de Beauvoir) – apsilankymas Lietuvoje 1965 metais.
Parodą, parengtą bendromis Lietuvos ir Prancūzijos atstovybių Rusijoje pastangomis, atidarė Lietuvos ambasadorius Remigijus Motuzas ir Prancūzijos ambasadorius
Žanas Morisas Riperas (Jean-Maurice Ripert). Ambasadoriai pabrėžė, kad ši paroda – tai įrodymas, kad valstybių bei iškilių menininkų draugystė neturi sienų ir nėra pavaldi laikui.
A. Sutkaus fotografijos, darytos daugiau kaip prieš 50 metų, tuo metu, kai Vakarus ir Rytų Europą skyrė geležinė uždanga, įamžino žymių Prancūzijos asmenybių kelionę į Lietuvą, apsilankymą Kuršių nerijoje – nuostabiame mūsų šalies gamtos kampelyje, įtrauktame į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą.
Ambasadorius R. Motuzas atkreipė dėmesį į A. Sutkaus prisimintą epizodą, kai Ž. P. Sartras, eidamas per smėlį, staiga sustojo ant kopos, apsidairė ir pasakė: „jaučiuosi, lyg stovėčiau rojaus prieangyje“.
Atidarant parodą ne kartą akcentuota, kad, būtent A. Sutkaus daryti Ž. P. Sartro portretai labiausiai išgarsino Lietuvos fotografijos mokyklą – pirmiausia buvusioje Sovietų Sąjungoje, o vėliau ir visame pasaulyje. R. Motuzas priminė parodos lankytojams, kad žymioji fotografija, pavadinta „Sartras kovoja su vėju Kuršių nerijoje“ tapo chrestomatine – buvo įtraukta į Prancūzijos mokyklinius vadovėlius, o vėliau netgi panaudota kaip modelis Ž. P. Sartro skulptūrai, kuri šiandien puošia Nacionalinę biblioteką Paryžiuje. Vėliau A. Sutkaus fotografijos buvo spausdinamos pirmuosiuose Prancūzijos laikraščių ir žurnalų puslapiuose, minint filosofo 100-ąsias gimimo metines.
R. Motuzas pajuokavo, kad nedaug trūko, jog šių kadrų pasaulis galėjo ir neišvysti. Kaip yra prisipažinęs pats A. Sutkus, jis stengėsi, kad Ž. P. Sartras nepastebėtų jo fotografuojančio – kitaip jis iškart būtų atsisakęs A. Sutkaus palydos, nes filosofas nemėgo būti fotografuojamas. Vis tik paskutinį vakarą A. Sutkus prisipažinęs garsiajam prancūzui, kas jis iš tikrųjų esąs. Ž. P. Sartras, anot lietuvių fotomenininko, tik atsiduso ir paprašė, kad šis bent atsiųstų keletą nuotraukų. Kelios jų vėliau iš tiesų buvo nuvežtos į Paryžių ir A. Sutkų pasiekusi žinia, kad Ž. P. Sartrui nuotraukos labai patikusios. Po to A. Sutkus dar ilgus metus gaudavo Ž. P. Sartro sveikinimus.
Paroda surengta Lietuvos užsienio reikalų ministerijai bendradarbiaujant su VšĮ „Antano Sutkaus fotografijų archyvas“. Prancūzijos kultūros institute Maskvoje ji veiks iki vasario 19 d.
