Birželio 26 dieną galerijoje „Vartai“ pristatyta tarptautinį pripažinimą pelniusio, legendinio lietuvių fotografo Antano Sutkaus asmeninė paroda „Be pavadinimo“. Lietuvos fotografijos meistro 75 metų jubiliejui skirtoje parodoje rodomos rinktinės fotografijos dar niekados nerodytos Lietuvos publikai.
Menininko nuotraukų archyve yra sukaupta daugiau nei pusė milijono nuotraukų. Jau kelis dešimtmečius fotografas jį atidžiai peržiūri, įdomiausius ir labiausiai vykusius darbus perkeldamas ant popieriaus. Parodai atrinktos fotografijos apima visą fotomenininko kūrybos laikotarpį: nuo XX a. vidurio iki XXI a. pradžios. Kuratorė Julija Čistiakova Antano Sutkaus darbus suskirstė į kelis ciklus, atspindinčius ilgalaikę meistro kūrybą: „Portretai“, „Moterys“, „Vaikai“, Gatvės scenos“. Kiekvieną ciklą sudaro įvairiais laikotarpiais darytos nuotraukos, sukomponuotos į atskiras grupes. Toks sumanymas, pasak kuratorės, suteiks žiūrovui galimybę pažinti Lietuvos fotografijos klasiką iš naujo ir pamatyti kaip per jo ilgą autoriaus karjerą kito santykis su žmonėmis, politika, architektūra. Greta nuotraukų, parodoje taip pat bus eksponuojami įvairių laikų plakatai ir katalogai, asmeninės nuotraukos bei filmai apie Maestro kūrybą ir gyvenimą.
Savo darbuose A. Sutkus pateikia humanistinį požiūrį į fotografiją, tuo ragindamas publiką apsvarstyti mūsų gyvenamąjį aplinką. „Paprasčiausias geros fotografijos receptas: reikia mylėti tą žemę ir tuos žmones, kuriuos fotografuoji“, – įsitikinęs fotomenininkas Antanas Sutkus. Savo darbus jis vadina „subjektyviuoju realizmu“, nes jo „kasdienybės archyvai“ – tai ne šaltas veidų ir įvykių fiksavimas, o paties autoriaus asmenybės kiaurai persmelkti prisiminimai. Kupini meilės, nevilties, neužmirštamų susitikimų ir skaudžių išdavysčių.
Kiekviena fotografija į parodos erdvę atsineša prabėgusio laiko skeveldrą – su ypatinga to meto šviesa, nuotaika, kitokio gyvenimo ilgesiu. Nespalvotos A.Sutkaus nuotraukos keistu būdu atgaivina net garsus – miesto gatvių gaudesį, vaikų balsus, ar tą akimirkos tylą, kuri apgaubia, kai žvelgi į tave fotografuojantį žmogų. Apmąstant A. Sutkaus kūrybą šiandien, ji atrodo tarsi ilgas ir svarbus tyrimas, kuris nesiekė identifikuoti savo darbų „poveikio zonos“ ar jų „veiksmo“, bet apibūdina santykius tarp vietos ir žiūrovo, tarp darbo ir jo turinio, tarp asmeninės ir kolektyvinės atminties.
Antano Sutkaus meninės kalbos jėga ir kūrybos sritis įtraukė fotografo vardą į pasaulio kultūros kūrėjų gretas. Per penkiasdešimt kūrybos metų autorius surengė šimtus autorinių parodų, nuolat kviečiamas dalyvauti prestižiniuose tarptautiniuose projektuose Brazilijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Anglijoje, Ispanijoje bei daugybėje kitų šalių. Menininko kūriniai saugomi garsiausiose pasaulio meno ir kultūros kolekcijose, tarp jų – Lietuvos dailės muziejuje, Nacionalinėje bibliotekoje Paryžiuje, Tarptautiniame fotografijos centre Niujorke, Drezdeno meno galerijoje, Viktorijos ir Alberto muziejuje Londone, Stokholmo moderniojo meno muziejuje, Čikagos menų institute, Paryžiaus fotografijos muziejuje ir daugelyje kitų. Antano Sutkaus kūryba įvertina Lietuvos Nacionaline kultūros ir meno premijos bei gausybe kitų apdovanojimų.
