Birštono viešojoje bibliotekoje atidaroma paroda „Kazio Bradūno Lietuva“ (0)

Kazys Bradūnas | xxiamzius.lt nuotr.

O tautos Dvasia sparnus ištiesia
Lyg ošimą tolimų dainų
Ir, giedodama heroiškąją giesmę,
Kyla iš liepsnos ir pelenų.

Kazys Bradūnas

Vasario mėnesį Birštono viešojoje bibliotekoje bus atidaryta literatūros paroda „Kazio Bradūno Lietuva“. Paroda skirta 99–osioms Lietuvos Valstybės atkūrimo metinėms bei poeto, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Kazio Bradūno (1917–2009) šimtmečiui. Per gyvenimą ėjęs su Martyno Mažvydo ir Kristijono Donelaičio šviesa, Bradūnas visur ir visada rašė Lietuvai – Tėvynės žemei ir dangui, jos pilkapiams ir gimtajai kalbai.

2017-aisiais – Kazio Bradūno metais – esame raginami prisiminti ir sutvarkyti Lietuvos piliakalnius, didžiuotis savo tautiniais rūbais ir didesnį dėmesį skirti lietuvių kalbos kultūrai. Poetui Bradūnui visa tai labai rūpėjo, apie tai jis nuolat rašė.

Kazys Bradūnas, „žemininkas“, vienas žymiausių XX a. antrosios pusės lietuvių poetų, gimė 1917 m.  vasario 11-ąją Vilkaviškio rajone, Kiršų kaime.

Baigęs Vilkaviškio gimnaziją, Kauno ir Vilniaus universitetuose studijavo lituanistiką. 1944 m. iš Lietuvos pasitraukė į Vokietiją, nuo 1949 m. poetas gyveno JAV, Baltimorėje, Čikagoje. Iš pradžių , kaip ir dauguma emigrantų, dirbo įvairius darbus, vėliau redagavo „Literatūros lankus“, „Aidus“, „Draugo“ kultūrinį priedą, V. Mačernio „Poeziją“, kritikos leidinį „Lietuvių literatūra svetur, 1945 – 1967“, „Lietuvių egzodo literatūrą 1940 – 1990“.

1995 metais kartu su žmona Kazimiera, tebekalbėdamas gimtąja savo tarme,  poetas grįžo į Lietuvą, apsigyveno Vilniuje, pasiilgtame jaunystės mieste.  Mirė 2009 m. vasario 9 d.

Pirmąją poezijos rinktinę „Pėdos arimuos“  Bradūnas išleido 1944-aisiais Kaune, kelios jo knygos išėjo Vokietijoje, daugiau kaip dešimt – Čikagoje.

birstonas.mvb.lt nuotr.

Lietuvos skaitytojams poeto kūryba tapo prieinama ir žinoma, atgavus Nepriklausomybę. Nuo 1990-ųjų išleistos Kazio Bradūno knygas: „Įaugom Nemuno upyne“(1990 m,), „Prie vieno stalo“ (1990 m.), „Duona ir druska“ (1992 m.), „Lietuviškoji trilogija“ (1994 m.), „Iš grumsto ir iš dvasios“, (1994 m), „Apie žemę ir dangų“ (1997 m.), „Sutelktinė“ (šiame dvitomyje sudėti ir emigracijoje parašyti eilėraščiai) (2001 m.), „Paberti grūdai“ (2006 m.). Iškalbingi rinktinių pavadinimai.

„Parengus Kaziui Bradūnui skirtą parodą, išgirdau klausimą: kaip jis susijęs, ir ar susijęs su Birštonu? Atsakiau, jog poetas, sakantis „kad žemę taip svaiginančiai myliu“, „dar noriu girdėti, kaip skamba mano gimtoji kalba“ ir jaučiantis Donelaičio ranką ant savo peties – ne vien Vilkaviškio ar Vilniaus, jis – Lietuvos, mūsų visų“. – sako parodos rengėja Birštono viešosios bibliotekos bibliografė Genovaitė Mačiūtė.

K. Bradūno paminėjimas šiais metais nesibaigs tik paroda. G. Mačiūtė žada, jog Birštone prie Bradūno dar bus sugrįžta ir minint„Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ 45-metį. Nes 1981-aisiais Čikagoje išleistame poezijos rinkinyje „Užeigoje prie Vilniaus vieškelio“ poetas panaudojo šio pogrindinio, sovietmečiu drausto, Birštono žmonių platinto, leidinio ištraukas.

„Telydi Kazio Bradūno žodis visus 2017-uosius – Lietuvių kalbos kultūros, Piliakalnių, Tautinių rūbų – metus! O kai gražiai pasipuošę ant šventųjų kalnų senąsias savo dainas dainuosime ir protėvių atminimui ugnį uždegsime, šypsosis poetas: jis juk ne kartą sakė, kad išėjusieji yra su mumis.“ – šiais gražiais palinkėjimais parodos rengėja kviečia apsilankyti Birštono viešojoje bibliotekoje (S. Dariaus ir S. Girėno g. 12, Birštono m.) vasario mėnesį surengtoje poetui Kaziui Bradūnui skirtoje parodoje.

Parodą galima aplankyti iki vasario 28 d.