V. Šilas. Testamentinis lietuvnininkų aktas (18)

Mažoji Lietuva | pirmojiknyga.mch.mii.lt nuotr.

Mažoji Lietuva | pirmojiknyga.mch.mii.lt nuotr.

I pasaulinis karas dar tęsėsi kai 1918 m. sausio 18 d. JAV prezidentas Tomas Vilsonas paskelbė Tautų apsisprendimo teisės Deklaraciją kaip svarbiausią principą taikingam pokario gyvenimui. Lapkričio mėnesį keturios karo išsekintos imperijos – Vokietijos, Austrijos-Vengrijos, Rusijos ir Osmanų beviltiškai žlugo. Vokietiją pribaigė lapkričio 9 d.  įvykusi socialistinė revoliucija, nuvertusi imperatorių Vilhelmą II. Pagaliau, lapkričio 11 d. Vokietija kapituliavo, pasirašiusi su Antantės valstybėmis Kompjeno (pranc. Compiègne) paliaubas.

Pasinaudoję  byrančia Vokietijos situacija sukruto „Birutės” draugijos aktyvistai – Martynas Jankus, Erdmonas Simonaitis,  Jonas Vanagaitis, Liudvikas Deivikas ir Martynas Jankus. Per klaipėdiškę Lietuviška Ceitunga lapkričio 14 d. buvo kreiptasi į lietuvininkus: Rodos, negali būti jokios abejonės, kad mes, lietuviai, priklausome prie Lietu­vos. Niekas neprivalo dabar bijotės išreikšti aiškiai, kad jis nori būti Lietuvos pilie­tis.

Tilžės aktas | archyvinė nuotr.

Tilžės aktas | archyvinė nuotr.

Minėti birutininkai jau kitą, lapkričio 15 dieną, pasivadinę Prūsų Lietuvos Tautinės komisijos vardu, 100 tūkstančių egzempliorių tiražu paskelbė  – Pašaukimą (t.y. atsišaukimą) į Prūsų Lietuvos (t.y. Mažosios Lietuvos) gyventojus ragindami Prūsų Lietuvą jungtis su Lietuvos valstybe. Pašaukime, pavadintame Lietuvininkai! Pabuskit! buvo rašoma: Dabar karalystės griūna, prispaustos giminės prisikelia iš vergystės. Antai finai valni, čekai valni, vengrai valni, ar tik mes, prūsiški lietuvininkai, toliau gedėsime savo lietuvystės ir lįsime po vokišku apdangalu? Dabar valanda parėjo pasauliui apsakyti, kad mes su Didžiąja Lietuva esame vienos motinėlės vaikai. Mes be jokios širdperšos skiriamės nuo Vokietijos: ji nebuvo mums kaip motina, bet kaip kieta, neširdinga ir svetima pamotė. Balsuokit, kad laikas pareis, tiktai už priglaudimą prie Didžiosios Lietuvos.

Jau minėtą 1918 m. lapkričio 15 d. dieną į Tilžę susirinko  aplinkinių apskričių lietuvininkų atstovai.  Jie išrinko Mažosios Lietuvos Tautinę Tarybą (MLTT), cituojame: atstovauti prūsų lietuvius  vokiečių ir kitų tautų, ypač Santarvės akyse. Anksčiau minėtas Tautinės komisijos Pašaukimas buvo kreipimasis į Mažosios Lietuvos visuomenę. Tuo tarpu, Tautinė Taryba 1918 m. lapkričio 30 d Tilžėje pa­sirašė dviejų sakinių politinę deklaraciją, skirtą diplomatams, politikams, dabar žinoma Tilžės Ak­to vardu. Jame deklaruota: Mes Lietuviai Prūsų Lietuvoj gyvenantieji sudarome šito krašto dauguomenę, reikalaujame, remdamiesi ant Vilsono Tautų paties apsisprendimo teisės, priglaudimą Mažosios Lietuvos prie Didžiosios Lietuvos.   

Priimtąjį Aktą buvo nutarta paskelbti Antantės valstybėms: Prancūzijai, Anglijai, Jungtinėms Valstijoms, Italijai. Bet kaip tą  padarius? Vienas iš MLTT vadovų Jonas Vanagaitis gruodžio mėnesį atvyko į Dancigą. Ten susitikęs su Danų Raudonojo kryžiaus laivo kapitonu ir prancūzų kreiserio kapitonu, perdavė jiems Akto tekstą. Jis pateko į danų spaudą  ir taip buvo paviešintas. 1919 m. balandžio 8 d. Tilžės Aktą  gavo Versalio taikos konferencijos pirmininkas Žoržas Klemanso (Georges Clemenceau). Tai  irgi prisidėjo prie Antantės sprendimo atskirti nuo Vokietijos nors Klaipėdos kraštą (kaip lietuviškiausią Mažosios Lietuvos dalį).

Jau po Antrojo pasaulinio karo Tilžės Aktą iš naujo aktualizavo lietuvių išeivija. E. Simonaičio iniciatyva Fuldoje (Vokietija) atkurta ir vadovaujama Mažosios Lietuvos Taryba 1946 m. lapkričio 6 d. priėmė „Mažosios Lietuvos lietuvių deklaraciją“ (vėliau pavadintą Pirmuoju Fuldos aktu), Tilžės Aktu buvo grindžiamas jos reikalavimas prijungti Karaliaučiaus kraštą (Bretkūno, Donelaičio, Rėzos žemę) prie Lietuvos.

Vytautas Šilas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vytautas Šilas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuviškoji išeivija nuolat minėdavo Tilžės Akto dieną. Tam, kad ši diena būtų įtraukta į Lietuvos Respublikos Atmintinų dienų sąrašą 1998-aisiais metais, ruošiantis minėti Tilžės Akto aštuoniasdešimtmetį išsirūpino MLRT.  Nutarimo projektą pateikė Seimo Nacionalinio saugumo narys Stanislovas Buškevičius 1998 m. birželio 25 d. LR prezidentui Valdas  Adamkus  Nutarimą patvirtino ir lapkričio 30-oji tapo atmintina Mažosios Lietu­vos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos diena, t.y. Mažosios Lietuvos diena!       

Pirmąjį Tilžės Akto dienos  minėjimą Lietuvos Respublikoje surengė Mažosios Lietuvos reikalų taryba (MLRT) kartu su Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“. Jis vyko 1993 m. lapkričio 30 d. Lietuvos kraštotyros draugijoje, švenčiant Tilžės Akto 75-ąsiais metines. Minėjimo iniciatoriai ir organizatoriai buvo MLRT nariai dr. Petronėlė Žostautaitė, Vytautas Gocentas ir Irena Seliukaitė.

Karaliaučiaus krašto žemė per 1944-1948 metus neteko visų savo senųjų gyventojų lietuvininkų. Todėl Tilžės Aktas yra tapęs jų valios testamentu. Jis įpareigoja mus daugiau domėtis Karaliaučiaus kraštu, garsinti jo paveldą ir kultūros veikėjus. Labai gražu, kad šį kartą paminėti Mažosios Lietuvos dieną mus į Lietuvos rašytojų sąjungą pakvietė žurnalą „Donelaičio Žemė“  leidžianti Kristijono Donelaičio draugija.

Autorius yra Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

18 komentarų

  1. suduvis:

    Tai ir pradekime nuo to,kad visu pirma, isaiskinkime siandienos kartoms ,kas tokie buvo prusai – Sembai,Natangai,Nadruviai,Suduviai… Aiskinkime kodel prusai su to meto popieziu zinia ,buvo uzpuldinejami kryziuociu , buvo naikinamos istisos gentys , masiskai pervadinamos ju teritorijos ,ezerai,upes… O “vokiets” dar ir siandien, net nemirksedamas ,aiskina,kad jis yra tikras prusas ir kad tai yra jo proteviu zemes…

    • Bartas:

      Pamiršai labai svarbią šių dienų tikrovę. Tai maskovijos kariuomenės lindėjimą Prusų žemėse. Šitie išgamos net nemirksėdami keičia upių, gyvenviečių pavadinimus . Jų mokslinčiai net nemirksėdami įrodinėja, kad prūsai tai tie patys rusai, tik “p” raidę reikia numesti. Kai perskaičiau vos nes nemiriau iš juoko.
      Pirmas ir paskutinis reikalavimas; tegu pasiima savo žudikus su visokiais tankais ir mina į savo “aukso ordą’.

      • neziniukas:

        Tikiuosi pripazinsi,kad tai yra taip pat kryziuociu akiplesiskumo padarinys. Rusai, uz kryziuociu akiplesiskuma uzpuolant Rusija, per paciu kryziuociu sukelta antraji pasaulini kara,ateme is kryziuociu etniniu prusu zemiu dali ir ten apsigyveno. Kas be ko, visa tai vyko, ne be sajungininku britu zinios, kuriu aviacija, per antraji pasaulini kara, be gailescio bombordavo visa Prusija, o Karaliauciu sulygino su zeme…

      • neziniukas:

        Kas del p raides istrynimo 🙂 is zodzio prusai. Kaip zinia ,rusai,visi bendrai vokiskai yra vadinami slaven,o jeigu po s raides pridesime k raide ,iseina vokiskas zodis sklaven – vergai. Ar viska aisku ? Vikingo “Ruriko” pagrindinis pajamu saltinis buvo ,plaukiant upemis i Konstantinopoli,gaudyti netoli upiu gyvenancius slavus ir pardavineti juos Konstantinopolyje ,kaip vergus. Veliau Rurikas “gerai prasisuko” ir tapo Rusijos ikureju.

  2. Algimantas:

    Dėkoju autoriui už neblėstančios aktualijos priminimą.

  3. Algimantas:

    Dėkoju autoriui už neblėstančios aktualijos priminimą.

  4. Diedas:

    Rytprūsių vokiečiai labai didžiuojasi savo kilme. Tik nedaugelis žino , kad gali turėti lietuviško kraujo. Bet tokių pasitaiko.
    Berlyno burmistru buvo Klausas Woverait save laikantis tikru prūsu.
    Berlyne,autoservise lietuviškai užkalbinta priėmėja seginti ženkliuką su pavarde Kiskis, atsako,kad ne aš pirmas ją labinu lietuviškai ir paaiškina,kad jos seneliai kilę iš Rytprūsių.
    Malonūs ir kalbūs senukai kemperių aikštelėje prie Sinsheim technikos muziejaus,netikėtai pasigiria,kad ponios mergautinė pavardė buvo Šilas ir jos sesuo mokėjo kalbėt lietuviškai. Ji taip pat kilusi iš Mažosios Lietuvos.
    Suvokietėjusių Mažosios Lietuvos gyventojų yra labai daug.
    Telefonų knygose, per 400 000 pavardžių su lietuviškomis šaknimis.

    • Bartas:

      O Hitlerinės Vokietijos karvedys (ne tas, kuris karves veda) Manšteinas – kildinamas iš žemaičių didiko Manstaus .Taigi. Daug lietuviško kraujo nutekėjo vokiečiams ir moskovijos mongolams.

      • Dronas:

        Tiek vieni, tiek kiti, uzgrobtose zemese vykde labai arsia nutautinimo politika, todel neverta stebetis. Vokietukai “geri” , tik po to, kai juos rimtai susparde antram pasauliniam, o paskui is rankutes maitino, kad anie atsipeiketu kazkaip. Ruskis sitos neragavo, todel dabar it turim “russkitj mir”, “krymnas”, plaikstymas, ardymasi, istorijos klastojima, melo jura ir kitus issigimeliskus dalykus.

  5. Noriu patikslinti, kad istorijoje yra laikoma, jog lietuvių didikas karvedys Manstus ar Mansčius, iš kurio savo kilmę veda buvęs Vokietijos karvedys Manšteinas, buvo Vytenio vietininkas Tauragės krašte atsikeldamas čia nuo Vilniaus (Rudaminos), kad organizuotų Rytprūsių ir dabartinės Žemaitijos teritorijų gynybą nuo Vokiečių ordino, su kuriuo tuo metu vyko Vytenio žūtbūtinė kova dėl Rytprūsių ir apskritai visos Lietuvos užnemunės teritorijos išlaikymo. Po Vytenio valdymo apie 1321 metus didikas Mansčius, kaip ir keli kiti didžiūnai perėjo į Ordino pusę, kur buvo labai aukštai įvertintas dovanojant jam didžiulius žemės plotus. Dabar iš tų laikų prie Tauragės yra išlikęs Mansčių kaimas, kurio pavadinimas, beje, prieš kelis metus išbrauktas iš kaimų pavadinimų kaip išnykusio kaimo. Tad taip Lietuvos “išminčiai” tvarkosi su Tautos istorija.

  6. Manau, kad ir dabar dar yra teisinių mechanizmų veikti tarptautiškai, kad Karaliaučius būtų atgautas. Pvz., dabartinės buvusių Sovietinių respublikų valdžios galėtų pasisakyti, kad SSSR valdžiai priskyrus Karaliaučiaus kraštą Rusijos federacijai, o ne Lietuvai, ji atsižvelgiant į tai, kad Lietuva karo fronte kovėsi net atskira divizija (16-oji divizija, regis, kad dar Lietuvos buvo ir antroji – 50-oji divizija), buvo nuskriausta. Taigi ta skriauda yra atitaisytina. Žinoma, tuo vadovaujantis galima vesti derybas ir vien su pačia dabartine Rusija.

  7. neziniukas:

    Visu pirma, reiketu atkreipti demesi i tai ,kad Vokieciai Romoje turi savo istorijos instituta ,kuris veikia ranka rankon su Vatikanu.Deutsche Historische Institut in Rom (Istituto Storico Germanico di Roma),kuris buvo ikurtas 1888 metais.
    Sis institustas turi ir didziule biblioteka,kurioje yra saugoma aibes mums galimai labai aktualiu knygu…Butent sis institutas irodineja visas vokieciu “germaniskas tiesas”,o mus, kartu su visa germaniska istoriku armija,jie ivardino kaip Baltus, veliau Suduvius kaip Suvalkiecius,o Prusus kaip visiskai isnykusius ir niekas jiems nedriso tame priestarauti ,kada uz ju nugaros Vatikanas.

    O Mantas istorinese knygose ,yra ivardinamas kaip Etrusku pozeminio pasaulio dievas,kaip kad pas pagonis dievas Velinas yra… Etrusku civilizacija,pagal pateikiamus istorinius faktus, dar egzistavo 300 metu iki kristaus ,nors be abejo manau sie metai yra gincytinas dalykas,galimai jie egzistavo kur kas ilgiau…Etruskai gyveno Toskanos,Umbrian ir Latium teritorijose ,dabartineje Italijoje.

    https://books.google.de/books?id=prwoAAAAYAAJ&pg=PA301&dq=Preussen+Mantus&hl=de&sa=X&redir_esc=y#v=onepage&q=Preussen%20Mantus&f=false

  8. Kęstutis:

    O rusams etruskai irgi rusai – eto ruskij :)… Nors vietovardžiai labai jau Lietuviški – Siena, daug vietovardžiu su …olo, ola, nuo ola, uola – Rivarolo, Betola, Cardirola, Traversetolo, Gazzuola, Vignola, Sestola, Firenzuola, Palazzuolo…

    • neziniukas:

      Siena nera viena. Siena buvo ir senuju Izraelitu miestas ,kuri suniokojo Asirai (Assūrāju) 722 m. iki Kristaus, uzupuole Izraelitu gentis.Profesorius istorikas Tudor Parfitt,tirdamas Israelitu genciu dingimo priezastis ir ieskodamas dingusiu artifaktu, aptiko ir tikruosius senojo miesto Siena griuvesius. Teigiama kad Asirams uzkariavus Izraelitus, is artimuju rytu ,prapuole 10 izraelitu genciu,taip yra rasoma ir senojoje Biblijoje. Vienos is genciu saknis , istorikas profesorius Tudor Parfitt, aptiko Afrikoje.Kaip teigiama ,pirmieji atvyke i Afrika izraelitai, priklause israelitu sventiku kastai,kurie buvo priversti begti nuo Asiru,ir laivais nukeliavo net iki siandieninio Mosambiko krantu,veliau pasitrauke i Simbabve .
      Mokslininkai atliko DNR tyrimus ,kurie neginzytinai atitiko .
      O kas liecia paties senosios Sienos miesto pavadinimo atsiradima ,tai jau yra klausimas jums. Nei vienoje kalboje sis zodis nebeturi tiesiogines reiksmes ,isskyrus musu kalba.

      http://enominepatris.com/images/holy_land.jpg
      https://www.youtube.com/watch?v=d39-MdCL0IE
      https://www.youtube.com/watch?v=RYrQvm_llBY
      https://www.youtube.com/watch?v=uErBkod5jbs

  9. Siena yra iš liet. sietis “turėti ryšį”, tai gali būti ir ryšio su Dievu vieta. Sienos pavadinimui yra giminingas ir Sinajaus pusiasalio pavadinimas. Tai, gali būti Hetitų palikimas, jų kalba yra indoeuropiečių grupės, turinti artimų bendrybių ir su baltų kalbomis. Regis Prancūzijoje teka Sienos upė, Algirdas sumušė totorius prie Synije vody, kur “synije” yra ne slaviškas žodis, reiškiantis Mėlynieji vandenys, bet “sieniški, sienos” vandenys iš baltų siena. Gali būti, kad kažkada “sie-na” apskritai reiškė „vanduo“ pagal tai, kad jis turi požymį susisiekti, tęstis, plg. pagal šį vandens požymį atsiradusįjį pavadinimą “susisiekiantys indai”. Čia priskirtinas ir anglų see “jūra, ežeras”. Taigi baltų žodžio “siena” istorija mena labai senus indoeuropiečių laikus. Beje, slavų voda “vanduo” sietinas su liet. oda, kuri taip pat, kaip ir vanduo, turi surištumo, tąsumo požymį. Šį požymį ir giminingumą lietuvių žodžiui patvirtintų ir Vytauto įsteigtos Odesos vardo pavadinimas. Be to, čia giminiuotinas ir bendrinis liet. žodis “uostas”.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: